Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. L., L. K., Vilkaviškio rajono savivaldybė, VĮ ,,Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. birželio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose priimtas pareiškėjos V. R. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. L., L. K., Vilkaviškio rajono savivaldybė, VĮ ,,Turto bankas“, kuriame jis prašo nustatyti faktą, kad L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garažą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 3-6).

Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)3, kuriuo nusprendė paskirti 9 arų žemės sklypą kooperatinio garažo „Žuvėdra“ statybai (duomenys neskelbtini), greta esančių keturių pastatytų garažų, kooperatyvui „Žuvėdra“ suteikiant numerį (duomenys neskelbtini); patvirtinti kooperatinio garažo „Žuvėdra“ narių sudėtį pagal priedėlį. Taip pat (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė kooperatiniams garažams, statomiems (duomenys neskelbtini) suteikti numerius. Šiame sprendime nurodyta, kad garažui „Žuvėdra“ suteiktas N r. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedėlyje, autogaražo „Žuvėdra“ statytojų vardiniame sąraše Nr. 9, kaip garažo statytoja, nurodyta ir pareiškėjos V. R. motina K. L., E.. Į šį garažų statytojų vardinį sąrašą L. K. buvo įtraukta 1974 m. kovo 26 d. jos rašyto pareiškimo pagrindu, kadangi ji turėjo automobilį ir todėl jai buvo reikalingas garažas. L. K. dar iki sprendimo paskirti žemės sklypą kooperatinio garažo „Žuvėdra“ statybai (duomenys neskelbtini), iki jos įtraukimo į garažų statytojų vardinį sąrašą buvo nutraukusi santuoką (duomenys neskelbtini)) su S. K., kuris dar iki santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini)) išvyko gyventi į Šiaulius. Todėl leidimas statytis garažą buvo išduotas vienai L. K.. L. K., kaip ir kiti statytojai, garažą statė kooperatinio garažo „Žuvėdra“ vardu, tačiau visas statybines medžiagas pirko iš savo lėšų, savo lėšomis mokėjo statybininkams už atliktus darbus. Po to, kai pareiškėjos V. R. motina pasistatė garažą, ji ne vieną dešimtmetį teisėtai ir nepertraukiamai įgytą turtą (garažą) valdė, juo disponavo, mokėjo mokesčius, garažą naudojo pagal paskirtį. Visą valdymo laikotarpį nurodytas turtas (garažas) buvo valdomas kaip savas, atvirai. Pareiškėjos motina L. K. mirė. duomenys(duomenys neskelbtini). Mirus L. K., pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Kadangi nei pareiškėjos brolis L. K., gim. (duomenys neskelbtini), nei sesuo L. J., gim. (duomenys neskelbtini), dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, todėl (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu ji paveldėjo palikėjos L. K. turtą, kurį sudarė tik piniginės lėšos. Minėtas garažas paveldėtas nebuvo, kadangi jis, nors ir priklausė palikėjai L. K., tačiau nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad po motinos L. K. mirties iki šiol pareiškėja disponuoja palikėjos turtu (garažu), jį prižiūri bei moka visus mokesčius (žemės mokestį, už elektrą, už atliekų tvarkymą). Taip pat pažymėtina, kad visą valdymo laikotarpį, tiek iki L. K. mirties, tiek jai mirus, jokių ginčų dėl šio nekilnojamojo turo nebuvo ir nėra. Daiktinės teisės į statinį Nekilnojamojo turto registre niekada nebuvo įregistruotos, o taip pat šis turtas (garažas) niekada nebuvo ir nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. 2020 m. spalio 12 d. VĮ „Registrų centras“ parengė (suformavo) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje garažas (boksas), statinių išdėstymo plane, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pagrįstai mano, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Teismui tenkinus šį pareiškėjos pareiškimą, nebūtų pažeistos ar varžomos kitų asmenų teisės. Be to, iki šiol niekas neginčijo ir neginčija nurodytų nekilnojamų daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą (e. b. l. 3-6).

Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, pareiškėjos V. R. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (e. b. l.61-64 ).

Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė, atstovaujama mero, į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ginčo objektas Vilkaviškio rajono savivaldybei nepriklauso, todėl pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, vertinamas teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą (e. b .l. 50-52)

Suinteresuoti asmenys V. R. ir L. K. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (e. b. l. 21, 22) .

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus – pareiškėjo rašytinius paaiškinimus pareiškime (b. l. 3-6), (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio miesto Darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12), (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13), sąmatos-atliktų darbų priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (e. b. l. 20-26), garažų eksploatavimo bendrija „Žuvėdra“ narių sąrašą (e. b. l. 27), garažų bendrijos duomenis apie narius, mokesčius (e. b. l. 28-37) – teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes:

(duomenys neskelbtini) Vilkaviškio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė paskirti 9 arų žemės sklypą kooperatinio garažo „Žuvėdra“ statybai (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), greta esančių keturių pastatytų garažų, kooperatyvui „Žuvėdra suteikiant numerį (duomenys neskelbtini); patvirtinti kooperatinio garažo „Žuvėdra“ narių sudėtį pagal priedėlį (e. b. l. 12).

(duomenys neskelbtini) Vilkaviškio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė kooperatiniams garažams, statomiems (duomenys neskelbtini) gatvėje suteikti numerius. Šiame sprendime nurodyta, kad garažui „Žuvėdra“ suteiktas N r. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13).

(duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedėlyje, autogaražo „Žuvėdra“ statytojų vardiniame sąraše Nr. 9, kaip garažo statytoja, nurodyta K. L., Edvardo. Į šį garažų statytojų vardinį sąrašą L. K. buvo įtraukta (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 14).

Iš pateiktų sąmatų – atliktų darbų priėmimo akto matyti, kad L. K., garažą statė kooperatinio garažo „Žuvėdra“ vardu, tačiau visas statybines medžiagas pirko iš savo lėšų, savo lėšomis mokėjo statybininkams už atliktus darbus (e. b. l. 15-19).

Po to, kai L. K. pasistatė garažą, ji ne vieną dešimtmetį teisėtai ir nepertraukiamai įgytą turtą (garažą) valdė, juo disponavo, mokėjo mokesčius, garažą naudojo pagal paskirtį. Visą valdymo laikotarpį nurodytas turtas (garažas) buvo valdomas kaip savas, atvirai (e. b. l. 3-6, 28-27).

L. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8). (duomenys neskelbtini) pareiškėjai V. R. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu ji paveldėjo palikėjos L. K. turtą, kurį sudarė tik piniginės lėšos (e. b. l. 9-10). Minėtas garažas paveldėtas nebuvo, kadangi jis, nors ir priklausė palikėjai L. K., tačiau nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Kaip pareiškime nurodo pareiškėja, ji po motinos L. K. mirties iki šiol disponuoja palikėjos turtu (garažu), jį prižiūri bei moka visus mokesčius (žemės mokestį, už elektrą, už atliekų tvarkymą). Taip pat pažymi, kad visą valdymo laikotarpį, tiek iki L. K. mirties, tiek jai mirus, jokių ginčų dėl šio nekilnojamojo turo nebuvo ir nėra. Daiktinės teisės į statinį Nekilnojamojo turto registre niekada nebuvo įregistruotos, o taip pat šis turtas (garažas) niekada nebuvo ir nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (e. b. l. 3-6).

2020 m. spalio 12 d. VĮ „Registrų centras“ parengė (suformavo) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje garažas (boksas), statinių išdėstymo plane, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 20-26).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnio 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Pagal CK 4.47 straipsnio 11 punktą vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra įgyjamoji senatis. Įgyjamosios senaties samprata pateikiama CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y., pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 bei kt.).

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus įrodymus, iš jų visumos sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t. y.: 1) asmuo nėra įgiję nuosavybės teisės į nekilnojamą daiktą – garažą jokiu kitu CK 4.47 str. apibrėžtu būdu; 2) daiktinės teisės į jį nėra įregistruotos viešame registre jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu; 3) asmuo garažą pradėjo valdyti ir juo naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už juos; 4) asmuo garažą valdė teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad asmuo pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus; 5) asmuo garažą valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydamas, 6) asmuo garažą valdė ir naudojo nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų, bei šiuo metu pareiškėja ((įstatyminis įpėdinis) garažą naudoja ir dabar; 7) asmuo garažą valdė kaip savo, elgėsi kaip jos savininkas, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius; 8) garažą asmuo sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą 10 metų laikotarpį. Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog L. K. įgijo nuosavybės teises į nekilnojamą daiktą – garažą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 443 str.6 d. nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje suinteresuoti asmenys jokių išlaidų atlyginimo iš pareiškėjo neprašė. Pareiškėjai paduodami pareiškimą sumokėjo 48 Eur žyminį mokestį (b. l. 64), kuris jai, remiantis CPK 443 str.6 d., nors jo pareiškimas ir buvo tenkintas, nėra jiems gražintinas. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato neatlygintinumą tik dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų, tačiau nepasisako apie neatlygintinumą valstybės patirtų išlaidų. Šioje byloje valstybės išlaidų nėra, nes procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nėra.

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti faktą, kad L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garažą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Šio teismo sprendimo patvirtintas kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo paskelbimo dienos pasiųsti pareiškėjams bei suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.