Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir L. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. laisvės atėmimu šešeriems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

L. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. D. , tačiau nuosprendis j atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. ir A. P. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropines medžiagas ir jas pardavė. Iki 2003 m. lapkričio 27 d., tikslesnis laikas bei vieta nenustatyta, iš nenustatyto asmens L. M. neteisėtai įgijo ir, parsigabenęs, Klaipėdos mieste nenustatytoje vietoje laikė 100 (0,588 g) granulių, kurių sudėtyje buvo 0,00656 g (1,1proc.) psichotropinės medžiagos - LSD, bei 0,314 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,048 g (15,5 proc.) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu jas platinti. Iki 2003 m. lapkričio 27 d. L. M. , būdamas susitaręs dėl būsimo psichotropinių medžiagų pirkimo – pardavimo su nenustatytu asmeniu, vardu E., susitarė su A. P. , kad šis iš jo (L. M. ) įgys ir, nugabenęs į jo nurodytą vietą Klaipėdos miete, parduos minėtam nenustatytam asmeniui, vardu E., neteisėtai jo įgytas ir laikomas psichotropines medžiagas, paims pinigus, po ko juos perduos jam. 2003 m. lapkričio 27 d. iki 15val. Klaipėdoje, nenustatytoje vietoje, A. P. , vykdydamas susitarimą su L. M. , iš pastarojo įgijo dalį - 50 granulių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos LSD, kurias A. P. , veikdamas pagal išankstinį susitarimą su L. M. , nugabeno prie viaduko per geležinkelio pervažą Lideikio gatvėje, Klaipėdoje, kur apie 15 val. už 1000 litų pardavė asmeniui, vardu E.. Tą pačią dieną, apie 16 val., Klaipėdoje, nenustatytoje vietoje, L. M. , gavęs iš A. P. 1000 litų už prieš tai parduotą psichotropinę medžiagą, neteisėtai perdavė A. P. realizuoti dar 50 granulių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos LSD, bei 0,314 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,048 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias A. P. , atgabenęs į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, už 1000 litų pardavė nenustatytam asmeniui, vardu E..

Teisme nebuvo apklausti M. ir E., kurie patvirtintų, kad apeliantas tik buvo paprašytas paimti pinigus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tyrimui pateiktų garso įrašų ekspertizė nenustatė, jog juose užfiksuotas būtent jo balsas. Teismas taip pat neatsižvelgė į apelianto paaiškinimus.

Teismas nepagrįstai apeliantą sutapatino su nežinomu asmeniu „M.“, remdamasis liudytojo A. Č. parodymais, 2003 m. spalio 13 d. protokolu ir 2003 m. lapkričio 27 d. protokolu dėl techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus, kuriame neva įrašyti pokalbiai, rodantys jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Apeliantas nurodo, kad ekspertizės išvados neturi pranašumo prieš kitus įrodymus. Be to, šioje byloje atlikta fonoskopinė ekspertizė pateikia tik tikėtiną išvadą, kad šiuose įrašuose užfiksuoti A. P. ir L. M. balsai. Teismas šias ekspertizės išvadas vertino neįsigilinęs į turinį. Atkreipia dėmesį, kad ekspertės yra fizikės, o ne akustikos srities specialistės, kas galėjo įtakoti atsitiktines išvadas. Taip pat nurodo, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos pateikti ekspertams klausimų. Tokie klausimai, apelianto manymu, turėjo būti užduoti teisme, dalyvaujant ekspertams, tačiau tokios galimybės jis neturėjo, ekspertizės išvados teisme buvo priimtos besąlygiškai. Fonoskopinės ekspertizės išvadoms patikslinti būtinas įrodymų tyrimo atnaujinimas, specialisčių, atlikusių tyrimą, dalyvavimas teisme. Apeliantas taip pat prašo neutralaus eksperto ar ekspertų sąrašo bei kritikos Ekspertų centro specialistų duotų išvadų atžvilgiu nevaržomo specialisto.

Apelianto manymu, kritiškai vertintinas ir liudytojo A. Č. , veikusio pagal nusikalstamų veikų imitavimo modelį, parodymai, kadangi jis parodė, jog jis nei vieno iš šioje byloje teisiamų asmenų nepažįsta. Nustatant, ar apeliantas ir M. yra tas pats asmuo, pirmiausia apklaustinas A. P. .

Be to, apelianto ir A. P. nusikalstami ryšiai nėra įrodyti. Nenustatyto asmens „E.“ vardo kartojimas procesiniuose dokumentuose neįrodo tariamų kontaktų tarp apelianto ir A. P. psichotropinių medžiagų platinime. „E.“ tapatybė nebuvo nustatyta.

Teismo posėdžio metu nuteistieji A. P. ir L. M. prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. P. ir L. M. apeliaciniai skundai atmetami.

Apygardos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistiesiems A. P. ir L. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 str. 1 d. padarymo aplinkybes bei pagrįstai juos nuteisė, kas nepagrįstai ginčijama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, liudytojas A. Č. Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vyr. tyrėjas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad 2003 m. rugsėjo mėnesį Vilniuje, naktiniame klube (duomenys neskelbtini) susipažino su asmeniu vardu „E.“, kuriam prisistatė „R.“ vardu. Pokalbio metu E. liudytojui pasakė, kad gali gauti narkotikų bei paliko savo mobiliojo ryšio telefono numerį. 2003 m. spalio mėn. liudytojas paskambino E. bei susitarė susitikti Kaune (duomenys neskelbtini) degalinėje. Susitikimo metu E. pasiūlė nusipirkti narkotikų, paaiškino, kad amfetamino gali parduoti nuo vieno iki penkių kilogramų. Pokalbio metu E. pasakė, kad gali nusipirkti amfetamino ir LSD granulių. Šio pokalbio metu E. paskambino asmeniui, kurį įvardijo vardu „M.“ bei paprašė susitikti. Kadangi E. automobilis buvo sugedęs, liudytojas pasiūlė savo automobilį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrengta pasiklausymo įranga. Su šiuo automobiliu E. nuvyko į Klaipėdą, kur susitiko su L. M. ir A. D. . Tai buvo nustatyta vykdant slaptą stebėjimą ir klausantis pastarųjų telefoninių pokalbių. Tą pačią dieną E. pranešė, kad dėl narkotinių medžiagų pirkimo – pardavimo susitarė ir grįš į Kauną. Grįžęs į Kauną automobilį paliko degalinėje, o pats išėjo palikdamas raktelius po automobilio ratu. Vėliau, 2003 m. lapkričio 27 d., liudytojas A. Č. , veikdamas pagal nusikalstamą veiką imituojantį modelį, su E. susitarė dėl 100 LSD granulių pirkimo už 2000 Lt. ir 50 g. amfetamino už 500 Lt. E. turėjo tarpininkauti tarp jo ir L. M. perkant narkotines medžiagas. A. Č. buvo perduota 2500 Lt. pažymėtų liuminescencine medžiaga „Svetličiok“. Kadangi tuo metu E. automobilis buvo sugedęs, liudytojas jam pasiūlė važiuoti kitu automobiliu, kuriame buvo įrengta pasiklausymo aparatūra. Tuo pačiu metu buvo atliekamas išankstinis stebėjimas bei telefoninių pokalbių pasiklausymas. E., nuvažiavęs į Klaipėdos miestą, paskambino L. M. bei susitarė susitikti prie Klaipėdos miesto tuberkuliozinės ligoninės. E. nuvažiavus į sutartą vietą, L. M. nurodymu E. nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) tilto, kur jo laukė A. P. . Vizualinio stebėjimo metu nustatyta, kad prie minėto tilto atvažiavo E. vairuojamas automobilis bei iš miško pusės priėjo A. P. . E. perdavė A. P. 1000 Lt. bei paėmė netoli prie medžio buvusią narkotikų dalį, kuriuos įdėjo į automobilį bei nuvažiavo prie ligoninės. Vėliau, pokalbio metu tarp L. M. ir E. pastarieji susitarė, kad L. M. pasirodys prie minėtos ligoninės ir atneš likusias psichotropines medžiagas. Minėtoje aikštelėje pasirodė A. P. , kuris priėjęs prie E. automobilio po ratu padėjo narkotikus. E. išlipęs iš automobilio A. P. perdavė 1000 Lt. Šie liudytojo A. Č. parodymai apie įvykio aplinkybes pasitvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo L. M. apeliaciniame skunde.

Iš 2003 m. lapkričio 13 d. protokolų apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus matyti, kad buvo užfiksuoti 2003 m. spalio 13 d. pokalbiai tarp A. Č. ir E., kurių metu jie susitarė dėl narkotinių medžiagų pirkimo, šių medžiagų kainos, dėl automobilio paskolinimo, dėl E. susitikimo Klaipėdoje su M.. Klaipėdos mieste užfiksuotas pokalbis tarp E. ir M., kurio metu E. ir M. (L. M. ) aptarė būsimo narkotinių medžiagų pirkimo – pardavimo sandėrio detales bei susitarė vėliau susitikti (t. 1 b. l. 7-14).

Iš 2003 m. lapkričio 27 d. protokolų apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus matyti, kad minėtu laiku buvo užfiksuotas pokalbis tarp A. Č. ir E. (duomenys neskelbtini )degalinėje, kurio metu E. nurodė A. Č. narkotinių medžiagų kainą – 2500 Lt., kurias A. Č. atveš iš Klaipėdos į jų sutartą vietą, t. y. (duomenys neskelbtini)degalinę. Tą pačią dieną užfiksuotas susitikimas ir pokalbis tarp E. ir A. P. , įvykęs Klaipėdos mieste, kurio metu A. P. už atneštas narkotines medžiagas iš E. gauna 1000 Lt. Vėliau, tą pačią dieną užfiksuotas pokalbis tarp E. ir A. Č. , kurio metu E. paaiškina A. Č. , kad narkotines medžiagas paliko automobilyje, pats pasišalina, nes jį stebi policijos pareigūnai (t. 1 b. l. 16-18).

Iš 2003 m. lapkričio 28 d. protokolų apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus (legalizuoti pokalbiai mobiliojo ryšio telefonais, įvykę 2003 m. lapkričio 26 d. ir 2003 m. lapkričio 27 d. tarp L. M. ir E., tarp L. M. ir A. P. ) seka, kad jie tarėsi dėl narkotinių medžiagų pardavimo vietos, kiekio ir pinigų perdavimo A. P. . Nuteistasis L. M. 14 val. 55 min. skambina A. P. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini)bei nurodo, kad „jis“ tuoj privažiuos, nurodo A. P. perduoti pinigus ir veikti pagal aplinkybes, vėliau 16 val. 11 min. L. M. skambina A. P. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini) ir vykusio pokalbio metu A. P. eidamas link L. M. pataria pastarajam dingti iš minėtos vietos bei susitaria susitikti prie K. namo (t. 1 b. l. 20-39).

Iš fonoskopinės ekspertizės akto išvadų (t. 2 b. l. 101-107) seka, kad minėtuose garso įrašuose Nr. 2, Nr. 4 – Nr. 12 esančiuose tyrimui pateiktose audiokasetėse, yra užfiksuotas L. M. balsas. Tikėtina, kad frazės, kurios tyrimui pateiktuose šių garso įrašų stenogramose yra pažymėtos „M“, yra pasakytos L. M. . Tikėtina, kad garso įrašuose Nr. 5, Nr. 12 ir Nr. 13 esančiuose tyrimui pateiktose audiokasetėse yra užfiksuotas A. P. balsas, tikėtina, kad frazės, kurios tyrimui pateiktose garso įrašų Nr. 5 ir Nr. 12 stenogramose yra pažymėtos „V“, garso įrašo Nr. 13 stenogramoje – „2“, yra pasakytos A. P. . Kadangi L. M. ir A. P. apeliaciniuose skunduose nurodė, kad nesutinka su minėtomis fonoskopinės ekspertizės išvadomis bei nebuvo suteikta galimybė teismo posėdžio metu užduoti klausimus ekspertams, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti ekspertai R. Konarskienė, J. Devenson bei suteikta galimybė proceso dalyviams užduoti klausimus. Apklausus apeliacinės instancijos teisme ekspertus, jie patvirtino savo duotą išvadą, bei argumentuotai pagrindė kokiais remiantis kriterijais davė minėtą išvadą, kas kolegijai nekelia abejonių. Ekspertai nurodė, kad įrašų trukmė buvo pakankama ekspertizei atlikti, tačiau įvertinus įrašus buvo duota tikėtina išvada. Ekspertizė buvo atlikta vadovaujantis Lietuvoje aprobuota metodika. Lietuvos teismo ekspertizių centras nuo 1995 m. priklauso Europos teismo ekspertizių institucijų (ENFSI) centrui. Fonoskopinių ekspertizių atlikimas buvo sertifikuotas Europinio lygio metodika. Taip pat ekspertės parodė, jog yra išlaikiusios kvalifikacinius egzaminus fonoskopinių ekspertizių atlikimui. Todėl kolegijos manymu, L. M. ir A. P. skunduose apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčijama šios ekspertizės pagrįstumas bei ją atlikusių ekspertų kompetencija.

Iš transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), automobilio Seat Toledo“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) salone po kilimėliu rasti du paketai (t. 1 b. l. 46-47). Iš specialisto išvados matyti, kad 100 vnt. juodos spalvos granulių iš dviejų baltos spalvos popieriaus įpakavimų 2003 m. lapkričio 27 d. rastų automobilyje „Seat Toledo“ yra psichotropinė medžiaga – LSD, kurios bendra masė 0,00656 g., o baltos spalvos miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga metamfetaminas, kurios masė 0,048 g. (t. 1. b. l. 53).

Iš pinigų perdavimo akto seka, kad 2003 m. lapkričio 27 d. NVIM (nusikalstamos veikos imitavimo modelis) dalyviui, tariamam narkotikų pirkėjui R. (liudytojas A. Č. ) buvo perduota 2500 Lt., kurie bus perduoti E. tikslu įsigyti iš L. M. narkotines ir psichotropines medžiagas. Pinigai pažymėti liuminescencine medžiaga „Svetličiok“ (t. 1 b. l. 40). 2003 m. lapkričio 27 d. asmens kratos pas A. P. metu netrukus po įvykio rasta 1000 Lt., kurie švietė liuminescencine medžiaga „Svetličiok“, kuriuos jis gavo iš E. už psichotropinių medžiagų pardavimą, bei mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele (duomenys neskelbtini). Iš protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus seka, kad šiuo telefonu A. P. kalbėjosi su L. M. parduodant psichotropines medžiagas E. (t. 1 b. l. 73, 78-79, 140).

Todėl, kolegijos manymu, apygardos teismas tinkamai ir išsamiai išanalizavęs aptartus įrodymus bei kitus teismo nuosprendyje išdėstytus įrodymus, teisingai įvertinęs kiekvieną iš šių įrodymų atskirai bei jų visetą padarė pagrįstą išvadą, kad L. M. neteisėtai įgijo ir laikė 100 (0,588 g.) granulių, kurių sudėtyje buvo 0,00656 g. (1,1 proc.) psichotropinės medžiagos – LSD, bei 0,314 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,048 g. (15,5 proc.) psichotropinės medžiagos metamfetamino, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu jas platinti. L. M. , susitaręs dėl būsimo psichotropinių medžiagų pirkimo – pardavimo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu E., susitarė su A. P. , kad šis iš L. M. įsigis ir, nugabenęs į L. M. nurodytą vietą, perduos minėtam nenustatytam asmeniui vardu E. bei paims už psichotropines medžiagas pinigus, po to gautus pinigus perduos L. M. . A. P. , vykdydamas susitarimą su L. M. , iš pastarojo įgijo psichotropines medžiagas, kurias A. P. , veikdamas pagal išankstinį susitarimą su L. M. , nugabeno į sutartą vietą ir pardavė E. už 1000 Lt. Po to, tą pačią dieną, L. M. , gavęs iš A. P. 1000 Lt. už prieš tai parduotas psichotropines medžiagas, perdavė A. P. realizuoti kitas psichotropines medžiagas, kurias A. P. iš anksto sutartoje vietoje už 1000 Lt. pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui vardu E..

Tuo pačiu paneigtos nuteistųjų L. M. ir A. P. apeliaciniuose skunduose iškeltos versijos. L. M. nurodo, kad niekada psichotropinių medžiagų neturėjo, jomis neprekiavo ir nieko bendra su 2003 m. lapkričio 27 dienos įvykiais neturi. A. P. nurodo, kad jo pažįstamo M. paprašytas susitiko su vaikinu, vardu E., iš kurio gavo 1000 Lt. Vėliau, tą pačią dieną M. paprašytas vėl susitiko su vaikinu, vardu E., iš kurio gavo 1000 Lt. Jokių narkotinių medžiagų E. nepardavęs. Šios nuteistųjų L. M. ir A. P. iškeltos versijos buvo patikrintos teisminio nagrinėjimo metu bei, įvertinus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai apygardos teismo atmestos, kaip prieštaraujančios teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Nuteistasis L. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nepagrįstai teismo nuosprendyje sutapatinamas su „M.“, su kuriuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo E. tarėsi dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, nes jis E. nepažįsta ir su juo dėl psichotropinių medžiagų nesitarė. Tačiau tiek iš liudytojo A. Č. parodymų, tiek iš protokolų apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus seka, kad E. dėl psichotropinių medžiagų įgijimo bendravo būtent su L. M. ir tarėsi dėl jų pardavimo. Tai, kad L. M. prisistatydavo M. vardu, vertintina kaip L. M. siekis išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės už neteisėtų psichotropinių medžiagų platinimą.

Nuteistasis A. P. tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad M. prašymu buvo nuvykęs į sutartą vietą pasiimti pinigų, tačiau jokių narkotikų nepardavė. Tai prieštarauja A. Č. parodymams, protokolams apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus, iš kurių seka, kad jis L. M. nurodymu pardavė E. psichotropines medžiagas, kurias gavo iš L. M. . Be to, ši A. P. versija dėl M. prašymo paimti tik pinigus iš E. niekuo nepagrįsta. A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme negalėjo nurodyti jo įvardinto draugo M. nei pavardės, nei adreso, nei kitų duomenų, kurie padėtų nustatyti šį asmenį bei patvirtintų nuteistojo versiją apie jo draugo, su kuriuo bendrauja trejus metus, tapatybę, ir kurio prašymu kelis kartus tą pačią dieną buvo susitikęs su E. ir gero draugo M. prašomas paėmė iš E. pinigus tikslu perduoti M.. Ši A. P. versija kolegijos manymu, vertintina kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Nuteistieji L. M. ir A. P. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad šioje byloje kaip vienas iš pagrindinių liudytojų turėjo būti nustatytas ir apklaustas E., kuris pagal pareikštus jiems įtarimus pirko iš jų psichotropines medžiagas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, policijos pareigūnams atliekant operatyvinius veiksmus sulaikant asmenis įtariamus dėl psichotropinių medžiagų platinimo E. iš įvykio vietos pasišalino ir jo buvimo vieta nenustatyta. Kolegijos manymu, šio asmens nustatymas ir jo apklausa šioje byloje nėra esminis įrodymas, patvirtinantis nuteistųjų kaltę. Byloje nustatyta, kad A. Č. su E. susitarė dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo. E., būdamas tarpininku, susitarė su L. M. dėl psichotropinių medžiagų pirkimo bei A. P. , nuteistojo L. M. nurodymu, realizavo psichotropinių medžiagų pirkimą – pardavimą. Tai patvirtina anksčiau aptarti įrodymai. Todėl šioje situacijoje, kolegijos manymu, įvertinus visą įvykių eigą, surinktus įrodymus, nenustatyto asmens E. parodymai neturi esminės reikšmės sprendžiant L. M. ir A. P. kaltės klausimą dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įsigijimo, laikymo, gabenimo ir platinimo.

Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį L. M. atžvilgiu, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų (BPK 305 str. 1 d. 1 p.) nepažeidė, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Apeliantas nurodo, kad iš nuosprendžio matyti, jog nebuvo nustatytas tikslus nusikaltimo padarymo laikas, vieta ar asmenys, su kuriais siejamas tariamas susitarimas dėl psichotropinių medžiagų pirkimo, jis apkaltintas nekonkretizuotais veiksmais, ir toks nekonkretumas apeliantui atėmė galimybę gintis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.1. p. nurodoma, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoje dalyje nurodomos teismo nustatytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą kaltinamasis šiuo nuosprendžiu nuteisiamas, aplinkybių aprašymas. Nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Nurodoma veikos padarymo vieta, laikas, būdas, tačiau kai neįmanoma nustatyti tikslios vietos ar laiko, šios aplinkybės nurodomos kiek įmanoma tiksliau. Todėl apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, nurodė tas aplinkybes bei nusikalstamų veikų padarymo laiką ir vietą bei su nusikalstama veika sietinus asmenis tiek, kiek buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu. Nors nuteistasis L. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl jam pareikšto įtarimo nekonkretumo neturėjo galimybės tinkamai gintis, tačiau iš pareikšto įtarimo ir jo parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme matyti, kad jis suprato kuo kaltinamas bei davė konkrečius parodymus dėl jam pareikšto kaltinimo. Tai, kad L. M. užsiėmė gynybinę poziciją viską neigti, kolegijos manymu, nėra pagrindas teigti, jog jis nežino ir nesupranta kokie jam buvo pareikšti įtarimai ir už kokias nusikalstamas veikas nuteistas. Tuo pačiu nebuvo pažeista nuteistojo L. M. teisė į gynybą.

Nuteistasis L. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nesislapstė, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai iki 2005 m. balandžio 21 d. jo neapklausė tik dėl to, kad jis šios nusikalstamos veikos nepadarė. Tačiau šios aplinkybės teismo nuosprendyje nėra nurodytos ir teismas spręsdamas L. M. kaltės klausimą į šią aplinkybę neatsižvelgė.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis L. M. ir jo gynėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoją J. Milevskį su prašymu pateikti susipažinimui visą NVIM medžiagą. Tačiau duomenų, jog apygardos teismas būtų gavęs minėtą medžiagą ir su ja susipažinęs byloje nėra. Apeliaciniame teisme buvo išsireikalauta minėta operatyvinė medžiaga. Kolegija, susipažinusi su šia operatyvine medžiaga dėl NVIM taikymo nustatė, kad NVIM buvo sankcionuotas teisėtai, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo normomis, todėl jo pagrįstumas nekelia abejonių.

Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad po sulaikymo policijos pareigūnai jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, kad jis duotų save kaltinančius parodymus. Tačiau byloje tokių duomenų nėra. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam pareikštų įtarimų neprisipažino ir nedavė sau nepalankių parodymų.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d, 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų L. M. ir A. P. apeliacinius skundus atmesti.