- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-541-605/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- A. Ž., A., V. Ž.
- Atsakovas
- A., A. Ž., V., V. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Asta Bilinskienė, Vytautas Tučkus
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės
dalyvaujant ieškovams A. Ž., A. R., ieškovo V. Ž. atstovei A. Ž., ieškovų atstovei advokatei Astai Bilinskienei, atsakovams A. Ž., V. Ž., atsakovų atstovui advokatui Vytautui Tučkui viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. Ž. ir V. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1-90/2009 pagal ieškovų V. Ž., A. Ž., A. R., A. Č., A. Ž. ieškinį atsakovams A. Ž. ir V. Ž., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centro Alytaus filialui dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą garažą ir dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovų A. Ž. ir V. Ž. priešieškinį ieškovams dėl bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo, asmeninės nuosavybės nustatymo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai ieškiniu prašė (III t., b.l. 81-84) įpareigoti atsakovę V. Ž. per nustatytą terminą nugriauti garažą, pastatytą 0,34 ha žemės sklype Norūnų k. Alytaus r.; V. Ž. per nustatytą terminą nenugriovus garažo, leisti statinį nugriauti ieškovams V. Ž. lėšomis; nustatyti 0,34 ha žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą projektą.
Ieškovai nurodė, kad po turto palikėjos V. Ž. mirties 2005-09-01 (įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas 2005-09-02, įrašo Nr. 55) liko palikimas, kurį sudarė: 1) gyvenamasis namas lA1m, unikalus Nr. 3395-6001-9018, viralinė 7I1p, unikalus Nr. 3395-6001-9083, ūkinis pastatas 8I1 p su dviem priestatais, unikalus Nr. 4400-0146-3767, kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. 3395-6001-9094, esantys Norūnų k., Alytaus r. sav.; 2) 0,3400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 3353-0003-0088, esantis Norūnų k., Alytaus r. sav.; 3) 1,4500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0291-2005, esantis Norūnų k., Alytaus r. sav.; 4) 1,6000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0291-1973, esantis, Radžiūnų k., Alytaus r. sav.; 5) 76/162 dalys 1,6200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 3353-0003-0090, esančio Norūnų k., Alytaus r. sav.; 6) 42/128 dalys 1,2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 3353-0003-0089, esančio Norūnų k., Alytaus r. sav.; 7) 197/436 dalys 4,3600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 3353-0005-0018, esančio Norūnų k., Alytaus r. sav. Po 1/6 dalį viso šio turto paveldėjo V. Ž., A. Ž., A. R., A. Č., A. Ž., A. Ž., ką patvirtina Alytaus I-ojo notarų biuro 2005-12-21 išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, registro Nr. 11314, 11323, 11332, 11345,11354, bei 2005-12-28 Nr. 11439. Į paveldimą turtą neįėjo ir Nekilnojamojo turto duomenų registre neįrašytas 0,3400 ha žemės sklype esantis garažas. Pirmą kartą garažo kadastriniai duomenys užfiksuoti atsakovės V. Ž. iniciatyva tik 2007-03-23, t.y. jau prasidėjus teisminiam procesui, ką patvirtina atsakovės pateiktos pagalbinio pastato kadastro duomenų forma 1B bei pagalbinio pastato įkainojimo forma 2B. Šio garažo statytoja yra atsakovė V. Ž., ką pripažįsta ir ji pati. V. Ž. nėra ir niekada nebuvo šio sklypo savininke, šis sklypas jai nebuvo išnuomotas, žemės sklypo savininkas jai nedavė sutikimo jam priklausančiame žemės sklype vykdyti garažo statybos darbų. Garažas pastatytas savavališkai, pažeidžiant reikalavimus statyti statinį nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdomame žemės sklype. Be to, nurodė, kad be gyvenamojo pastato ir ūkio pastatų ieškovai kartu su atsakovu A. Ž. paveldėjo 100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 3353-0003-0088, esantį Norūnų k., Alytaus r. sav., ir yra šio sklypo bendraturčiai. Pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas išspręstas Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-07-02 sprendimu, kuriuo nutrauktas paveldėtų statinių valdymas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir atsakovui A. Ž. pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į ūkinį pastatą, namų valdos plane pažymėtą indeksu 8I1/p su priestatais 1i1/p ir 2i1/ž, unikalus Nr. 4400-0146-3767, esantį Inų k., Alytaus r. sav. Projektas, pagal kurį prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, parengtas atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas suderintas su Alytaus apskrities viršininko administracija, atlikta patikra VĮ Registrų centre. Pagal šį projektą žemės sklypo dalis tarp taškų 1,8,9,10,6,7,1 priskirtina naudotis bendraturčiui A. Ž., formuojama prie jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato 8I1p. Visa A. Ž. priskirtina naudoti žemės sklypo dalis formuojama vientisame gabale, neįterpiant bendrojo naudojimo plotų, suformuotas įvažiavimas į jam tenkančią naudotis žemės sklypo dalį, taip pat šiuo įvažiavimu į savo žemės sklypą Nr. 243-3 galės patekti ir V. Ž..
Atsakovai priešieškiniu (III t. 128-130) prašė A. Ž. pripažinti nuosavybės teises į garažą, pažymėtą indeksu 9I1/ž, esantį 0,34 ha žemės sklype, nustatyti 0,34 ha žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą projektą.
Atsiliepimas
Atsakovai nurodė, kad nesutinka su ieškinio teiginiu, jog garažas yra savavališkos statybos. Pagal nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 60/57815 duomenis garažas 9I1/ž statytas 1995 metais, A. Ž. tėvui R. Ž. susitarus su žemės savininke, jo motina, V. Ž. ir jai leidus. Garažą savo poreikiams statė R. Ž.. R. Ž. mirė 2001 m., o V. Ž. mirė 2005 m. Po R. Ž. mirties V. Ž. gyveno dar ketverius metus, tačiau garažo nenugriovė, jokių pretenzijų dėl pastatymo nekėlė, neskundė, neprašė nugriauti. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ VI dalies 12 punkto 3 papunkčiu ir privalomojo 1 priedo 1 lentelės 1 punktu, namų ūkio pastatui be gyvenamųjų patalpų iki 7,5 m aukščio ir 80 kv.m. ploto neprivalomas statinio projektas, nereikalingas leidimas, nereikalingas statybos leidimas statinį griauti, neprivaloma atlikti statinio kadastrinių matavimų bei statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Taigi, garažas, unikalus numeris 4400-1069-2016, pažymėjimas plane 9I1ž, yra I grupės nesudėtingas statinys, todėl jo statybai nereikalingas nei projektas, nei leidimas, taip pat statybos leidimas statinį griauti. Be to, kaip nurodyta, šis garažas pastatytas žemės savininkei V. Ž. leidus ir sutikus. Todėl įstatymas nesuteikia jokio pagrindo šį garažą priskirti prie savavališkos statybos. Be to, atsakovai nurodė, kad nesutinka su ieškovų pateikta 3400 kv.m. žemės sklypo naudojimosi tvarka, nes jame nenumatyta galimybė prieiti prie garažo, patekti į jį.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimu (IV t., b.l. 19-22) ieškinį tenkino pilnai, priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė 0,34 ha žemės sklypo unikalus Nr. 3353-0003-088, esančio Norūnų k. Alytaus r., naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą UAB „Kauno Komprojektas“ parengtą projektą (III t., b.l. 95), ieškovams V. Ž., A. Ž., A. R., A. Č., A. Ž. paskyrė bendrai naudotis 2834 m² žemės, plane pažymėta indeksu A, tarp taškų 8, 2, 3, 4, 5, 10, 9, 8, atsakovui A. Ž. paskyrė naudotis 566 m² žemės plane pažymėtu indeksu B tarp taškų 1, 8, 9, 10, 6, 7, 1. Įpareigojo atsakovę V. Ž. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti garažą, pastatytą 0,34 ha žemės sklype unikalus Nr. 3353-0003-0088 Norūnų k. Alytaus r., V. Ž. per teismo nustatytą terminą nenugriovus šio garažo, leisti statinį nugriauti ieškovams atsakovės V. Ž. lėšomis. Iš atsakovų A. Ž. ir V. Ž. priteisė po 2980 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. Ž. ir po 90,13 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendime nurodyta, kad Kauno apygardos teismas 2008-11-25 nutartimi (II t., b.l. 194-201) paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-07-02 sprendimo dalį, kuria pripažintos asmeninės nuosavybės teisės į ūkinį pastatą plane pažymėtą indeksu 8I1/p su priestatais 1i1/p ir 2i1/ž, esančius Norūnų k. Alytaus r., ir panaikino sprendimo dalį, kuria nustatyta 0,34 ha namų valdos žemės sklypu naudojimosi tvarka, atsakovui pripažintos nuosavybės teisės į garažą ir atmestas ieškovų reikalavimas dėl šio statinio, pažymėto indeksu 9I1/ž ir šioje dalyje perdavė nagrinėti bylą iš naujo. Nutartyje nurodyta, kad naudojimosi sklypu tvarka nustatyta nesilaikant teisingumo, protingumo ir racionalumo principų, namų valda skaidoma į kelias dalis, per namų valdą numatytas pravažiavimas, nepažymėtas žemėnaudos projektuose ir užtikrina tik atsakovams priskirto turto naudojimą, toks suskaidymas sukeltų nepatogumus juo naudotis ir sukeltų ginčus ateityje. 2005-09-01 mirė ieškovų motina ir atsakovo A. Ž. senelė V. Ž. (I t., b.l. 37), po jos mirties liko palikimas, kurį sudarė gyvenamasis namas, viralinė, ūkinis pastatas 8I1p su priestatais, šulinys, žemės sklypai, kuriuos po 1/6 dalį paveldėjo ieškovai ir atsakovas A. Ž., išduoti paveldėjimo liudijimai (I t., b.l. 19-36), šis turtas 2007-01-11 įregistruotas nekilnojamo turto registre (I t., b.l. 17, 18). Į paveldimo turto masę neįėjo 0,34 ha žemės sklype esantis garažas, kurį savavališkai pastatė atsakovė V. Ž., jai niekada nepriklausė šis žemės sklypas, nėra jokio žemės savininkų sutikimo vykdyti statybas. Kaip matyti iš ieškovų parodymų, tai nėra kapitalinis statinys, jį galima perkelti į kitą vietą. Šalys prašo nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, tačiau nesutaria, kokiu būdu nustatyti naudojimosi 0,34 ha žemės sklypu tvarką, pateikė skirtingus projektus. Teismo nuomone, ieškovų pateiktas projektas geriau atitinka šalių interesus, todėl nustatytina naudojimosi šiuo sklypu tvarka pagal ieškovų pateiktą projektą (III t., b.l. 95), kuris parengtas, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, planas suderintas su Alytaus apskrities viršininko administracija, atlikta patikra VĮ Registrų centre, atsakovui A. Ž. priskirtina naudotis žemės sklypo dalis, suformuota prie jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato 8I1p su priestatais, jam suformuotas sklypas viename plote, neįterpiant bendrojo naudojimo plotų, prie jo motinai atsakovei V. Ž. priklausančios žemės, suformuotas įvažiavimas į jam tenkančią sklypo dalį, šiuo įvažiavimu ir atsakovė V. Ž. galės patekti į jai priklausantį žemės sklypą Nr. 243-3, įvažiavimas suprojektuotas per valstybinę žemę, tam neprieštarauja Alytaus apskrities viršininko administracija (II t., b.l. 108). Atsakovų pateiktas žemės sklypo atidalijimo planas (III t., b.l. 132) netenkintų bendraturčių interesų, atsakovui A. Ž. formuojamas 567 m² žemės sklypas įterpiamas į ieškovams formuojamą žemės sklypą, jis nubraižytas laužtinėmis linijomis, riba 4,15 eina per A. Ž. priklausantį ūkinį pastatą, per ieškovams formuojamą 2833 m² žemės sklypą nubrėžtas servitutinis kelias, jis eitų visai pro pat ieškovams priklausančio gyvenamojo namo sieną.
Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, sprendime nurodyta, kad Kauno apygardos teismo 2008-11-25 nutartimi panaikinta Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ir perduota spręsti iš naujo. Už pirmąjį ieškovų reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo patalpų sumokėta 500 Lt, už advokatės R. Š. pagalbą sumokėta 1150 Lt, šis reikalavimas nebuvo spręstas, todėl šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš atsakovų. Patikslintu ieškinio pareiškimu (I t., b.l. 164-168) ieškovai prašė įpareigoti atsakovę V. Ž. nugriauti garažą, atidalinti pastatus ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Už šiuos reikalavimus ieškovas V. Ž. sumokėjo 1180 Lt žyminį mokestį. Atsakovė V. Ž. priešieškiniu (I t., b.l. 99-101) prašė pripažinti A. Ž. pripažinti nuosavybės teises į ūkinį pastatą bei garažą ir padalinti žemės sklypą tarp šalių, už priešieškinį sumokėta 70 Lt žyminis mokestis (I t., b.l. 98). Už apeliacinį skundą ieškovai sumokėjo 1680 Lt žyminį mokestį (II t., b.l. 173). Ieškovai turėjo 5960 Lt bylinėjimosi išlaidų (2860 Lt žyminio mokesčio ir 3100 Lt už advokatės Astos Bilinskienės pagalbą), kadangi ieškinys patenkintas, jos priteistos iš atsakovų (CPK 93, 98 str.)
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (IV t., 33-36) atsakovai A. Ž. ir V. Ž. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovų 2009-08-27 priešieškinio tikslinimą patenkinti, ieškovų ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas, konstatuodamas ieškovų ir atsakovų turto įgijimo pagrindus, klaidingai nurodo, kad 0,34 ha sklype esantį garažą savavališkai pastatė atsakovė V. Ž.. Pagal nustatytas aplinkybes, nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 60/57815 duomenis, garažas 9I1/ž statytas 1995 metais, R. Ž. susitarus su namų valdos savininke, jo motina, V. Ž. ir jai leidus. Garažą savo poreikiams statė R. Ž., kuris mirė 2001 m., o V. Ž. mirė 2005 m. Po R. Ž. mirties pastaroji gyveno dar ketverius metus, tačiau garažo nenugriovė, jokių pretenzijų dėl pastatymo nekėlė. Garažas 9I1/ž statytas 1995 metais – 10 metų iki V. Ž. mirties ir pagal jos valią. Todėl teismas galėjo padaryti tik vienintelę teisinę išvadą, kad garažas 9I1/ž, statytas 1995 metais, buvo statytas savininkės V. Ž., mirusios 2005 m. Kadangi garažas, unikalus numeris 4400-1069-2016, pažymėtas plane 9I1/ž, yra I grupės nesudėtingas statinys, jo statybai pagal teisės aktus nereikalingas nei projektas, nei leidimas, taip pat statybos leidimas statinį griauti. Apeliantų teigimu, minėtas garažas nėra savavališkos statybos. Teismo išvada, kad šį garažą pastatė atsakovė V. Ž. ir jį pastatė savavališkai, yra nepagrįsta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl 3400 kv.m. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, taip pat padarė nepagrįstas išvadas. A. Ž. priklausančią 0,0566 ha žemės sklypo dalį atsakovai prašė paskirti naudotis „0,3400 ha žemės sklypo plano“ A.A. T. firmos „Altida“ 2009-08 projekte 1/567 pažymėtoje dalyje X ir Y koordinčių 4, 15, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 3 ir 4 taškuose todėl, kad į šią naudojamą žemę patenka tiek teismo sprendimu A. Ž. priteistas ūkinis pastatas plane žymimas 8J1/p su priestatais 1i1/p ir 2il/ž, tiek ir garažas 9I1/ž statytas 1995 metais (kadastro duomenų byla sudaryta). Registrų centras ieškovams nesutikus garažą 911/ž neregistravo mirusios V. Ž. nuosavybėje. Todėl jo įteisinimui atsakovai prašė nustatyti tokią naudojimosi žeme tvarką, kad garažas 9I1/ž būtų A. Ž. žemėje. Teismas šias aplinkybes nepagrįstai vertino taip, kad garažas 9I1/ž atsakovo statytas savavališkai ir turi būti nugriautas, o kadangi jis turi būti nugriautinas, tai naudojimosi sklypu tvarka toje vietoje turi būti nustatyta ne pagal atsakovų projektą, bet pagal ieškovų pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą. Kiti teismo motyvai dėl ieškovų projekto parinkimo yra visiškai nepagrįsti, nes atsakovų pateiktas projektas turi tuos pačius privalumus, t.y.: 3400 kv.m. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas taip pat parengtas atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus (sutikrinus sklypo koordinates atitinka ieškovo projekto sklypo koordinatėms), planas suderintas su Alytaus apskrities viršininko administracija ir dėl to atitinka VĮ Registrų centro patikrai. Be to, teismui pateiktame atsakovų A.A. T. firma „Altida“ atliktame 3400 kv.m. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekte ūkiniam pastatui namų valdos plane, pažymėtame indeksu 81I/p su priestatais 1i1/p ir 2i1/ž, eksploatuoti ir į juos patekti suformuotas 566 m² žemės sklypas, pažymėtas 1/566 yra racionalesnis patekti į šiuos ir į ieškovų prašomą nugriauti garažą 9I1/ž statytą 1995 metais. Jame telpa ir anksčiau minėtas garažas žymimas 9I1ž. Pagal atsakovų projektą į ten esančius ūkio pastatus patekti galima per kiemą einančiu keliu, kuris yra suprojektuotas ir žemėtvarkos projekte, egzistuoja natūroje. Teismas į šias faktines aplinkybes visiškai neatsižvelgė. Ieškovų plane suprojektuotas kelias nėra suprojektuotas kadastro vietovės žemėtvarkos projekte, kas šiuo atveju yra būtina, nes tai valstybinio fondo žemė. Teismo pagal ieškovų projektą nustatyta naudojimosi tvarka yra ydinga dar ir dėl to, kad iš pastatų pietinės pusės ieškovai neskyrė pakankamos teritorijos pastatų 8I1/p su priestatais 1i1/p ir 2i1/ž aptarnavimui ir eksploatacijai. Šių pastatų eksploatacijai iš pietinės pusės ieškovai skyrė vos 1,88 m pločio juostą, kas kelia ginčus. Be to, teismo nustatyta naudojimosi tvarka priskiria ir statinių dalį, kuri Kauno apygardos teismo 2008-11-25 nutartimi nebuvo pripažinta A. Ž. nuosavybei. Dėl šių aplinkybių atsakovai nesutinka ir su teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pagal sumokėtą 2860 litų žyminį mokestį ieškinio reikalavimų patenkinta nebuvo. Ieškovų reikalavimas į statinius nebuvo patenkintas: ūkinis pastatas (5969 litų vertės) namų valdos plane žymimas 8I1/p su priestatais 1i1/p ir 2i1/ž, unikalus numeris 4400-0146-3767, buvo priteistas A. Ž., tačiau ne ieškovams, nors ieškovai ir prašė. Be to, nebuvo patenkintas ieškovų reikalavimas iškeldinti iš patalpų. Garažas 9I1/ž statytas 1995 metais A. Ž. priteistas nebuvo, bet jo nepriteisė ir ieškovams, nes jie sau neprašė, todėl ieškovai už šį prašymą žyminio mokesčio nemokėjo. Ieškovams buvo patenkinti nematerialūs reikalavimai: nepripažinti nuosavybės teisių A. Ž. į garažą 9I1/ž statytą 1995 metais ir nustatyti 3400 kv.m. žemės sklypo naudojimosi tvarką. Šie reikalavimai apmokestinami po 131 litų, viso 262 litus, todėl žyminio mokesčio priteistina dalis 918 litų sumai yra per didelė. Pirmosios instancijos teisme ji galėjo būti 262 litai. Už apeliacinį skundą teismas galėjo priteisti taip pat tokį 262 litų žyminį mokestį. Viso žyminio mokesčio teismas priteisė 2336 litais per daug. Priteista atstovavimo išlaidų suma (3100 litų) taip pat yra per didelė, nes ieškinys patenkintas tik anksčiau nurodytoje dalyje. Advokatės teisinės pagalbos išlaidos galėjo būti tenkintos tik 800 litų apimtyje. Be to, jokių teismo išlaidų iš atsakovės V. Ž. teismas priteisti negalėjo, nes po Kauno apygardos teismo 2008-11-25 sprendimo ji atsakove nebuvo, o nuo 2009-01-12 nebuvo ir atstove, nes A. Ž. tapo pilnamečiu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b.l.) ieškovai V. Ž., A. Ž., A. R., A. Č., A. Ž. su apeliacinio skundo motyvais nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodyti šie motyvai: 1) Dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą garažą. Atsakovų reikalavimas pripažinti A. Ž. nuosavybės teises į garažą, unikalus Nr. 4400-1069-2016, pažymėtą indeksu 9I1/ž, esantį 0,3400 ha žemės sklype Norūnų kaime, Alytaus r. sav., pirmą kartą suformuluotas pradiniame priešieškinyje ir nuosekliai nurodytas visuose priešieškinio patikslinimuose 2007-10-09, 2007-11-15, 2008-01-07, 2008-05-26, 2009-08-27. Visuose šiuose dokumentuose, išskyrus 2009-08-27 patikslintą priešieškinį, atsakovė V. Ž. yra pati save įvardijusi garažo statytoja, nurodydama, kad garažą pasistatė kartu su vyru R. Ž. ir teikė teismui šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, niekada to neneigė bylos nagrinėjimo metu. Ir tik 2009-08-27 patikslintame priešieškinyje garažo statytoju įvardinamas vienas R. Ž., o apeliaciniame skunde apskritai tiesiogiai nurodoma, kad „garažą savo poreikiams statė R. Ž., bet jokiu būdu ne aš“. 2008-01-07 priešieškinio papildyme atsakovai nurodė, kad garažą nusikels į savo naudojamą žemės sklypo dalį. Alytaus apskrities viršininko administracija, kaip institucija teikianti išvadą byloje, savo 2008-01-24 atsiliepime nurodė, kad sutinka su priešieškinio papildymo dalimi dėl garažo nukėlimo į A. Ž. nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdomą žemės sklypą. Taip pat akcentavo, kad STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 21.2 papunktyje nurodoma: Statytojas (užsakovas), organizuodamas ar pats atlikdamas nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą, privalo statinį statyti jo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdomame žemės sklype. Ši teisės norma yra imperatyvi, statytojas privalo turėti neginčijamus, objektyvius, aiškiai išreikštus ir nekeliančius abejonių įrodymus, patvirtinančius teisėtą žemės valdymą ar jo nuosavybės teisę į žemę, kad jo vykdomi statybos darbai atitinkamame žemės sklype būtų pripažįstami legaliais ir kas leistų jam pripažinti nuosavybės teises į statinį. Tokių įrodymų byloje nėra. Nei R. Ž., nei V. Ž. nėra ir niekada nebuvo šio sklypo savininkais, byloje nėra jokių įrodymų dėl žemės sklypo valdymo įstatymų nustatytais pagrindais, sutikimo žemės sklype vykdyti garažo statybos darbus. Pirmą kartą garažo kadastriniai duomenys užfiksuoti atsakovės V. Ž. iniciatyva tik 2007-03-23, t.y. jau prasidėjus teisminiam procesui, ką patvirtina atsakovės pateiktos pagalbinio pastato kadastro duomenų forma 1B bei pagalbinio pastato įkainojimo forma 2B. Kadastro duomenų fiksavimas pats savaime nėra pagrindas pripažinti nuosavybės teises į statinį nesant tam teisinio pagrindo. 2) Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovai, nesutikdami su atsakovų pateiktu projektu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nurodo, kad pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-07-02 sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2008-11-25 dienos nutartį atsakovui A. Ž. pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į ūkinį pastatą namų valdos plane pažymėtą indeksu 8I1/p su priestatais 1i1/p ir 2i1/ž, unikalus Nr. 4400-0146-3767, esantį Norūnų k., Alytaus r. sav. Ūkio pastato dalis, kurią mini apeliantai, kaip A. Ž. nuosavybėn nepriskirtą statinio dalį, nėra savarankiška statinio dalis, kurią būtų galima atidalinti ir priskirti ieškovams. Ši pastato dalis tiesiogiai susijusi su ūkio pastatu 8I1/p ir jo priestatais 1i1/p ir 2i1/ž, statyta tuo pačiu metu kaip priestatas 2i1/ž, iš tų pačių medžiagų, kas akivaizdžiai matosi iš pateiktų foto nuotraukų. Šia statinio dalimi, kaip ir visu ūkio pastatu su priestatais, naudojosi ir naudojasi atsakovai. Bylos nagrinėjimo metu tokios pozicijos, kad tai neatsiejama ūkio pastato dalis laikėsi ir patys atsakovai. Be to, atsakovų naudojimosi žemės sklypu projektas, kurį nagrinėjo tiek Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas 2008-07-02 sprendimą, tiek Kauno apygardos teismas 2008-11-25 priimdamas nutartį, buvo parengtas tokiu būdu, kad aplink ūkio pastatą 8I1/p buvo formuojama tiek žemės, kad jos pakaktų eksploatuoti visą ūkio pastatą, atsižvelgiant į tai, koks jo dydis yra natūroje. Dabar atsakovai pakeitė savo poziciją ir teigia, kad tam tikra ūkio pastato dalis A. Ž. nepriklauso, tačiau ji nepriklauso ir ieškovams, ieškovai ja nesinaudoja, tai yra ūkio pastato, priklausančio A. Ž. dalis, todėl priskirti ieškovams naudotis žemės sklypo dalį, kurioje yra dalis svetimo ūkio pastato, būtų neracionalu. Ieškovų pateiktame naudojimosi žemės sklypu projekte patekimas į atsakovo A. Ž. ūkio pastatą suformuotas iš atsakovei V. Ž. priklausančio žemės sklypo pusės. Tam yra visos galimybės, kadangi durys ir vartai į ūkio pastatą yra iš abiejų pusių, ką patvirtina foto nuotraukos. Tokiu būdu yra numatyta pakankamai žemės ploto ūkio pastato eksploatavimui. Kelias privažiavimui suformuotas tokiu būdu, kad juo į savo žemės sklypą Nr. 243-3 galės patekti ir V. Ž.. Ieškovų parengtas projektas nepažeidžia kitų žemės naudotojų interesų, taip pat ir V. Ž. interesų, užtikrina jai patekimą į sklypą Nr. 243-3, neprieštarauja Radžiūnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui, sudaro visas galimybes atsakovams eksploatuoti ūkio pastatą. Alytaus apskrities viršininko administracijai 1999-10-15 atkuriant nuosavybės teises į žemę V. Ž., buvo parengtas grąžinamų natūra žemės sklypų Nr. 140-1, 140-2, 140-3 planas. Namų valdos žemės sklype Nr. 140-1 nepažymėti jokie keliai - nei bendro naudojimo, nei servitutiniai. Namų valdos žemės sklype nėra bendro naudojimo kelių. Minėtos aplinkybės žinomos ir atsakovams, jie teikdami naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovams pagal jų projektą priskirtinoje žemės dalyje projektuoja 160 kv. m. servitutinį kelią, kuris namų valdos žemės sklypą dalina į dvi dalis, nors pats reikalavimas priešieškinyje dėl kelio servituto nustatymo nėra pareikštas. Atsakovai neįrodė, kad toks kelio servitutas yra vienintelis būdas išspręsti jų interesų tinkamą įgyvendinimą, kadangi atsakovai pagal pateiktą ieškovų projektą turi galimybę patekti į ūkio pastatą ir į savo žemės sklypus kitoje vietoje per valstybinę žemę ir tam pritarimą yra davusi Alytaus apskrities viršininko administracija, patikėjimo teise valdanti valstybinio fondo žemę. Negali būti nustatoma naudojimosi tvarka pagal atsakovų projektą ir dėl neišlaikytų priešgaisrinių atstumų, nes garažas negali stovėti toje vietoje. Tiek ankstesniuose, tiek su 2009-08-27 patikslintu priešieškiniu pateiktame naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekte atsakovai per žemės sklypo vidurį formuoja kelią, nors Kauno apygardos teismas 2008-11-25 nutartyje jau yra nurodęs, kad nustačius naudojimosi tvarką, kai vientisa namų valda yra skaidoma į kelias dalis, per namų valdą yra numatomas pravažiavimas, kuris nėra pažymėtas žemėnaudos projektuose ir kurio paskirtis užtikrinti vien tik atsakovui priskirto turto naudojimą, tokia tvarka užtikrina vien tik atsakovo interesus ir neatitinka teisingumo, protingumo, racionalumo principų. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovų pateiktą projektą būtų pažeistas racionalumo, patogumo, nuosavybės valdymo ir naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus. Pagal atsakovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kai namų valdos žemės sklypą tiek iš pietų, tiek iš šiaurės pusės supa atsakovei V. Ž. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, o per namų valdos žemės sklypą formuojamas servitutinis kelias, ieškovams kartu su atsakovu A. Ž. priklausanti sodyba kaip savarankiškas atskiras vienetas visiškai išnyksta. Tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka apjungia atsakovės V. Ž. žemės sklypus ir tenkina tik jos interesus. 3) Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai nurodo, kad kreipdamiesi į teismą pradiniu ieškiniu sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio po 100 Lt kiekvienas už reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpų. 2007-11-07 kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriame atsisakė reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpų ir reiškė tris neturtinius reikalavimus: įpareigoti nugriauti savavališkai pastatytą garažą, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad žyminis mokestis šioje byloje už tris neturtinius reikalavimus yra 336 Lt kiekvienam ieškovui, viso 1680 Lt, jau yra sumokėję 500 Lt, todėl primokėjo 1180 Lt žyminio mokesčio. Teikdami apeliacinį skundą sumokėjo dar 1680 Lt žyminio mokesčio, iš viso 3360 Lt. Advokato pagalbos išlaidos sudaro 4250 Lt. Teismas, patenkinęs ieškinį, pagrįstai ieškovams priteisė 2860 Lt žyminio mokesčio ir 3100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M., J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-132/2009, kt.).
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad žemės sklypo, dėl kurio naudojimosi tvarkos vyksta ginčas, esančio Norkūnų k., Alytaus r. sav., bendrasavininkiai yra ieškovai V. Ž., A. Ž., A. R., A. Č., A. Ž. bei atsakovas A. Ž.. Bendrasavininkiai nuosavybės teises įgijo paveldėjimo būdu. Kaip jau minėta, pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartis byloje UAB „Pirmoji kregždutė“ v. VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras, Kauno m. valdyba, Kauno apskrities viršininko administracija, byloje Nr. 3K-3-224/1999; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-417/2005; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis L. B. v. A. D., Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt. byloje Nr. 3K-3-340/2007).
Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (Žin., 2002, Nr. 043-1639) VI dalies 12 punkto 3 papunkčiu ir privalomojo 1 priedo 1 lentelės 1 punktu, namų ūkio pastatui be gyvenamųjų patalpų iki 7,5 m aukščio ir 80 kv. m ploto neprivalomas statinio projektas, nereikalingas leidimas, nereikalingas statybos leidimas statinį griauti, neprivaloma atlikti statinio kadastrinių matavimų bei statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Šio reglamento 21.2 papunktyje nurodoma, kad statytojas (užsakovas), organizuodamas ar pats atlikdamas nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą, privalo statyti statinį jo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdomame žemės sklype. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008-01-24 papildytame atsiliepime Nr. 3-150-(8.4.) (II t., b.l. 29) nurodyta, kad garažas, unikalus Nr. 4400-1069-2016, pažymėjimas plane 9I1ž, yra I grupės nesudėtingas statinys, todėl jo statybai nereikalingas nei projektas, nei leidimas, taip pat statybos leidimas statinį griauti. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 60/57815 atlikti garažo kadastriniai matavimai, jis įgijo unikalų numerį 4400-1069-2016, taigi yra įtrauktas į registrą. Pagal faktines bylos aplinkybes 1995 metais jį namų valdos savininkės V. Ž. leidimu pastatė jos sūnus R. Ž.. Nors ginčo objekto – garažo teisinė registracija R. Ž. vardu nėra atlikta, tačiau nuosavybė į šį statinį ir kartu visos savininko teisės bei savininko teisių garantijos gali būti įgytos papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Pagal nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 60/57815 duomenis garažas 9I1/ž statytas 1995 metais, A. Ž. tėvui R. Ž. susitarus su žemės savininke, jo motina, V. Ž. ir jai leidus. Garažą savo poreikiams statė R. Ž.. R. Ž. mirė 2001 m., o V. Ž. mirė 2005 m. Po R. Ž. mirties V. Ž. gyveno dar ketverius metus, tačiau garažo nenugriovė, jokių pretenzijų dėl pastatymo nekėlė, neprašė statinį nugriauti. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo garažas atitinka statiniui keliamus techninius reikalavimus, nepažeidžia įstatymo ginamų ieškovų ir trečiųjų asmenų teisių, dėl ko ieškovų reikalavimas nugriauti garažą atmestinas. Taip pat atmestinas priešieškinio reikalavimas pripažinti nuosavybės teises į garažą, nes atsakovai administracine tvarka turi teisę sutvarkyti dokumentus ir įregistruoti mirusio savininko vardu nuosavybes teises į garažą, o vėliau sutvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos savo nutartyse ne kartą konstatavo, jog sprendžiant bendraturčių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
Lietuvos Respublikos CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi bendru žemės sklypu tarp šalių tvarką pagal ieškovų pateiktą projektą (III t., b.l. 95.), pripažindamas, jog šis projektas geriau atitinka šalių interesus, nesilaikė teisingumo, protingumo ir racionalumo principų. Nustačius naudojimosi tvarką pagal minėtą projektą, garažas 9I1/ž turėtų būti nugriautas. Kadangi ši aplinkybė apsprendė teismo pasirinkimą ieškovo prašytai naudojimosi tvarkai, o pagal aukščiau išdėstytus teismo motyvus nėra pagrindo šį garažą nugriauti, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra nepagrįstas.
Nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovo sudarytą projektą, anksčiau vientisa namų valda yra skaidoma į kelias dalis, per namų valdą yra numatomas pravažiavimas, kuris nėra pažymėtas žemėnaudos projektuose ir kurio paskirtis užtikrinti vien tik atsakovui priskirto turto naudojimą. Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 25 d. nutartyje II t., 194-201) konstatavo, kad toks bendro žemės sklypo suskaidymas sukeltų nepatogumus juo naudotis ir šalių ginčus ateityje, ir kad netikslinga naudojimosi tvarką nustatyti pagal ieškovų pateiktą projektą (II t., b.l. 80), kadangi nusprendus nuosavybės teise atsakovui priskirti ūkinį pastatą, jam bus užkirsta galimybė disponuoti savo turtu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo šalys, bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė naujų ginčo namų valdos naudojimosi projektų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie šalims priskirto turto tinkamą naudojimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei ieškovų, nei atsakovų pateikti projektai dėl naudojimosi žemės sklypu nėra tinkami, todėl nei pagal vieną iš jų naudojimosi tvarka negali būti nustatyta. Vertinant visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog tiek ieškinys, tiek priešieškinis turi būti atmesti.
Kolegija pripažįsta, kad šalys tinkamų projektų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos teismui nepateikė. Tačiau teismas, matydamas kokie yra tikrieji šalių ketinimai, vadovaudamasis proceso kooperacijos principu turėjo bendradarbiauti su bylos dalyviais ir imtis priemonių, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai (CPK 8 str.). Šiam principui įgyvendinti teismas turėjo galimybę pasinaudoti CPK 159 str. jam suteiktomis galiomis ir, pateikdamas klausimus patikslinti ir išsiaiškinti tikruosius šalių reikalavimus, pasiūlyti šalims pateikti naujus žemės klypo naudojimosi tvarkos projektus. Kolegija sprendžia, jog proceso koncentracijos principas negali nusverti teisingumo įgyvendinimo principo (CPK 6,7 str.), abu šie principai tarpusavyje turi sąveikauti ir tarnauti civilinio proceso tikslų, įtvirtintų CPK 2 straipsnyje, įgyvendinimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nuspr endžia:
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį bei priešieškinį atmesti.