- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- 2A-40-232/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10057-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liuda Uckienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- UAB „Gretsch – Unitas Baltic“
- Atsakovas
- UAB „Itella Logistics“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Itella Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gretsch – Unitas Baltic“ ieškinį atsakovui UAB „Itella Logistics“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovas UAB „Gretsch – Unitas Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 6 570,18 Lt dydžio nuostolius, 252,91 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2013-05-23 sudarė Krovinio vežimo sutartį (toliau tekste sutartis, ginčo sutartis) su atsakovu, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nuvežti ieškovo pateiktą krovinį į Vokietiją, krovinys gavėjui Vokietijoje buvo pristatytas visiškai sugadintas ir netinkamas naudoti, dėl to ieškovas turėjo jį utilizuoti ir patyrė 8 241,30 Lt (neįskaitant PVM) nuostolius. Atsakovas nuotolius atlygino tik iš dalies. Pažymėjo, kad atsakovas, remiantis 2013-05-23 sudaryta Krovinio vežimo sutartimi Nr. 130528 ir tos pačios dienos užsakymu Nr. 40264189430000732404, 2013-05-24 priėmė vežti ieškovo pateiktą krovinį – automatinių durų elektroninius elementus į Vokietiją, krovinio gabenimui buvo pasirinkta atsakovo teikiama skubių siuntų (express) paslauga, apimanti pristatymą „nuo durų iki durų“. Krovinys 2013-05-24 buvo įteiktas atsakovo kurjeriams, kurie paėmė krovinį iš ieškovo darbo vietos ir savo transportu pristatė jį į terminalą Vilniuje, kur buvo suformuotas vilkikas gabenimui į Vokietiją, krovinį į vilkiką pakrovė atsakovas, todėl jis yra laikomas vykdžiusiu ir pakrovimą, ir vežimą, bei yra visiškai atsakingas ne tik už savo veiksmus, bet ir už savo agentų ir kitų asmenų, kurių paslaugomis naudojosi vežimo metu veiksmus. Krovinys pristatymo adresu buvo pristatytas 2013-06-04 visiškai sugadintas, nes vežėjo vykdomo vežimo metu jis nebuvo pritvirtintas prie europadėklo, o buvo gabenamas tiesiog užmetus jį ant kitų gabenamų krovinių. 2013-06-11 ieškovas Sutartyje nustatyta tvarka pateikė pretenziją atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas sutiko sumokėti tik 1 671,12 Lt dydžio kompensaciją už sugadintą krovinį. Ieškovas su atsakovo sumokėtos kompensacijos dydžiu nesutiko, todėl pareikalavo atlyginti visą ieškovo patirtą žalą (nuostolius) dėl atsakovo netinkamo gabenimo metu nepataisomai sugadinto krovinio. Pažymėjo, jog reikalavimas atlyginti visus ieškovo patirtus nuostolius pakartotinai atsakovui buvo pateiktas 2013-09-16, į minėtą pretenziją atsakovas atsakė 2013-12-06 dienos raštu, kuriame nurodė, jog krovinys buvo pažeistas materializavusis krovinio transportavimo metu veikiančioms rizikoms, todėl žala kroviniui buvo padaryta ne dėl vežėjo didelio neatsargumo ar tyčios.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Itella Logistics“ atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas dėl pažeisto krovinio išmokėjo ieškovui Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 23 straipsnio 3 punkto pagrindu apskaičiuotą kompensaciją, 1 671,12 Lt. Pažymėjo, jog ieškovas nesutinka su atsakovo išmokėtos kompensacijos dydžiu, teigdamas, kad krovinys buvo pažeistas dėl atsakovo didelio neatsargumo, tačiau pareiga įrodyti atsakovo didelį neatsargumą, prilyginamą tyčiai, tenka ieškovui, bet ieškovas jokių žalos susidarymo mechanizmą pagrindžiančių objektyvių duomenų nepateikė, taigi, nėra pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus dideliu neatsargumu, prilyginamu tyčiai. Atsakovas ieškovo perduotą krovinį į transporto priemonę pakrovė tinkamai, krovinio pažeidimą lėmė atsitiktinumo veiksniai, o šios situacijos atsakovas numatyti negalėjo. Ieškovas dėl krovinio pažeidimo aplinkybių nustatymo nesikreipė į kompetentingas institucijas, o iš turimų duomenų vienareikšmiškai spręsti, ar atsakovo, ar ieškovo veiksmai lėmė krovinio pažeidimą, negalima, taip pat nėra jokiu duomenų, patvirtinančių, jog krovinį atsakovas prarado dėl tyčinių veiksmų ar jiems prilyginamo didelio neatsargumo.
Ieškovas pateikė dubliuką, kuriame palaikė savo ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Papildomai pažymėjo, jog atsakovas atsiliepime nenurodė, kad krovinys buvo pririštas, ar kitokiu būdu buvo užtikrintas jo saugumas pervežimo metu. Atsakovas yra logistikos paslaugų bendrovė, kuri savo internetiniame tinklapyje siūlo veiksmingas ir patikimas logistines paslaugas, kurioms būdingas puikus aptarnavimas ir lankstumas, derinantis prie klientų poreikių, o teikiamos paslaugos apima transportavimo paslaugas, gabenimą, sandėliavimą ir logistikos paslaugas pagal sutartį, taip pat konsultavimo paslaugas bei informacinėmis technologijomis paremtus logistikos sprendimus, taigi, atsakovui, kaip asmeniui teikiančiam pervežimo paslaugas ir šios srities profesionalui, turėtų būti žinoma apie tokias rizikas kaip išcentrinė jėga posūkių metu ar inercijos jėga stabdant transporto priemonę, taip pat turėtų būti žinoma, jog krovinys transporto priemonėje turi būti pritvirtintas taip, kad įprastomis sąlygomis gabenamas nenukentėtų nei posūkiuose, nei stabdant transporto priemonę. Atsakovas, teigdamas, jog krovinio pažeidimą lėmė atsitiktinumo veiksniai, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, be to, įprastinis stabdymas ar posūkiai vairuojant transporto priemonę, ypač kai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintose Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklėse (toliau tekste taisyklės) aiškiai įtvirtinta, kad krovinys turi būti tvirtinamas taip, kad transporto priemonei judant, jis negalėtų atsilaisvinti veikiant inercijos jėgoms, negali būti laikoma atsitiktinumu. Nurodė, jog nepagrįstas atsakovo teiginys, kad krovinio pažeidimo priežastimi galėjo būti ieškovo sutartinės pareigos tinkamai įpakuoti itin jautrų krovinį nevykdymas, kadangi perduodant krovinį atsakovui,pastarasis jokių pastabų CMR važtaraštyje apie krovinio ir/ar jo pakuotės būklę nepateikė, todėl laikytina, kad krovinio pakuotė priėmimo vežti metu buvo tinkama vežti krovinį, o krovinys buvo nesugadintas. Pažymėjo, kad ieškovas 16 metų užsiima didmeninės prekybos veikla, kurioje kasdien susiduria su krovinių gabenimu, kasdien siunčia krovinius Europoje, todėl žino, kaip krovinys turi būti supakuotas. Ieškovo praktikoje taip pat nėra buvę, kad krovinys vien dėl neva transportavimo metu veikiančių rizikų būtų taip nepataisomai ir negrįžtamai sužalotas.
Atsakovas į ieškovo dubliką pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Triplike nurodė, kad atsakovas ieškovo perduotą krovinį į transporto priemonę pakrovė tinkamai, o situacijos, kad krovinys bus sugadintas, atsakovas numatyti negalėjo, nes krovinio sugadinimo aplinkybes lėmė atsitiktinumo veiksniai. Paaiškino, jog jautrus krovinys – automatinių durų elektroniniai elementai – buvo pažeistas materializavusis krovinio transportavimo metu veikiančioms rizikoms, todėl nėra ir negali būti laikoma, kad žala ieškovo kroviniui buvo padaryta dėl didelio neatsargumo ar tyčios. Už krovinio pakuotės tinkamumą yra atsakingas ieškovas, jis turi užtikrinti, kad krovinys būtų supakuotas taip, jog nesant jokių įvykių transportavimo metu, būtų pristatytas gavėjui be pažeidimų. Atsakovas nėra krovinių pakavimo specialistas, jis tik vizualiai įvertina išorinę krovinio pakuotės būklę ir, pastebėjęs pakuotės pažeidimą, krovinio apgadinimą, įrašo atitinkamas pastabas krovinio važtaraštyje. Ieškovas, būdamas savo srities profesionalas, norėdamas išvengti rizikų materializavimosi ir užsitikrinti apsaugą nuo bet kokių nuostolių, turėjo galimybę krovinį apdrausti, tačiau to nepadarė. Iš byloje esančių duomenų negalima spręsti, atsakovo ar ieškovo veiksmai lėmė krovinio pažeidimą, taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog krovinį atsakovas prarado dėl tyčinių veiksmų ar jiems prilyginamo didelio neatsargumo.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Itella Logistics“ ieškovo UAB „Gretsch – Unitas Baltic“ naudai 6 570,18 Lt dydžio nuostolius, 252,91 Lt dydžio palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (6 823,09 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 205 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo UAB „Itella Logistics“ valstybės naudai 23,58 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, jog byloje nėra nustatyta, kad perduodant krovinį atsakovui, jis būtų pateikęs pastabų CMR važtaraštyje apie krovinio ir/ar jo pakuotės būklę, todėl teismas padarė išvadą, kad krovinio pakuotė priėmimo vežti metu buvo tinkama vežti krovinį, o krovinys buvo nesugadintas. Be to ieškovas būdamas savo srities profesionalas ir siekdamas tinkamo krovinio nugabenimo jo gavėjui, krovinį įpakavo tinkamai. Teismas pažymėjo, jog atsakovui, kaip asmeniui teikiančiam pervežimo paslaugas ir šios srities profesionalui, turėtų būti žinoma apie tokią riziką kaip išcentrinė jėga posūkių metu ar inercijos jėga stabdant transporto priemonę, taip pat turėtų būti žinoma, jog krovinys transporto priemonėje turi būti pritvirtintas taip, kad įprastomis sąlygomis gabenamas nenukentėtų nei posūkiuose, nei stabdant transporto priemonę, kadangi taisyklėse aiškiai įtvirtinta, kad krovinys turi būti tvirtinamas taip, kad transporto priemonei judant, jis negalėtų atsilaisvinti veikiant inercijos jėgoms (taisyklių 3, 7, 8 punktai), todėl tai, kad krovinys nebuvo tinkamai pritvirtintas, negali būti laikoma atsitiktinumu, apie kurį atsakovas negalėjo žinoti ir jo tikėtis. Aplinkybės, kad atsakovas krovinį vežė visiškai nepritvirtinęs prie paletės, užmestą ant kitų gabenamų krovimų, dėl ko transportavimo metu krovinys daužėsi mašinos viduje ir buvo visiškai sugadintas, vertintinos kaip didelis atsakovo neatsargumas, kadangi vežėjo pareigą vežti tik tinkamai pritvirtintą krovinį numato minėti teisės aktai, o atsakovas neatliko visų įmanomų veiksmų, galėjusių maksimaliai sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti visiškai jos išvengti. Be to, atsakovo pareiga tikrinti išorinę krovinio būklę priimant krovinį bei vykdyti krovinio išdėstymo automobilyje kontrolę numatyta ir Krovinio vežimo organizavimo sutarties 5.2 punkte. Atsakovas privalėjo rūpintis, kad ieškovo krovinys būtų paimtas ir nugabentas į sutartą vietą gavėjui, todėl šios pareigos tinkamas neįvykdymas, pasireiškęs neveikimu, tinkamu krovinio nepritvirtinimu, pripažintinas dideliu neatsargumu, prilyginamu tyčiniams veiksmams. Pirmosios instancijos teiosmas sprendė, kad byloje nustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos:. žala, atsakovo neveikimas, priežastinis ryšys tarp kroviniui padarytos žalos ir atsakovo neveikimo bei atsakovo kaltė, todėl teismas ieškovo ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovo prašomus 6 570,18 Lt dydžio nuostolius.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantas (atsakovas) UAB „Itella Logistics“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014-09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad faktinės aplinkybės – netinkamas krovinio pakrovimas bei netvirtinimas transporto priemonėje buvo nustatytas nepagrįstai, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo spendimas laikytinas teisiškai ydingu CPK 176 straipsnio 177 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies aspektu, nes byloje ieškovo pateikti įrodymai nebuvo teismo įvertinti objektyviai, neatskleistas jų turinys, kyla klausimas dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo. Krovinio nuotraukos, padarytos jau krovinį iškrovus iš jį gabenusios transporto priemonės, įrodo tik krovinio - automatinių durų elektroninių elementų - pažeidimo pobūdį, tačiau spręsti apie krovinio pažeidimo priežastis iš jų negalima. Krovinio gavėjas CMR važtaraštyje, laikomame prima facie įrodymu, dėl priimto krovinio būklės jokių įrašų padaręs nėra. Kitų įrodymų ieškovas, kariam ir tenka pareiga įrodyti apelianto didelį neatsargumą, prilyginamą tyčiai, nepateikė, o pirmosios instancijos teismas netyrė. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nustatė faktines aplinkybes netinkamai apelianto atliktą krovinio pakrovimą į transporto priemonę bei nepritvirtinimą prie europadėklo bei jų pagrindu pritaikė CMR konvencijos 29 straipsnį. Iš byloje esančių duomenų nustatyti krovinio pažeidimo susidarymo mechanizmą, kaip ir vienareikšmiškai spręsti, apelianto ar ieškovo veiksmai lėmė krovinio pažeidimą, yra objektyviai neįmanoma. Juo labiau, įvertinus minėtas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad krovinio pažeidimą lėmė apelianto sąmoningi, pakankamai tikslingi veiksmai, kvalifikuotini tyčiai prilygintu dideliu neatsargumu CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies. prasme. Nesant pagrindo apelianto veiksmus pripažinti dideliu neatsargumu, prilygintu tyčiai CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme, kompensacija dėl sugadinto krovinio ribojama CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatos pagrindu apskaičiuojama suma. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-22 sprendimas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas bei priimtas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Gretsh-Unitas Baltic“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atmesti apelianto apeliacinį skundą ir palikti galioti 2014-09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neįrodinėjo nei vienos iš CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje ir/ar 4 dalyje numatytų aplinkybių buvimo, paneigiančių vežėjo civilinę asakomybę, todėl atsakovo kaltės prezumcija byloje nepaneigta. Aplinkybė, kad atsakovas pagal ieškovo pateiktą pretenziją sumokėjo dalį kompensacijos už prarastą krovinį taip pat patvirtina, jog atsakovas pats pripažįsta savo kaltę dėl kovinio sugadinimo. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad krovnio sugadinimą galėjo lemti nežinomos rizikos, kurių vežėjas negalėjo numatyti, tačiau byloje nepateikia jokių paaiškinimų kokios tos rizikos galėjo būti. Atsakovas taip pat nepateikia jokių duomenų, aplinkybių ar paaiškinimų apie gabenimo metu buvusį kokį nors objektyvų nukrypimą nuo normalių (įprastinių) vežimo sąlygų, kurio vežėjas nebūtų galėjęs numatyti krovinio vežimo metu. Šiuo atveju jokių neįprastų „išorinių", nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių nebuvo. Kadangi nebuvo jokių įvykių, kuriuos lemtų nuo vežėjo nepriklausantys atsitiktinumo, staigumo veiksniai, nebuvo ir įvykių, kurių vežėjas negalėtų numatyti. Įprastinis stabdymas ar posūkių atlikimas vairuojant transporto priemonę įprastinėmis sąlygomis negali būti laikoma atsitiktinumu, kurio vežėjas negali numatyti. Apie būtinybę pritvirtinti krovinį atsakovas privalėjo žinoti dar ir todėl, jog jis yra profesionali logistikos paslaugų bendrovė. Pažymėjo, jog krovinys transporto priemonėje turi būti pritvirtintas taip, kad įprastoms sąlygomis gabenamas krovinys nenukentėtų nei posūkiuose, nei stabdant transporto priemonę. Tokia vėžėjo pareiga numatyta Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklėse. Krovinys buvo sugadintas, kadangi vežėjo vykdomo vežimo metu jis nebuvo pritvirtintas prie europadėklo, o buvo gabenamas tiesiog užmetus jį ant kitų gabenamų krovinių. Apeliantas be pagrindo teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normos, teismas įvertino tiek šalių paaiškinimus, tiek rašytinius įrodymus, iš kurių viseto padarė atitinkamas išvadas. Teismas pagrįstai sprendė, jog krovinys buvo sugadintas pasirikus netinkamas transportavimo sąlygas.
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Išnagrinėjusi bylą, ištyrusi joje pateiktus įrodymus, šalių procesinius dokumentus kolegija nesutinka su pirmosios instancijos sprendime pateiktu įrodymų vertinimu ir pažymi jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, kas sudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinant apeliacinį skundą bei priimti naują sprendimą ieškinį atmetant.
Byloje kilęs ginčas iš krovinių vežimo santykių, dėl CMR konvencijos 29 straipsnyje numatytos visiškos vežėjo materialinės atsakomybės, taikymo nepataisomai sugadinus krovinį (siųstas prekes), kai krovinio vertė viršija CMR 23 straipsnio 3 dalyje numatytas atsakomybės ribas.
Iš bylos rašytinių dumenų matyti, kad šalys 2013-05-23 sudarė ne krovinio vežimo, bet Krovinių vežimo organizavimo sutartį Nr. 130528 (b. l. 8-14), pagal kurią atsakovas (sutartyje įvardijamas paslaugų teikėju) įsipareigojo nuvežti ne kaip nurodo pirmosios instancijos teismas konkrečiai vieną pateiktą krovinį į Vokietiją, bet įsipareigojo organizuoti ieškovo (sutartyje įvardijamo užsakovu) jam pateiktų krovinių (siuntų) vežimo paslaugas oro, jūrų, kelių, geležinkelio transportu, užsakovo pageidavimu teikti jam skubių siuntų (expres) pristatymo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
Sutartis numatė, kad paslaugos pagal sutartį teikiamos pagal atskirus užsakymus. Sutarties 2.3. punktas nustatė, kad kokrečiai krovinio organizavimo paslaugai užsakyti užsakovas turi pateikti užsakymą, kuriame būtų nurodyta išsami informacija apie transportavimui pateikiamą krovinį, Užsakymą pagal šio punkto nuostatas galėjo būti pateiktas žodžiu, raštu, elektroninių paštu arba internetinėje užsakymų sistemoje „SmartShip“užpildant elektroninę užsakymo formą.
Atsakovas (paslaugų tiekėjas) sutarties 3,1.1. - 3.1.4 punktais įsipareigojo remiantis pateiktu užsakymu organizuoti krovių (siuntų) gabenimą visomis transporto rūšimis, skubų siuntų pristatymą bei kitas su užsakovu raštiškai suderintas logistines paslaugas, organizuoti transporto priemonės savalaikį pateikimą, informuoti apie krovinio judėjimą.
Užsakovas savo ruožtu sutartimi (3.3.1.- 3.3.5. punktais) įsipareigojo pateikti užsakymą, kuriame būtų nurodyta tiksli informacija, reikalinga tam, kad būtų įvykdyta paslauga, kroviniams (siuntoms) vežti būtinus dokumentus, informaciją reikalingą, kad būtų tinkamai įvykdyta sutartis (sutartyje nurodyta, kad atsakomybė už netikslios informacijos pateikimą atitenka užsakovui), pateikti pagal krovinių gabenimo (siuntų) gabenimo nustatytomis transporto priemonėmis reikalavimus supakuotus krovinius. Taip pat nurodyta, kad užsakovas privalo perduoti krovinį vežti tokioje taroje arba pakuotėje, kuri būtina kroviniui (siuntai) išsaugoti.
Šalių atsakomybė už sutarties netinkamą vykdymą numatyta sutarties 5.1.- 5.3. punktuose, nustatančiuose jog šalys atsako už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir privalo atlyginti dėl sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo atsiradusius nuostolius kitai šaliai. Sutarties 5.2, punktas numatė jog atsakovas prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą krovinius gabenant kelių transportu ir yra laikomas vežėju CMR konvencijos prasme. Sutarties 5.3. punkte numatyta, kad jeigu sutartis pažeidžiama dėl to, kad netinkamai įvykdoma ar neįvykdoma vežimo sutartis atsakovo atsakomybė ieškovui nustatoma pagal tas pačias taisykles, pagal kurias atsakovui atsako vežėjas. Atitinkamai atsakomybė už krovinio pažeidimą, praradimą ar trūkumą nustatoma ir atsakomybės dydis ribojamas remiantis CMR konvencija, Kelių transporto kodeksu ir kitais aktais reguliuojenčiais vežimą kelių transportu. Apibendrinant šalių sutarties sąlygas pažymėtina jog sutartimi šalys prisiėmė abipusius įsipareigojimus ieškovas tinkamai įpakuoti pateikiamus vežti krovinius, suteikti apie krovinį visą vežimui tinkamai atlikti reikalingą informaciją bei numatė jog atsakomybė ir jos ribojimas taikomi remiantis CMR konvencija.
Iš į bylą pateikto CMR važtaraščio Nr. 40264189430000732404 (b. l. 26-27), kopijos, galima spręsti jog, sutarties pasirtašymo dieną (2013 05 23) ieškovas pateikė užsakymą o atsakovas priėmė vežti ieškovo krovinį 1 pakuotę sveriančią 50 kg. užimančią 0,075 m³ tūrį. Informacijoje apie apie krovinį pateikiamos tos pačios žinios (b.l. 23).
CMR važtaraštyje siuntėju nurodytas ieškovas, už kurį pasirašė G. L., vežėju nurodytas atsakovas, transporto paslaugos tiekėju nurodytas “Itella expres” (šiuo atveju laikytinas vežėjo agentu, faktiniu vežėju, už kurį pagal sutarties pagal 3.2.2, punktą atsako atsakovas). Už faktinį vežėją CMR važtaraštyje pasirašė sunkvežimo IVECO (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. V.. Krovinys pristatytas į vietą gavėjui Vokietijoje.
Sprendžiant iš CMR važtaraščio, kuris šiuo atveju laikytinas prima facie įrodymu, turinio duomenų, kad atsakovui buvo atskleista jog jis gabena jautrius elektroninius prietaisus automatinius durų elektroninius elementus, kurių vertė kelis kartus viršija CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos dydį nėra.
Ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad krovinys gavėją pasiekė visiškai sugadintas tarp šalių nėra, nes ieškovui pateikus pretenziją atsakovas sumokėjo jam kompensaciją CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatytose ribose, po 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną krovinio kilogramą sudarančią 1 671,12 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas su tokius kompensacijos ribojimu nesutiko, nurodė jog atsakovas vežė krovinį nepritvirtintą prie europadėklo, o tiesiog užmetus jį ant kitų gabenamų krovinių. Tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikęs, tik nurodė jog apie tokį žalos susidarymo mechanizmą sprendžia iš savo patirties. Kadangi ieškovo teigimu krovinys pristatytas visiškai sugadintas ir netinkamas naudoti, ieškovas turėjo jį utilizuoti ir teigė patyręs 8 241,30 Lt (neįskaitant PVM) dydžio nuostolius. Kaip įrodymą, kad vežtos prekės buvo sugadintos ieškovas byloje yra pateikęs jų nuotraukas, kurios padarytos krovinį iškrovus, iš kurių galima spręsti, kad krovinys - automatinių durų elektroniniai elementai buvo pažeisti, tačiau tokių pažeidimo priežasčių iš šių nuotraukų nustatyti nėra galimybės. Kaip teisingai pastebi apeliantas krovinio gavėjas CMR važtaraštyje, laikomame prima facie įrodymu, dėl priimto krovinio būklės jokių įrašų padaręs nėra.
Jokių kitų įrodymų dėl krovinio sužalojimo pobūdžio ir jo atsiradimo mechanizmo (ekspertų išvadų, siurvejerio ataskaitos) ieškovas taip pat nėra pateikęs. Išklausius teismo posėdžio įrašą, kolegija pažymi, kad teismo posėdyje ieškovo atstovė savo teiginio jog krovinys buvo gabenamas, ne pritvirtinus jo prie europaletės, kaip to reikalauja Susisiekimo ministro 2008 02 21 įsakymu Nr. 3-56 patvirtintos taisyklės, bet užmetus ant kitų krovinių ir pvz. posūkyje veikiant išcentrinėms jėgoms galėjo nukristi, jokiais objektyviais įrodymais taip pat nepagrindė. Tuo tarpu atsakovo atstovė posėdyje teigė priešingai, nurodė, kad vežėjas laikosi minėtų taisyklių ir krovinys buvo reikiamai pritvirtintas, bei nurodė, kad krovinio sugadinimą galėjo lemti ir netinkamas jo įpakavimas, už kurį pagal sutartį buvo atsakingas atsakovas. Kaip jau minėta ginčo sutarties 3.3.4. punktu, ieškovas buvo įsipareigojęs perduoti krovinį tokioje taroje (pakuotėje), kad jis būtų išsaugotas. Tuo tarpu automatinių durų elektroniniai elementai, kaip galima spęsti iš nuotraukų turintys metalinių detalių buvo supakuoti į kartotinę pakuotę o jos viduje dar į politeleninę plėvelę su oro tarpais, kad toks įpakavimas yra tinkamas, apsaugautis nuo pažeidimų, įrodymų ieškovas taip pat nepateikė, kad jo ieškinyje minimi 9 durų elementų sugadinimai negalėjo atsirasti dėl netinkamo detalių išdėstymo ir tvirtinimo pakuotės viduje detalėms trinantis vienai į kitą pažeidus plėvelę taip pat nepateikė. Todėl kolegija sutinka su apelianto teiginiu jog byloje nenustatyta tikroji sugadinimų priežastis, ir kadangi detalės yra utilizuotos, tai ir nustatyti šias priežastis skiriant pvz, ekspertizę sužalojimų mechanizmui nustatyti byloje nebėra galimybės. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada jog būtent apelianto netinkamai atliktas krovinio pakrovimas į transporto priemonę lėmė krovinio sugadinimą, neparemta objektyviais ar tikėtinais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas kodėl labiau tikėtinais laiko ieškovo ir jo atstovės teiginius, išdėstytus procesiniuose dokumentuose ir teisme, argumentavo tuo jog ieškovas yra profesionalas turintis 16 metų patirtį, todėl tikėtina tinkamai supakavo krovinį, tačiau atsakovas taip pat yra savo srities profesionalas ir priešingai nei ieškovas teigė krovinį pakrovęs tinkamai. Todėl laikytina jog teismas atsakovo veiksmus vertino kaip nerūpęstingumą prilyginamą tyčiai nenustatęs tam faktinio pagrindo ir nepagrįstai taikė CMR konvencijos 29 straipsnio nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentą, jog ieškovas nevykdė sutartinės pareigos tinkamai įpakuoti itin jautrų krovinį laikė nepagrįstu remdamasis CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies kurioje nurodyta, jog vežėjas (atsakovas), priimdamas krovinį, privalo patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje bei krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Ir kadangi byloje nėra nustatyta, kad perduodant krovinį atsakovui, jis būtų pateikęs pastabų CMR važtaraštyje apie krovinio ir/ar jo pakuotės būklę (b. l. 26), darė išvadą, kad krovinio pakuotė priėmimo vežti metu buvo tinkama vežti krovinį, o krovinys buvo nesugadintas. Tačiau šioje nuostatoje kalbama tik apie išorinę pakutės būklę. Tuo tarpu spręsti apie tinkamą įpakavimą pakuotės viduje atsižvelgiant į gabenamų prekių savybes atsakovas neturėjo jokių galimybių, o neištyrus krovinio ir jo viduje esančių prekių sugadinimo mechanizmo specialistams, teigti, kad būtent atsakovo sąmoningai nerūpestingi, tyčiai prilyginami veiksmai lėmė sugadinimus nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad CMR konvencijoje įtvirtinta griežtoji vežėjo atsakomybė, t. y. kiekvienu atveju vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo yra preziumuojama ir jos įrodinėti nereikia. Vežėjo kaltės prezumpcija yra įtvirtinta tiek CK 6.817 straipsnyje, tiek CMR 17 straipsnio 1 dalyje nustatant, jog vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat kad ši prezumpcija gali būti paneigta tik vežėjui įrodžius, kad egzistavo bent viena iš CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje ir/ar 4 dalyje numatytų aplinkybių, kurios šioje byloje nenustatytos. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį jog suminėtos įstatymo nuostatos koreliuoja ir turi būti taikomos sistemiškai su kitomis CMR nuostatomis, kurios tam tikrais atvejais riboja vežėjo atsakomybę iki tam tikros ribos nustatytos. CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas, praradęs dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, o kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vežėjo atsakomybės be kaltės ribojimas nustatant kad kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Išimtys kai šis atsakomybės ribojimas netaikomas numatytos CMR konvencijos 24 ir 29 straipsniuose. Konvencijos 24 straipsnis nustato jog siuntėjas, jeigu apmokėtas sutartas užmokesčio už vežimą priedas, važtaraštyje gali nurodyti krovinio vertę, viršijančią ribą, nurodytą 23 straipsnio 3 punkte, ir šiuo atveju deklaruojama suma keičia šią ribą, o konvencijos 29 straipsnis numato, kad minėti ribojimai netaikomi jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl vežėjo ar jo agentų kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. CMR konvencijos 25 straipsnio 2 dalies a) punktas numato jog krovinio visiško sugadinimo atveju kompensacija negali būti didesnė kaip suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys.
Ieškovas nėra pateikęs duomenų, kad yra įvykdęs CMR 24 straipsnyje išdėstytas sąlygas, nurodęs krovinio vertę ir atitinkamai sumokėjes papildomą priedą už pervežimą. Kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais jog ieškovui atlyginus nuostolius, kuriuos jis pagal galiojantį reguliavimą turi atlyginti griežtosios atsakomybės (atsakomybės be kaltės) ribose, ieškovas siekdamas visiško nuostolių atlyginimo turėjo pateikti įrodymus jog nuostoliai kilo dėl didelio atsakovo nerūpestingumo, aplaidumo, tačiau nenustačius prekių sugadinimo mechanizmo, nesant ekspertų išvadų vien tik iš pateiktų nuostraukų spręsti apie ieškovo aiškų didelį neatsargumą, aplaidumą nėra pagrindo.
Patenkinus apeliacinį skundą ir ieškinį atmetus iš atsakovo ieškovo naudai, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis priteiamos bylinėjimosi išlaidos pirmoje ir apeliacinėje instanmcijose. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme yra patyręs 3000 Lt išlaidų (b.l.95,96), yra sunokėjęs 205 Lt žyminį mokestį paduodamas apeliacinį skundą (b.l.136 ), bei 1500 už apeliacinio skundo surašymą (b.l. 140). Viso jo išlaidas sudaro 4705 Lt arba 1362,66 Eur.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDŽIA:
Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Gretsch-Unitas Baltic“, juridinio asmens kodas 110785664, registracija adresu Eišiškių pl. 127, Vilniuje atsakovo UAB „Itella Logistics“ juridinio asmens kodas 110883051, registracijos adresas Paryžiaus Komunos g. 25 Klaipėda 1362,66 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt du eurus 66 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų.