Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. N., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 259 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. N. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent: 2019 m. rugsėjo 25 d. ryte, tikslus laikas nenustatytas, Vilniaus m. autobusų stotyje iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų - vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga - kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,093 g, ? 9- tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,4 %, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, ir šias narkotines medžiagas neteisėtai gabeno iš Vilniaus miesto į Varėnos miestą, laikė ir nešiojosi su savimi, kol 2019 m. rugsėjo 25 apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis N. N. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad ,,žolę“ pirko Vilniaus stotyje. Buvo mažiau negu gramas, sumokėjo iki dešimties eurų. Pardavėjo jis nepažinojo. Anksčiau nebuvo rūkęs ,,žolės“, kai įsigijo, iškart pabandė stotyje. Po to norėjo važiuoti su draugu namo. Vilniuje jis pavėlavo į autobusą, kad galėtų grįžti į Eišiškes, tuomet grįžo paskutiniu autobusu į Varėną, kur mokosi jo sesuo. Jis norėjo, kad sesuo paskambintų mamai ir ši atvažiuotų jo pasiimti. Jam stovint autobusų stotyje, privažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Policijos pareigūnai privažiavo šiaip, jie paklausė ką jie čia daro. Jis atsakė, kad laukia tėvų. Tada jį apieškojo ir rado „žolę“. Savo veiksmus vertina blogai, labai gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir vadovaujamasi įrodymais surinktais ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. N. parodė, kad N. N.jos sūnus, jis gyvena kartu su ja. N. N. įrašytas į Varėnos žemės ūkio ir verslo mokyklos sąrašus, bet nesimoko, nes neturi kur gyventi Varėnoje. Ji niekada nepastebėjo, kad jos sūnus N. N. būtų vartojęs kokias nors narkotines ar psichotropines medžiagas. Ji nežino, iš kur pas jos sūnų buvo "žolės". Jis tik sakė, kad jam kažkas stotyje pasiūlė, jis ir nusipirko (b. l. 40-41).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. N. parodė, kad N. N.jos brolis. Ji gyvena Varėnos mieste mokyklos bendrabutyje. 2019-09-25 po pietų pas ją atvažiavo brolis N. N. su draugu N. S.. Jie atvažiavo iš Vilniaus, nes namo į Eišiškes iš Vilniaus jau nebuvo autobuso. N. N. mobilusis telefonas buvo išsikrovęs. Todėl N. N.su draugu atvažiavo pas ją į Varėną, kad ji iš savo telefono paskambintų jų mamai, o ši atvažiuotų brolio ir draugo parsivežti. N. N.jai nieko nepasakojo apie tai, kad tą pačią dieną Vilniuje jis nusipirko "žolės", kad rūkė "žolę". Jis nieko nesakė, kad kelnių kišenėje dar turi folijos lankstinuką su "žole". Ji, N. N. ir N. S. buvo Varėnos autobusų stotyje, kur laukė atvažiuojant mamos A. N., kai privažiavo policijos automobilis. Policininkai paklausė, ką jie ten veikia, su kuo atvažiavo, liepė išimti iš kišenių daiktus. Kai pamatė, kad iš brolio kišenės išimtas folijos lankstinukas, tik tada sužinojo, kad N. N.su savimi turėjo galimai narkotinių medžiagų. N. N. policijos pareigūnams prisipažino, kad tai jo "žolė". Juos atvežė į Varėnos policijos komisariatą, pranešė mamai, mama atvažiavo ir brolį su draugu išsivežė. Ji nežino, iš kur N. N. gavo "žolės", jis nieko apie tai nepasakojo. N. N. nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų (b. l. 35-37.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas A. S. parodė, kad dirba Varėnos rajono policijos komisariate reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2019-09-25 vakare dirbo su vyriausiuoju patruliu M. D.. Tarnybiniu automobiliu patruliavo Varėnos m. Buvo apie 20.40 val., kai važiavo Savanorių gatve ir ties pastatu Nr. 5, kur yra autobusų stotis, pastebėjo stovinčius tris jaunuolius. Buvo du vaikinai ir viena mergina. Atrodė, kad jaunuoliai kažko laukia, autobusai iš stoties jau nevažiavo, tai sukėlė įtarimą. Nusprendė su jaunuoliais pasikalbėti. Vienas jaunuolis, pamatęs juos, susijaudino, nenorėjo kalbėtis, nusisuko nuo jų. Paaiškėjo, kad tas jaunuolis nepilnametis N. N. iš Eišiškių miestelio. Paklausė jo, ar jis neturi draudžiamų daiktų. Paprašė iš kišenių išimti visus daiktus. N. N. padėjo daiktus ant suoliuko. Tarp išimtų daiktų buvo folijos lankstinukas su kažkokia medžiaga. Paklausus N. N., kas tai yra, šis atsakė, kad tai galimai "žolė". N. N. sakė, kad šį lankstinuką su medžiaga rado Vilniuje prie geležinkelio stoties (b. l. 52-54).

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. D. (b. l. 47-48).

Apklaustas įtariamuoju N. N. parodė, kad galvos traumų neturėjo, nėra įrašytas į psichiatro ir narkologo įskaitas. Supranta, kuo įtariamas, kaltę pripažįsta. Jis niekada anksčiau nėra vartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 2019 m. rugsėjo 25 d. ryte nuvažiavo iš Eišiškių į Vilnių. Kartu su juo į Vilnių važiavo draugas N. S.. Vilniuje jie išsiskyrė, nes jis turėjo susitikti su drauge. Vilniuje, autobusų stotyje prie jo priėjo vyras, kuris buvo apie 26 metų amžiaus. Vyras rusų kalba paklausė, ar jis nenori nusipirkti. Jis rusiškai paklausė, ko nusipirkti. Vyras pasakė, kad "žolytės". Jis niekada nebuvo bandęs, todėl norėjo pabandyti. Vyras išsitraukė vieną folijos lankstinuką. Pasakė, kad kaina 10 eurų. Jis vyrui sumokėjo 10 eurų. Folijoje buvo medžiaga, panaši į tabaką. Greitai po to, kai nusipirko, susisuko cigaretę ir parūkė. Jam nepatiko. Likusią medžiagą susuko į tą patį folijos lankstinuką ir įsidėjo į kišenę. Jis pirko "žolės" tik sau, norėjo pabandyti. Neketino niekam parduoti ar duoti. Kai pirko "žolės", N. S. su juo nebuvo. Su draugu susitiko vėliau. N. S. nieko nesakė apie "žolę". Tą pačią dieną atvažiavo į Varėną, kur mokosi ir gyvena jo sesuo V. N.. V. N. paskambino jų mamai, kad ji atvažiuotų į Varėną jo paimti. Susitarė susitikti autobusų stotyje. Buvo apie 20 val., kai jis, V. N. ir N. S. buvo Varėnos autobusų stotyje, laukė mamos. Privažiavo du policijos pareigūnai. Jų paklausė, ar neturi draudžiamų daiktų, ir liepė viską išimti iš kišenių. Kelnių kišenėje jis turėjo vieną folijos lankstinuką su "žole", jį ir paėmė policijos pareigūnai. Jis įtarė, kad Lietuvoje negalima vartoti, laikyti narkotines ir psichotropines medžiagas. Jis nuoširdžiai gailisi dėl to, kad įsigijo "žolės" (b. l. 81-83).

2019-09-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad N. N. pateikė vieną folijos lankstinuką su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga (b. l. 16-18).

2019-10-04 specialisto išvadoje Nr. 140-(4495)-IS1-4952 nurodyta, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš folijos lankstinuko, kurį 2019-09-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė N. N., yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,093 g, ? 9- tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,4 % (b. l. 29-30).

2019-11-11 specialisto išvadoje Nr. T-N 2622/2019(01) nurodyta, kad N. N. kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, pėdsakų tetrahidrokanabinolio, pėdsakų tetrahidrokanabinolio hidroksido. Šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Kraujyje amfetaminų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, etilo alkoholio nerasta. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta. (b. l. 61-62).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, teismas juos laiko įrodymais ir jie yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis N. N. kaltas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo, laikymo ir gabenimo.

Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir duodamas nuoseklius parodymus nurodė, kad kanapes nusipirko už 10 Eur iš nepažįstamo žmogaus prie Vilniaus autobusų stoties asmeniniam naudojimui. Dalį kanapių jis surūkė, o likusią dalį susisukęs į folijos lankstinuką ir įsidėjęs į kišenę, autobusu gabeno į Varėną, kur jį autobusų stotyje ir sulaikė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Iš esmės tokius kaltinamojo parodymus patvirtino ir aukščiau minėti liudytojai, tai patvirtinta ir kiti aptarti įrodymai. Kaltinamasis veikė tyčia, jis suvokė, kad neteisėtai įgyja, laiko ir gabena kanapes, kurios pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 patvirtintą „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą Nr. 1“ yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams.

Specialistai nustatė, kad kaltinamojo įgyto folijos lankstinuke esanti žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,093 g, ? 9- tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,4 %. (b. l. 29-30).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2007 12 14 įsakymo Nr. V-1033 „Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2003 04 23 įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų” pakeitimo” nuostatomis nedidelis kiekis sudaro ne daugiau kaip 5 g kanapių dalių.

Šią medžiagą N. N. įgijo, gabeno ir laikė neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 259 str. baudžiamojo nusižengimo sudėtį, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 str. 2 d.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyriaus nuostatos. Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur inter alia numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymius, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau visada, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties ir humaniškumo principo esmės.

Kaltinamasis N. N. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Šį vieną baudžiamąjį nusižengimą jis padarė pirmą kartą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme pripažino esmines bylos aplinkybes, dėl jų nuoširdžiai gailisi ir tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, registruotas Užimtumo tarnyboje, intensyviai ieško darbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kritiškai vertina savo elgesį, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Eisiškių seniūnijos tiek kaltinamasis, tiek jo šeima charakterizuojami teigiamai.

Nors buvusios mokymo įstaigos Varėnos technologijos ir verslo mokyklos kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, tačiau iš bylos duomenų, kaltinamojo ir jo įstatyminės atstovės paaiškinimų matyti, kad tęsti mokslus jam buvo sudėtinga dėl prasto lietuvių kalbos mokėjimo.

Vaiko teisių apsaugos institucija nepateikė į bylą jokių duomenų dėl nepilnamečio kaltinamojo sudėtingo elgesio. Bei apie tai, jog jam būtų buvę taikytos poveikio priemonės.

N. N. praeityje neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka už alkoholio vartojimo būnant nepilnamečiu (b. l. 71). Byloje nėra duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis būtų padaręs naujų teisės pažeidimų.

Iš kaltinamojo paaiškinimų ir visų kaltinamojo asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad nusižengimą jis padarė atsitiktinai dėl savo lengvabūdiškumo ir nerūpestingumo, sąlygoto socialiai nebrandaus amžiaus, norėdamas išbandyti „žolę“, todėl negalėjo įvertinti savo veiksmų galimų pasekmių. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra linkusi nusikalsti asmenybė, kelianti didelį pavojų visuomenei ir leidžia manyti, kad N. N. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. BK 93 straipsnio 1 dalis numato tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: pirma, asmuo turi būti nepilnametis, t. y. veikos padarymo metu dar nesulaukęs aštuoniolikos metų; antra, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką; trečia, jo padaryta veika turi būti baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus arba nesunkus, ar apysunkis tyčinis nusikaltimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad N. N. atitinka BK 93 straipsnio numatytas tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: kaltinamasis veikos padarymo metu dar nebuvo sulaukęs aštuoniolikos metų; nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; jo padaryta veika yra baudžiamasis nusižengimas, bei šio straipsnio 1dalies 3 punkte numatytas alternatyvias sąlygas – jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, be to, yra kitų pagrindų manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų.

Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje, yra pakankamas pagrindas teismui manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo, todėl kaltinamasis N. N. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. (BK 93 str. 2d., 87 str. 2d. 1 p.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91-93) paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikintina.

Daiktiniai įrodymai - vokas su tyrimo objekto pakuote (tuščiu folijos lankstinuku po tyrimo), saugomas Alytaus AVPK Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą B, serija AVPK, Nr. 003859 (b. l. 56), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. N. padariusį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p. pagrindu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 d., 82 str. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p. N. N. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant N. N. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

N. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Daiktus - voką su tyrimo objekto pakuote (tuščiu folijos lankstinuku po tyrimo), saugomus Alytaus AVPK Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą B serija AVPK, Nr. 003859, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti N. N. auklėjamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmes, numatytas BK 89 str. 1 d. , kad jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliacinį skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.