- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-03-05
- Bylos Nr.
- 1-382-903/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Kaltinamasis
- V.S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Valdo Grabausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje
V.S. (V.S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-18 nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-28 nuosprendžiu pagal 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. 2017-11-18, apie 02.04 val., Klaipėdoje, Tiltų ir Danės gatvių sankryžoje, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „M. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 1,83 promilės etilo alkoholio.
Kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-11-17 vakare, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 01.50 val. draugui A. O. priklausančiu automobiliu „M. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo prie jūros. Ties Tiltų ir Danės gatvės sankryža buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnas jam pasiūlė blaivumą pasitikinti alkotesteriu. Pamena, kad įpūtė virš 2 promilių, tada su pareigūnu vyko į Klaipėdos miesto ligoninę, kur savanoriškai davė kraujo tyrimui dėl alkoholio kraujyje kiekio nustatymo. Dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus, labai gailisi. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo (93-95, 102-103, 108-109 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. S. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Iš liudytojo policijos pareigūno E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-11-18, apie 02.04 val., patruliuojant nustatytu maršrutu kartu su mobilaus būrio vyr. patruliu D. K., pastebėjo Tiltų g. parvažiuojantį automobilį „M. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris sukėlė įtarimą, todėl buvo sustabdytas ties Tiltų/Danės g. sankryža. Sustabdžius minėtą automobilį, paaiškėjo, kad jį vairavo V. S.. Kilus įtarimui, kad vairuotojas neblaivus bei davus pasitikrinti blaivumą, apie 02.24 val., buvo nustatytas 2,26 promilių neblaivumo laipsnis. Asmuo vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (37-38 b. l.).
Iš liudytojo A. O. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-11-17 vakare, (duomenys neskelbtini), draugo P. namuose, kartu su kitais draugais, vartojo alkoholinius gėrimus. Užmigo draugo namuose. Tik jau po įvykio, kai V. S. grįžo iš areštinės sužinojo, kad jis buvo sulaikytas, nes vairavo jam priklausantį automobilį „M. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) girtas. Dėl šio įvykio niekam pretenzijų neturi, jokia žala nei jam, nei jo automobiliui nepadaryta (43-45 b. l.).
Iš 2017-11-18 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad buvo užfiksuoti automobilio „M. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros duomenys (5-14 b. l.).
Iš 2017-11-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. S. kraujyje mažiausia koncentracija - 1,83 promilės etilo alkoholio (15 b. l.).
Iš 2017-11-18 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad aparatu „Lion Alcometer" V. S. 03.05 val. iškvepiamame ore yra 2,18 promilės alkoholio, o 03.15 val. - 2,15 promilės alkoholio (17 b. l.).
Iš 2017-12-10 VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis pateiktos informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio „M. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas – A. O. (18 b. l.).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad 2017 m. lapkričio mėnesį automobilio „M. G.“ rinkos vertė Lietuvoje be PVM – 976,00 Eur, o su PVM – 1180,00 Eur (19 b. l.).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. S. padarė nesunkų nusikaltimą, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas (tik kitokio pobūdžio), vairavo automobilį mieste šeštadienio naktį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, be to, dar neįsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-01 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, kas rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kita vertus, kaltinamasis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nedirba. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama už laisvės atėmimą švelnesnė BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, nustatant maksimalų sankcijoje numatytą jo dydį, kuris, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytina laikinajame sulaikyme išbūta viena para 2017-11-18.
Atsižvelgiant į tai, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką būdamas neblaivus, sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, turėdamas neišnykusį teistumą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise, nustatant didesnį nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas termino vidurkis dydį.
Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Kaip jau minėta, V. S. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje buvo 1,83 promilės etilo alkoholio), mieste šeštadienio naktį, taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, todėl automobilis „M. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuojamas kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad automobilio „M. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. O., o iš kaltinamojo V. S. bei liudytojo A. O. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad šį automobilį V. S. paėmė be A. O. žinios. Esant išdėstytam, konfiskuoti automobilį „M. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) natūra nėra pagrindo, tačiau, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. S. išieškoma šio automobilio vertė. Atsižvelgiant į VšĮ "Emprekis“ nurodytą analogiško automobilio vidutinę 976,00 Eur be PVM ir 1180,00 Eur su PVM kainą Lietuvoje 2017 m. lapkričio mėn. bei įvertinant nusidėvėjimą, teismas laiko galimu nustatyti, kad konfiskuotino automobilio „M. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė yra 900,00 Eur.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti V. S. (V. S.) galutinę bausmę - 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą vieną parą 2017-11-18.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, V. S. (V. S.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, iš V. S. (V. S.) išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio „M. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą 900,00 Eur (devynis šimtus eurų).
V. S. (V. S.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti V. S. (V. S.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.