- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-06
- Bylos Nr.
- 2-859-715/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00447-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui V. K. dėl N. K. santuokos metu įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. J. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas pripažinti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) 34-20, Mažeikiuose (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) yra jo motinos N. K.,a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad jo mama N. K., 1985-12- 17 susituokė su V. K., 1992-03-10 asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą (duomenys neskelbtini) g. 34-20, Mažeikiuose, kuriame gyveno kartu su ieškovu ir atsakovu. Nurodė, kad mamos sutuoktinis 2001-11-06 iš buto išsiregistravo ir išvyko iš Lietuvos į Rusijos Federaciją. Mama su atsakovu santuoką nutraukė 2005-09-05, 2012-07-24 d. mama mirė.
Atsakovui V. K. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovas taip pat informuotas viešo paskelbimo būdu, tačiau į posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant, ieškinį prašė tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovo J. J. motina N. K. 1985-12-17 susituokė su V. K. Baku mieste Azerbaidžano TSR (7-11 b.l.), 1992-03-10 N. K. pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr.I-1374 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-1662 įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini) g., 34-20, Mažeikiuose, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), įrašas viešame registre padarytas 1991-03-13 (37 b.l.), V. K. 2001-11-06 iš šio buto išsiregistravo ir išvyko iš Lietuvos į Rusijos Federaciją (25 b.l.), N. K. ir V. K. santuoka nutraukta 2005-09-16 pagal 2005-09-05 Samaros miesto Kirovo rajono teismo sprendimą (20-23, 31-32 b.l.), ištuokos liudijimas išduotas V. K. (22-24 b.l.), Lietuvos Respublikoje ištuokos liudijimas N. K. išduotas 2006-04-13 (36 b.l.), N. K. mirė 2005-09-27 (23 b.l.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto įsigijimo momento. Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga - aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymo Nr.I-1374 5 straipsnio 1 dalį gyvenamojo namo ar buto nuomininkas ir jo šeimos nariai (tarp jų ir sutuoktiniai) prieš namo ar buto privatizavimą turi susitarti dėl jo pirkimo ir kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis bei kas taps perkamo namo ar buto savininku. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimu pripažino, kad Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ginčo buto įsigijimo metu galiojusio Santuokos šeimos kodekso (toliau SŠK) 21 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Butų privatizavimo įstatymas ir šis SŠK straipsnis konkuruoja kaip speciali ir bendra norma. Neįgijusio nuosavybės teisių į privatizuotą namą ar butą sutuoktinio teisės yra apibrėžtos Butų privatizavimo įstatymo 12 straipsnyje. Teismų suformuota praktika, kad namas ar butas, sutuoktinių įsigytas santuokos metu pagal specialų Butų privatizavimo įstatymą vieno iš sutuoktinių vardu (esant jų susitarimui, kas taps namo ar buto savininku), yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, ir toks namas ar butas nelaikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol susitarimas pirkti namą ar butą ir pirkimo-pardavimo sutartis nebus nuginčyta arba sutuoktiniai nesusitars kitaip.
Pagal Rusijos Federacijos Santuokos kodekso 21 straipsnį pareiškime dėl santuokos nutraukimo šalys nurodo ir turtinių santykių būseną, o N. K. ir V. K. ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodyta, kad šalys neturi turtinių ginčų dėl bendrai įgyto turto padalinimo (12-13 b.l.).
Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007-05-29 d. Nr. 3K-3-208/2007; 2008-06-20 Nr. 3K-3-350/2008; ir kt.). Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.
Kadangi pagal Butų privatizavimo įstatymą butą įgijo tik viena sutuoktinė N. K., ši buto pirkimo-pardavimo sutartis nenuginčyta, nutraukiant santuoką abu sutuoktiniai pareiškė, kad neturi turtinių ginčų dėl bendrai įgyto turto padalinimo, teismas konstatuoja, jog ginčo butas yra asmeninė N. K. nuosavybė.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 144,00 Lt žyminis mokestis (3 b.l.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) g. 34-20, Mažeikiuose, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai 2012-07-24.
Priteisti iš atsakovo V. K. ieškovui J. J. 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.