Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-03-06 · Civilinė byla Nr. e2-5863-868/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-06
Bylos Nr.
e2-5863-868/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00299-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „4finance“
Atsakovas
A. L.
Kategorijos
  • 2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.29pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-5863-868/2017Proceso Nr. 2-68-3-00299-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos 2.6; 2.6.29; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLietuvos Respublikos vardu2017 m. kovo 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui A. L. (A. L.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 750,00 Eur paskolos, 152,96 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 191,94 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2017-01-20 viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnis ). Atsakovas teismo nustatytu terminu ir tvarka atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2015-07-24 tarp ieškovės ir atsakovo nuotoliniu būdu per sistemą Vivus.lt buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis. Šia sutartimi šalys susitarė, jog ieškovė paskolins atsakovui 250,00 Eur sumą 12 mėnesių terminui. Atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2016-09-24. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu atsakovas turi teisę prašyti suteikti papildomą kredito sumą, sutrumpinti ar pailginti viso kredito grąžinimo terminą. Vadovaujantis sutarties 2.10 punktu, 2015-07-31 atsakovas pateikė prašymą papildomai 300,00 Eur kredito sumai, 2015-08-01 atsakovas pateikė prašymą papildomai 200,00 Eur kredito sumai. Taigi 2016-09-24 atsakovas turėjo grąžinti viso 750,00 Eur. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovui buvo suteikta galimybė pradėti grąžinti paskolą praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos. Paskola buvo išduota grynaisiais pinigais „Paypost“ kioske pasirašius paskolos sutartį, taip patvirtinat, kad pinigai buvo išmokėti. Ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 750,00 Eur negrąžintos paskolos ir 152,96 Eur palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.38, 6.200, 6.870, 6.873 straipsniai).

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 191,94 Eur palūkanų tenkintinas iš dalies. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 191,94 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, jų dydį grįsdamas ieškovo nuostoliais (negautomis pajamomis).

Pažymėtina, kad ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas, todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra beveik 200 (du šimtai) procentų. Nagrinėjamu atveju metinė palūkanų norma yra 130,40 procentų. Nors kreditas nebuvo grąžintas vartojimo kredito sutartyje numatytu terminu, tačiau ilgą laiką skaičiuojamos 130,40 procentų metinės palūkanos praranda mokėjimo funkciją, o per ilgą laiką susikaupus didelei palūkanų sumai, mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant ir taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės prašomos priteisti 191,94 Eur dydžio palūkanos, laikytinos neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningos, nes tokių palūkanų priteisimas pažeistų atsakovo interesus, apsunkinant neproporcingai jo padėtį, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį. Teismas, įvertinęs skolos ir apskaičiuotų palūkanų santykį, ieškovo prašomas priteisti sutartines palūkanas mažina iki 91,94 Eur. Teismo vertinimu ši palūkanų suma yra pakankama ieškovo, kaip kreditoriaus teisėtų interesų užtikrinimo priemonė, atitinkanti kreditoriaus teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo ir užtikrinanti minimalių nuostolių atlyginimą (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Ieškovei iš atsakovo priteisiamos metinės procesinės penkių procentų dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies (91 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 22,75 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnis).

Iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, Jonavos g. 254A, Kaunas, 750,00 Eur skolą, 152,96 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 91,94 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, iš viso 994,90 Eur ir 22,75 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 metines penkių procentų palūkanas už priteistą 994,90 Eur sumą nuo 2017-01-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska