- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-22
- Bylos Nr.
- eI-2100-789/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00729-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- UAB ,,Statybų archeologija“
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų J. M., Violetos Balčytienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos UAB ,,Statybų archeologija“ atstovams J. Š. ir M. L., atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui R. M. ir liudytojui D. Z.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Statybų archeologija“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Statybų archeologija“ 2018-02-28 teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018-01-31 Nutarimą juridiniam asmeniui ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. RG-5 (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 1–6).
Pareiškėja skunde nurodo, kad 2018-01-15 Departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius L. K. surašė pareiškėjai protokolą Nr. ATKL-2 (toliau – ir Protokolas) už Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 6 dalies pažeidimą. Departamento skyriaus vedėja D. Š. 2018-01-31 priėmė Nutarimą Nr. RG-5, kuriuo skyrė pareiškėjai administracinę nuobaudą – 2 896 Eur baudą už Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies pažeidimą. Teigia, kad iš Departamento 2017-12-14 gavo šaukimą administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 314 straipsnio 3 dalį, kuri buvo pradėta pareiškėjos atžvilgiu. Administracinio nusižengimo tyrime buvo pateiktas klausimas: ,,ar atliekant žvalgomuosius archeologinius tyrimus Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171), Jėzuitų vienuolyno komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22366) teritorijose, (duomenys neskelbiami), buvo keičiamos aprobuotame archeologinių tyrimų projekte numatytų archeologinių tyrimų apimtys (numatyto šurfo dydžiai). Jei Kauno senamiesčio, Jėzuitų vienuolyno komplekso ir Šv. P. K. bažnyčios teritorijų, (duomenys neskelbiami) žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekte numatytos šurfo apimtys buvo keičiamos, ar buvo kreiptasi į Departamentą dėl minėto žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekto pakeitimo ar papildymo“.
Pareiškėja paaiškina, kad žvalgomieji archeologiniai tyrimai buvo atliekami laikantis archeologinių tyrimų metodikos ir nepažeidžiant Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 ,,Archeologinio paveldo tvarkyba“ (toliau – ir PTR), Specialiųjų žvalgomųjų archeologinių tyrimų metodikos reikalavimų, numatytų 20.1–20.6 straipsniuose. Kaip numatyta žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekto aiškinamajame rašte, tyrimai buvo atliekami dėl numatytų fasado restauracijos darbų. Iš pateikto projekto matyti, kad žvalgomųjų archeologinių tyrimų tikslas – patikrinti, ar projektuojamų darbų vietoje yra išlikęs nesuardytas archeologinis kultūrinis sluoksnis. Tyrimų apimtyje be kita ko nurodyta, kad prieš vykdant darbus prie bažnyčios fasado iki įžemio bus ištirtas vienas 2x2 m dydžio šurfas. Šurfe, nepasiekiant įžemio, jis bus pasiekiamas kalamuoju grąžtu. Šurfe neaptikus archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio, žemės darbų metu bus vykdomieji archeologiniai žvalgymai. Ištyrus šurfą buvo surinkta pakankamai duomenų parengti paveldosaugines sąlygas, t. y. iškeltas ir projekte patvirtintas tyrimo tikslas buvo visiškai įgyvendintas. Šurfas buvo tirtas iki 2 m gylio. Tyrimų metu atidengtas pamatas bei jo atraminės banketės. Apie 1 m atstumu nuo pamato vidutiniškai 0,7 m gylyje atidengtos XX a. inžinerinės komunikacijos (perkasimai). Atsižvelgus į tai, rekomenduota iki 1 m gylio atlikti archeologinius žvalgymus. Esant poreikiui gilesniems žemės kasimo darbams, atsižvelgiant į planuojamų darbų apimtis ir gylius, rekomenduota tęsti žvalgomuosius archeologinius tyrimus.
Pareiškėja paaiškino, kad atsižvelgiant į tyrimo metodiką, būdus ir apimtis, pagrįsta manyti, jog analogiški rezultatai būtų buvę gauti kasant tiek 2x2 m, tiek ir didesnės apimties šurfus. Šurfo dydis buvo neženkliai sumažintas įvertinus tyrimų vietos situaciją darbų saugos aspektu, nes jau buvo sumontuoti pastoliai ir pradėti fasado restauracijos darbai. Projekte 2x2 m dydžio šurfas buvo pasirinktas dėl to, kad tokio dydžio šurfas suteikia galimybę lengviau ir saugiau pasiekti tyrimui reikalingą gylį. O kadangi tyrimo tikslas yra išlikusių nesuardytų sluoksnių paieška, tai logiška teigti, jog tyrimas yra atliekamas ne ploto, o gylio aspektu. Todėl nežymus pasirinkto dydžio šurfo sumažinimas iki 1,5x2 m, nesutrukdė atlikti tiriamojo darbo ir pasiekti užsibrėžtą tyrimo tikslą, taip pat nebuvo nukrypta nuo PTR reikalavimų. Pažymi, kad menkaverčiai neatitikimai tarp jau aprobuotų projektų bei tyrimų apimčių yra ir kitų tyrėjų vykdytuose archeologiniuose tyrimuose, todėl šis atvejis turi būti vertinamas kaip leistinas ir objektyvia priežastimi pagrįstas nukrypimas nuo normos ar projektinės nuostatos. Pažymi, kad nebuvo padaryta reali žala teisės saugomoms vertybėms ir nebuvo sutrukdyta tinkamai atlikti tiriamąjį darbą, todėl prašė pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad pareiškėja nepažeidė Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatų, nes užbaigus archeologinius tyrimus ir Mokslinei archeologijos komisijai pateikus ataskaitą su rekomendacija dėl archeologinių žvalgymų reikalingumo ir archeologinių tyrimų projektą, pareiškėjos veiksmai pasibaigė. Be to, pareiškėja darbų, kurie sąlygojo archeologinių žvalgymų būtinumą, nevykdė, o juos turėjo vykdyti pats archeologinių tyrimų užsakovas (t. y. statytojas) ar jo pasirinkti asmenys. pažymi, jog užsakovas apie jo atliekamus žemės darbus Bendrovės neinformavo, o vėliau raštu užsakovas Departamentui paaiškino, jog žemės darbai vyko tik paviršiniuose sluoksniuose, archeologiniai sluoksniai nebuvo judinami, todėl tyrėjų, t. y. Bendrovės neinformavo ir archeologiniams žvalgymams archeologų nebekvietė, nes tam nebuvo poreikio.
Pareiškėja taip pat teigia, kad galimo pažeidimo nustatymo diena laikytina 2017-05-09. Vadovaujantis Įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalimi, Departamentas turėjo ne vėliau kaip iki 2017-06-10 priimti sprendimą ir už nustatytą pažeidimą paskirti baudą arba nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Pažymi, kad Protokolas buvo surašytas 2018-01-15, t. y. praėjus daugiau nei aštuoniems su puse mėnesiams nuo galimo pažeidimo padarymo dienos, todėl 2018-01-31 Nutarimas yra neteisėtas suėjus nuobaudos skyrimo senaties terminui nuo galimo teisės pažeidimo padarymo (sužinojimo) dienos. Pareiškėja nurodo, kad Departamento tarnautojai bei jų įgalioti asmenys nenustatė žalos padarymo fakto. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdžio protokolo 2017-09-20 išvadą nustatyta, kad archeologo A. M. padarytas pažeidimas yra nešiurkštus, susijęs išimtinai su archeologinių tyrimų leidimų tvarkos pažeidimu, taip pat tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, leidžiančių padaryti išvadą apie tiriamos vietovės kultūrinio sluoksnio suardymą ar vertingųjų savybių sunaikinimą, todėl vienbalsiai buvo priimtas sprendimas netenkinti Departamento reikalavimo sustabdyti archeologo A. M. atestato galiojimo.
Pareiškėja mano, kad Departamento paskirta 2 896 Eur bauda pareiškėjai yra per didėlė, neadekvati ir neatitinka galimai padaryto pažeidimo mąsto. Galimai padarytas teisės pažeidimas nėra šiurkštus, neturi piktybiškumo ar sistemiškumo požymių. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėja savo veiksmais būtų padariusi žalos. Pažymi, kad Nutarimas yra aprašomojo pobūdžio, deklaratyvus ir nemotyvuotas, nenurodant pagrindinių faktų, objektyviosios inkriminuojamo pažeidimo pusės, vadovaujantis neobjektyviais atliktų tyrimų recenzento samprotavimais, nepateikiant argumentų, kokiu teisiniu pagrindu atsakingas darbuotojas nesilaikė senaties termino ir skyrė neadekvačiai didelę piniginę baudą.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20–23). Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėja vykdė žvalgomuosius archeologinius tyrimus Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) ir Šv. P. K. bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22366) teritorijose, (duomenys neskelbiami) pagal 2017-03-29 archeologinių tyrimų leidimą Nr. LA-22. Archeologinių tyrimų projektas Departamento Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotas 2017-03-28. Pareiškėjos archeologas A. M. 2015-05-02 pateikė Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) ir Šv. P. K. bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22366) teritorijose, (duomenys neskelbiami) 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitą. Atsakovas nurodo, kad archeologas dr. R. V. 2017-05-09 žvalgomųjų archeologinių tyrimų recenzijoje užfiksavo, kad tyrimai atlikti ne pagal projektą, t. y. vietoje 4 kv. m., tirti tik 3, o realiai tik 1,5, nes pusė šurfo neištirta dėl kabelių. Taip pat nebuvo atliktas numatytas gręžinys iki įžemio, nebuvo atlikti žvalgymai žemės judinimo darbų metu. Pažymi, kad ypač svarbus neatitikimas yra žvalgomųjų neatitikimas, kas galėjo nulemti objekto vertingųjų savybių sunaikinimą. Ataskaitoje nėra paaiškinama, kokia neatitikimų su projektu priežastis.
Atsakovas atsiliepime paaiškina, kad pagal žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitos recenziją, archeologiniai tyrimai atlikti nesilaikant PTR ir Leidimo atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2013-07-05 įsakymu Nr. Į-221 ,,Dėl Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo ir Leidimo atlikti archeologinius tyrimus formos patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), todėl buvo pažeistos Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatos. Pažymi, kad PTR numato privalomą archeologinio žvalgymo atlikimą, net jei archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio šurfe nėra užfiksuotos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosios savybės. Pagal Aprašo 68 punktą, tyrėjas Departamentui turi pateikti prašymą dėl archeologinių tyrimų vietos pakeitimo ar papildymo ir projekto pakeitimo ar papildymo projektą. Nurodo, kad pareiškėja nepateikė Departamentui prašymo ir pakeitimo ar papildymo projekto. Paaiškina, kad Mokslinei archeologijos komisijai pateiktoje archeologinių tyrimų ataskaitoje buvo nurodyta, jog archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio ir radinių nebuvo aptikta, tačiau pagal archeologinių tyrimų projektą net ir šurfe neaptikus archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio, žemės darbų metu bus vykdomi archeologiniai žvalgymai. Pareiškėjai užbaigus archeologinius tyrimus ir pateikus ataskaitą su rekomendacija dėl archeologinių žvalgymų reikalingumo, pareiškėjos veiksmai pasibaigė. Archeologinių žvalgymų pareiškėja nevykdė, kadangi juos turėjo vykdyti archeologinių tyrimų užsakovas, t. y. statytojas, kuris apie atliekamus žemės darbus pareiškėjos neinformavo, tačiau raštu Departamentui paaiškino, jog žemės darbai vyko tik paviršiniuose sluoksniuose, archeologiniai sluoksniai nebuvo judinami, todėl pareiškėjos neinformavo ir archeologiniams žvalgymams archeologų nebekvietė. Pareiškėja buvo įpareigota atlikti archeologinius žvalgymus, t. y. atlikti projekte numatytą gręžinį iki įžemio, tačiau pareiškėja to nepadarė, pakeitimo ar papildymo projekto nekeitė.
Nurodė, kad Departamentas 2017-10-13 raštu Nr. S2-2738 prašė išnagrinėti Bendrovės archeologo A. M. veiksmus ir nustatyti ar nebuvo padaryti kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimai. Pažymi, kad pareiškėjai atsakomybė buvo taikoma už įstatymo pažeidimą, tačiau ne už žalą. Kadangi atsakovė nenustatė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl skyrė numatytos baudos vidurkį, t. y. 2 896 Eur. Paaiškina, kad Nutarimas priimtas 2018-01-31, t. y. kiek daugiau nei 8 mėnesiams, tačiau nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, numatytų Įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsakovas atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti.
Liudytojas D. Z. nurodė, kad yra istorijos mokslų daktaras – archeologas. Paaiškino, kad konsultuoja pareiškėją įvairiais archeologiniais klausimais atliekant statybos, kasybos darbus. Nurodė, kad ginčo teritorijoje, kurioje yra išlikę kultūrinio sluoksnio elementai. Paaiškino, kad atliktų darbų metu buvo siekiama nustatyti kultūrinio sluoksnio paplitimą. Teigia, kad ginčo teritorijoje darbų atlikimo metu pažeidimai nebuvo atlikti. Nurodė, kad buvo siekiama nustatyti kultūrinio sluoksnio paplitimus ir tai buvo padaryta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad Departamentas 2017-03-29 išdavė leidimą atlikti archeologinius tyrimus Nr. LA-62 archeologui A. M. iki 2017-11-30 (el. b. l. 63–64). A. M. pateikė Kauno senamiesčio (20171), Jėzuitų vienuolyno komplekso (22365) ir Šv. P. K. bažnyčios (22366) teritorijų, (duomenys neskelbiami) 2017 metų žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitą pagal kurią buvo nustatyta, jog suprojektuotų restauravimo darbų vietoje šalia bažnyčios ŠR išorinio fasado archeologiškai vertingas kultūrinis sluoksnis neaptiktas. Taip pat nurodyta, jog yra tikėtina, kad ankstyvesni horizontai suardyti šalia pamatų anksčiau patiesus inžinerinių tinklų trasas. Pažymėta, kad nebuvo aptikta jokių archeologinių radinių (el. b. l. 39–56). Pateiktame aiškinamajame rašte nurodyta, kad šurfe nebuvo aptiktas archeologiškai vertingas kultūrinis sluoksnis, todėl žemės darbų metu bus vykdomi archeologiniai žvalgymai (el. b. l. 57–62). Komisija 2017-05-09 posėdyje nusprendė nepriimti A. M. Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) ir Šv. P. K. bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22366) teritorijose, (duomenys neskelbiami) ataskaitos ir siūlė pradėti administracinę procedūrą dėl tyrėjo A. M. atestato naikinimo (b. l. 36, 97–98).
Byloje ginčas dėl Departamento 2018-01-31 Nutarimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. RG-5, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo atidengti autentiškas vertybės pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius. Įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už šio įstatymo pažeidimus 31 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams tam įgalioti Departamento pareigūnai, nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų atžvilgiu pradėtos bylos nagrinėjamos ir baudos skiriamos ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos (Įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalis).
Aiškinant Įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Įstatymo pažeidimą), aptariamas terminas yra pradedamas skaičiuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1825-143/2015). LVAT yra ne kartą yra išaiškinęs, jog teisės pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir ką galima padaryti tik atlikus atitinkamą tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas (LVAT 2009-09-11 nutartis administracinėje byloje N-575-1427/2009 ir kt.). Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis Įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalimi, atsakovė, surinkusi objektyvius duomenis ir išnagrinėjusi administracinio nusižengimo duomenis, privalėjo sankciją pareiškėjui skirti per vieną mėnesį.
Teismo vertinimu sąvoką ,,pažeidimo nustatymo diena“ reiškia momentą, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės bei nustatymas traukiamo asmens atsakomybėn bei jo duomenys. Teismo vertinimu vien 2018-01-15 protokolo Nr. ATKL-1 surašymo momentas negali būti siejamas su pažeidimo nustatymo diena, kaip tai nustatyta Įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalyje. Šiuo atžvilgiu siekiant nustatyti pažeidimo nustatymo dieną svarbu įvertinti institucijos turimą informaciją iki protokolo surašymo bei jos atliktus veiksmus, siekiant išsiaiškinti galimo pažeidimo aplinkybes.
Iš bylos duomenų matyti, kad Komisija 2017-04-25 posėdyje nusprendė nepriimti A. M. Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) ir Šv. P. K. bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22366) teritorijose, (duomenys neskelbiami) ataskaitos ir siūlė pradėti administracinę procedūrą dėl tyrėjo A. M. atestato naikinimo (b. l. 36, 97–98).
Byloje pateikta archeologo dr. R. V. 2017-05-09 žvalgomųjų archeologinių tyrimų recenzija, kurioje nurodyta, kad tyrimai atlikti ne pagal projektą, t. y. vietoje 4 kv. m., tirti tik 3, o realiai tik 1,5, nes pusė šurfo neištirta dėl kabelių. Taip pat nebuvo atliktas numatytas gręžinys iki įžemio, nebuvo atlikti žvalgymai žemės judinimo darbų metu. Pažymi, kad ypač svarbus neatitikimas yra žvalgomųjų neatitikimas, kas galėjo nulemti objekto vertingųjų savybių sunaikinimą. Atsakyme į recenzijoje pateiktas pastabas A. M. pažymėjo, jog pažeidimo pobūdį sudėtinga įvertinti, nes iš ataskaitos yra neaišku ar numatyti restauravimo darbai atlikti ar ne. Jei darbai atlikti, turėtų būti fiksuojamas pažeidimas, galimai lėmęs vertingųjų savybių sunaikinimą, kadangi darbus buvo leista atlikti be archeologo, prieš tai atlikus mažesnės apimties darbus nei reikalinga įsitikinti, kad vertingosios savybės nebus sunaikintos. Jei darbai nėra atlikti, tuomet pažyma parašyta neteisėtai, neatlikus tyrimų iki galo, tuomet ataskaitą reiktų priimti tik tuomet, kai tyrimai bus atlikti iki galo (b. l. 85–89). Komisija 2017-09-20 posėdyje nusprendė sustabdyti A. M. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. 2849, išduoto 2014-06-18, galiojančio iki 2019-06-18, galiojimą 6 mėnesiams ir įpareigoti A. M. organizuoti papildomus žvalgomuosius archeologinius tyrimus objektuose, kurių pateiktose tyrimų ataskaitose Komisija įžvelgė pažeidimų (b. l. 90).
Iš bylos duomenų matyti, kad aplinkybes dėl Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) ir Šv. P. K. bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22366) teritorijose, (duomenys neskelbiami), netinkamai atliktų žvalgybos darbų atsakovei buvo žinomos nuo dr. R. V. 2017-05-09 recenzijos pateikimo, pažeidimas dėl netinkamai atliktų žvalgybos darbų konstatuotas 2017-09-20, kai buvo priimtas administracinis aktas dėl A. M. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. 2849 galiojimo sustabdymo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Pasak teismo, kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (LVAT 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2012-06-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012, 2014-04-03 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-801/2014). Spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius viešojo administravimo subjektas turi veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku, laikantis efektyvumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitų viešojo administravimo principų (LVAT 2014-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).
Pareiškėja skunde teismui pažymėjo, kad atsakovė praleido terminą sankcijai skirti. Iš bylos duomenų matyti, kad jokių papildomų duomenų nuo dr. R. V. 2017-05-09 recenzijos gavimo, ar Komisijos 2017-09-20 posėdžio, kai ji nusprendė sustabdyti A. M. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. 2849 galiojimą, atsakovas negavo. Atsakovas prie atsiliepimo nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, jog siekė gauti papildomus duomenis tiriant pareiškėjos galimai atliktus pažeidimus. Nagrinėjamu atveju Departamento Komisija, viešo posėdžio metu 2017-04-25, svarstydama archeologo A. M. pateiktą ataskaitą, sužinojo apie pareiškėjos galimai atliktą pažeidimą, gavusi dr. R. V. 2017-05-09 recenziją sužinojo išsamius duomenis apie pažeidimo padarymo faktą, aplinkybes ir pažeidimą atlikusius subjektus. Pažeidimas dėl netinkamai atliktų žvalgybos darbų atsakovės konstatuotas 2017-09-20, kai buvo priimtas administracinis aktas dėl A. M. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. 2849 galiojimo sustabdymo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo sužinojimo apie pažeidimą, t. y. nuo 2017-04-25 iki Protokolo surašymo dienos praėjo daugiau nei pusė metų, Departamentas jokių pagrįstų įrodymų, jog vykdė tyrimus ar rinko įrodymus minėtam Protokolui surašyti ar kitų svarbių aplinkybių teismui nepateikė, todėl Departamento delsimas vertinamas kaip nepagrįstas ir nesuderinamas su gerojo administravimo principu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas praleido Įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalyje nustatytą baudos skyrimo terminą. Teismas nemato pagrindų Įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą atnaujinti, kadangi atsakovė nepateikė jokių nepagrįstą delsimą pateisinančių duomenų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Esant šioms aplinkybėms, Nutarimas naikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Statybų archeologija“ skundą tenkinti.
Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2018-01-31 Nutarimą juridiniam asmeniui ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. RG-5.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.