- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-24
- Bylos Nr.
- e2YT-2856-488/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00913-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ineta Baliukaitytė
- Pareiškėjas
- P. T.
- Suinteresuotas asmuo
- P. T., valstybės įmonės „Turto bankas“
- Advokatai
- Irmantas Tumas
dalyvaujant pareiškėjui P. T. ir jo atstovui advokatui Irmantui Tumui, suinteresuotam asmeniui P. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjo P. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. T. ir valstybės įmonei „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas P. T. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo motinos S. T. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
2. Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo P. T. yra S. T. sūnūs. Po S. T. mirties liko nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su motina gyveno šiame name iki jos mirties. Motinai mirus pareiškėjas ir toliau nepertraukiamai gyveno motinai priklausančiame būste. Būstą prižiūrėjo, išlaikė, mokėjo komunalinius mokesčius už vandenį ir elektrą, atliko remonto darbus. Pareiškėjas po motinos mirties pas notarą nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, kad P. T. po motinos S. T. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo P. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su motina S. T. gyveno pareiškėjas. Po motinos mirties P. T. liko gyventi motinai priklausančioje sodyboje, ją tvarko, remontuoja. Suinteresuotas asmuo sutinka su brolio prašymu, pretenzijų nereiškia.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – ir Turto bankas) pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavusi pranešimo apie galimo palikėjos S. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat jie neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
5. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos S. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šį faktą pareiškėjas prašo nustatyti, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjo nuosavybės teisių tinkamas įgyvendinimas.
6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas P. T. ir suinteresuotas asmuo P. T. yra palikėjos S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnūs, t. y. paveldėtojai ir įpėdiniai. Palikėja nebuvo sudariusi testamento, todėl jos turtą pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, t. y. pareiškėjas P. T. ir P. T..
8. Byloje esantys duomenys ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad po S. T. mirties, jai priklausanti nekilnojamąjį turtą valdė, prižiūrėjo, naudojo pareiškėjas, kadangi jis liko gyventi būste, juo rūpinosi, remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius. Duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs motinos palikimo, neįgyvendinęs savo teisių paveldėti, palikėjos palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Pareiškėjo brolis prieštaravimų nepateikė. Todėl minėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad po S. T. mirties pareiškėjas P. T., faktiškai pradėdamas turtą valdyti, priėmė mirusiosios palikimą.
9. Pareiškėjo prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – pareiškėjas paveldės po S. T. mirties paliktą turtą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
10. Pažymėtina, kad nustatydamas palikimo priėmimo faktą, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies).
11. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.