- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-27
- Bylos Nr.
- eI3-49-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00990-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui
- Trečiasis asmuo
- V. G., V. S., O. M., N. S.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės
2023 m. birželio 13 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. G., V. S., O. M. ir N. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundas. Minėta teismo nutartimi buvo priimti šie pareiškėjo skundo reikalavimai:
1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 2D-8131 „Dėl jūsų 2021-03-22 skundo“ (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 22 d. skundą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis ir jo sutuoktinė 2019 metais iš Klaipėdos miesto savivaldybės įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Patekimas iš laiptinės į minėtą butą yra užblokuotas medine atitvara su durimis. Aiškinantis bendrojo naudojimo patalpos užtvėrimo aplinkybes paaiškėjo, kad užtvertomis patalpomis naudojasi dviejų butų savininkės – A. M. (O. M. ir N. S. yra A. M. teisių perėmėjos) ir V. G.. Minėti asmenys siekdami įsirengti izoliuotas patalpas, užtaisė duris pagrindiniame fasade, užtvėrė įėjimą į butą Nr. 8 ir laiptinėje buvo sumontuota medinė siena su durimis. Pažymėjo, kad 1996 m. daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (toliau – ir Daugiabutis namas) yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje.
Pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. sausio 5 d. kreipėsi raštu į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija). Raštu Inspekcija buvo informuota, kad A. M. ir V. G. daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpose įsirengė asmeniniam naudojimui patalpas. Kad minėtos patalpos taptų izoliuotos, buvo užtaisytos pagrindinės fasado laiptinės durys, pro kurias buvo patenkama į pagrindinę gatvę, o dalis laiptinės užblokuota įrengus sieną su durimis. Inspekcijai buvo paaiškinta, kad A. M. bei V. G. 2020 metais vykdė bendro naudojimo patalpų – laiptinės patalpos padalijimo, pertvarkymo, paskirties keitimo procedūras. Statybos darbai buvo atlikti be privalomų gauti statybas leidžiančių dokumentų. Raštu Inspekcijos buvo prašoma atlikti nurodytos informacijos patikrinimą, pasitvirtinus informacijai apie išvardytų asmenų pažeidimus statybų, patalpų pertvarkymo srityse, kreiptis į teismą ar prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, kad būtų panaikinti įrašai, deklaracijos, apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą, jų galiojimas ir kiti duomenys Nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėjo rašte pateiktus duomenis išnagrinėjo Departamentas ir jis 2021 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą Nr. 2D-2707 „Dėl (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2D-2707). Minėtame sprendime buvo konstatuota, kad A. M. ir V. G. Daugiabučio namo pirmojo aukšto bendrosiose patalpose įsirengdamos sandėliuką bei sanitarinį mazgą nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kadangi atlikti statybos darbai atitinka 2015 m. metais parengto projekto ,,Daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paprastojo remonto projektas“ Nr. 15/07-SUNPR56-TP, kuriam Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą, sprendinius.
Pareiškėjo nuomone minėtą sprendimą surašę Departamento specialistai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, nevykdė jų kompetencijai priskirtų funkcijų, todėl nepagrįstai neužfiksavo savavališkų sandėliuko ir sanitarinių patalpų statybų, kurių statytojos neturėjo ir neturi jokių statybą leidžiančių dokumentų – projektų, statybos leidimų. Akcentuoja, jog atsakovas įvertinęs faktines aplinkybes privalėjo konstatuoti savavališką statybą ir surašyti V, G. bei A. M. privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, jog 2021 m. kovo 22 d. dėl Sprendimo Nr. 2D-2707 pateikė skundą Departamento direktoriui. Išnagrinėjus skundą buvo priimtas Sprendimas, kuriame iš esmės buvo atkartoti ta pati informacija nurodyta ir 2021 m. vasario 22 d. spendime. Papildomai Sprendime buvo vertinamas 2020 m. vasario 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija) teisėtumas, tačiau Departamentas atlikęs šiuos veiksmus taip pat nenustatė teisės aktų pažeidimų. Atkreipia dėmesį, kad tiek 2021 m. vasario 22 d. sprendimą, tiek Sprendimą rengė tas pats asmuo, o tai neleidžia tikėtis objektyvaus aplinkybių įvertinimo.
Pareiškėjas akcentuoja, kad Departamento specialistai neobjektyviai vertino laiptinėje atliktus patalpų pertvarkymo darbus, nesivadovavo aktualiomis šioje situacijoje teisės normomis. Pažeidimai nėra mažareikšmiai. Departamento specialistai veikė pažeidėjų naudai, ko pasekoje neatliko pareigų, kurios institucijai priskirtos vykdant statybos valstybinę priežiūrą. Be to, valstybės biudžetas neteko gautinų pajamų, kurios turi būti sumokamos savavališkų statybų atveju, o be projektų, statybą leidžiančių dokumentų sandėliuko ir sanitarinių patalpų statytojai galėjo daryti išvadą, kad statybą reglamentuojantys teisės aktai skirti tik sąžiningiems asmenims, o valstybė yra nepajėgi užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių statybas, įgyvendinimą, valstybinę statybų priežiūrą.
Laikosi pozicijos, kad Departamentas formuoja ydingą praktiką, kai asmenys, vykdydami patalpų statybos, pertvarkymo, paskirties keitimo darbus, gali ignoruoti statybą reglamentuojančius teisės aktus, imperatyvius reikalavimus turėti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad 2021 m. sausio 5 d. gautas pareiškėjo skundas dėl galimų pažeidimų, susijusių su statybos darbais Daugiabučiame name. Departamentas išnagrinėjęs minėtą pareiškėjo skundą priėmė Sprendimą Nr. 2D-2707, kuriame nurodė, jog dėl pareiškėjo skunde keliamų klausimų susijusių su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje laiptinėje įrengto sandėliuko patalpos ir pagrindiniame pastato fasade iš šiaurinės pusės užtaisytos buvusios durų angos bei klausimo dėl galimai pažeisto viešojo intereso Departamentas nenagrinės, kadangi dėl šių klausimų atsakovas 2020 m. birželio 9 d. yra priėmęs sprendimą Nr. 2D-7424. Dėl pažeidimo susijusio su A. M. įrengtos 1 x 2 m dydžio durų angos nurodyta, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi tokiems darbams statybos leidimas nereikalingas ir yra surašyta Deklaracija, todėl A. M. veiksmuose teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Pažymėta, jog Deklaracija yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o pareiškėjas duomenų, kurie leistų abejoti Deklaracijos teisėtumu, nepateikė, todėl nebus tikrinamas Deklaracijos teisėtumas.
Nurodo, kad statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas yra priskiriamas paprastojo remonto darbų rūšiai. Atsakovo nuomone durų angos iškirtimas nelaikančioje konstrukcijoje ir pertvaros, kaip nelaikančiosios sienos konstrukcijos, įrengimas statinio viduje esančioje laiptinės bendrojo naudojimo patalpoje pagrįstai priskirtas paprastojo remonto darbų rūšiai.
Statybos įstatyme nustatyta, jog numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas siekiant atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi statinio projektą privaloma parengti tais atvejais, kai privaloma gauti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, kadangi statybos leidimas nagrinėjamu atveju nebuvo privalomas, todėl šiuo atveju atliekant paprastojo remonto darbus taip pat nebuvo neprivaloma parengti statinio projektą. Pažymi, jog Departamentui buvo pateiktas 2008 m. vasario 18 d. Daugiabučio namo butų Nr. 2, 3, 4, 5 ir 6 savininkų, kuriems pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis priklauso po 1/6 dalį pirmo aukšto laiptinės bendro naudojimo patalpos (plane pažymėtos a-3), susitarimą, taip įgyvendinant Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju buvo atliktas patalpų paskirties pakeitimas, tačiau nėra pateikta įrodymų, jog būtų buvusi keičiama patalpų paskirtis. Atsakovas teigia, kad Daugiabučio namo butų savininkai 2019 m. lapkričio 14 d. sudarė susitarimą kuriame nurodyta, kad bendro naudojimo patalpos yra perplanuotos, taip gyvenamosios paskirties bendrojo naudojimo patalpa a-3 perplanuota į bendro naudojimo patalpas a-6 (sandėlis) ir a-7 (sanitarinis mazgas).
Pabrėžė, kad pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą. Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą.
Daugiabučio namo paskirtis – gyvenamoji, taip pat visos pastate esančios bendro naudojimo patalpos yra gyvenamosios paskirties, o tai, kad gyvenamosios paskirties patalpų pavadinimas pasikeitė iš koridoriaus į sandėlį ir sanitarinį mazgą nelaikytina patalpų paskirties pakeitimu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo teiginys, jog buvo pakeista patalpų paskirtis yra nepagrįstas.
Atsakovas laikosi pozicijos, kad minėtos aplinkybės įrodo, jog Sprendimas teisėtas ir motyvuotas, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Sprendime nurodyta kokie veiksmai buvo atlikti vertinant Deklaracijos teisėtumą, nurodytas aktualus teisinis reglamentavimas, kuriuo remtasi priimant Sprendimą, jis priimtas kompetentingo statybos valstybinę priežiūrą atliekančio pareigūno. Departamento vertinimu pareiškėjas skunde nenurodė nei vieno pagrindo, kuriuo remiantis Sprendimas turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog palaiko jame keliamus reikalavimus, prašė skundą tenkinti. V. S. atsiliepime išdėstyti argumentai iš esmės sutampa su pareiškėjo skunde dėstomais argumentais, todėl nekartojami.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nepalaiko jame keliamų reikalavimų, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentuoja, jog Departamentas savo kompetencijos ribose atliko statybos darbų teisėtumo tyrimą ir konstatavo, kad atliktiems paprastojo remonto darbams – pertvaros įrengimui bendrojo naudojimo laiptinės patalpoje buvo reikalingas tik šios patalpos bendraturčių sutikimas, o statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas. Laikosi pozicijos, kad Departamento padarytos išvados yra pagrįstos, todėl nėra faktinio ar teisinio pagrindo skundą tenkinti ir naikinti Sprendimą.
Tretieji suinteresuoti asmenys O. M. ir N. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą teigė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-187-980/2021 nustatytos faktinės aplinkybės yra aktualios ir nagrinėjamai administracinei bylai.
Paaiškino, kad minėtoje civilinėje byloje pareiškėjo sutuoktinė V. S. prašė teismo įpareigoti V. G. ir A. M. pašalinti galimai neteisėtos statybos padarinius, tame tarpe panaikinti ir Deklaraciją, ir atkurti bendrojo naudojimo laiptinės patalpą į ankstesnę padėtį. Atkreipia dėmesį, kad bendrosios kompetencijos teismas civilinėje byloje konstatavo, jog savavališka statyba nenustatyta, kadangi statytojas paprastojo remonto darbus atliko turėdamas bendrojo naudojimo laiptinės patalpos bendrasavininkų sutikimą, o tokiems darbams atlikti statybą leidžiantis dokumentas nebuvo būtinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 2D-8131 „Dėl jūsų 2021-03-22 skundo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 5 d. kreipėsi su skundu į Inspekciją. Skunde pareiškėjas prašė Inspekcijos įvertinti ar Daugiabučio namo gyventojų atlikti statybos darbai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. kartu su sutuoktine V. S. Daugiabučiame name įsigijo du butus Nr. 7 ir Nr. 8 ir pastebėjo, kad Daugiabučio namo gyventojai, galimai pažeisdami teisės aktų reikalavimus, vykdo statybos darbus. Pareiškėjas Inspekcijos prašė įvertinti: 1) ar buto Nr. 1 savininkė A. M. turėjo teisę pirmojo aukšto sienoje po laiptais iškirsti 1 x 2 m. dydžio angą bei įsirengti papildomą išėjimą į laiptinę ir užtaisyti pagrindiniame pastato fasade esančią durų angą, taip panaikinant pagrindinį įėjimą į Daugiabučio namo laiptinę; 2) ar buto Nr. 5 savininkė V. G. turėjo teisę užtaisyti pagrindiniame pastato fasade esančią durų angą ir po pirmojo aukšto laiptais įsirengti sandėlį. Pareiškėjas akcentavo, kad minėti A. M. bei V. G. atlikti galimai savavališki statybos darbai prieštarauja gaisrinės saugos reikalavimams, varžo pastato gyventojų galimybę tinkamai ir saugiai naudotis gyvenamosios paskirties patalpomis.
Pareiškėjas susipažinęs su Sprendimu Nr. 2D-2707 2021 m. kovo 22 d. pateikė skundą Departamento direktoriui, kuriame prašė panaikinti minėtą sprendimą ir atlikti pakartotinį tyrimą. Departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. kovo 22 d. skundą 2021 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 2D-6179 „Dėl jūsų 2021-03-22 skundo“, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą Nr. 2D-2707 toje dalyje, kurioje buvo atsisakyta vertinti Deklaracijos teisėtumą, šią skundo dalį grąžino nagrinėti iš naujo, o likusius Sprendimo Nr. 2D-2707 argumentus pripažino pagrįstais ir teisėtais.
Atsakovas pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. sausio 5 d. skundo dalį, kurioje buvo prašoma įvertinti Deklaracijos teisėtumą, priėmė Sprendimą. Sprendime teigiama, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Deklaracija surašyta dėl bute Nr. 1 atliktų paprastojo remonto darbų, kurie buvo atlikti, iškirtus durų angą nelaikančioje sienoje iš buto į pirmojo aukšto laiptinės bendro naudojimo patalpą ir šioje patalpoje įrengus mūrinę pertvarą. A. M. pateikė 2008 m. vasario 18 d. Daugiabučio namo butų Nr. 2, 3, 4, 5 ir 6 savininkų, kuriems priklauso po 1/6 dalį pirmo aukšto laiptinės bendro naudojimo patalpos, susitarimą. Pareiškėjui paaiškinta, kad remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. Nr. 622 patvirtino statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir STR 1.01.08:2002) nuostatomis statinio nelaikančiųjų konstrukcijų įrengimas, pertvarkymas ar griovimas yra priskiriamas paprastojo remonto darbų rūšiai. Šiems darbams atlikti yra reikalingas bendrasavininkų sutikimas, tačiau nėra būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde neformuluoja reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. 2D-2707, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos vertinimo dalykas yra ar Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog Deklaracija yra teisėta.
Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad Deklaracija surašyta dėl šių A. M. atliktų statybos darbų – sienoje iškirsta durų anga, leidžianti iš A. M. buto patekti į Daugiabučio namo pirmojo aukšto laiptinės bendro naudojimo patalpas ir šioje patalpoje įrengta mūrinė pertvara.
Analizuojant Deklaracijos turinį matyti, kad joje teigiama, jog buvo atliktas statinio dalies paprastasis remontas. Remontas atliktas statinyje kurio paskirtis - gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai statiniai), pavadinimas – gyvenamasis namas, kategorija – neypatingasis statinys. Statytojas yra A. M., paprastojo remonto darbai atlikti remiantis 2015 metais parengto „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje paprastojo remonto projektas“ Nr. 15/07-SUNPR56-TP projekto sprendiniais. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015 m. spalio 1 d. išdavė statytojui pritarimą statinio projektui Nr. RPP-31-151001-00193. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Daugiabučio namo butų (patalpų) pastate sąraše teigiama, kad bute Nr. 1 paprastojo remonto darbai faktiškai atlikti 2008 m.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2021-07-01) 8 straipsnio 1 dalis teigia, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Minėto straipsnio 2 dalies 6 punktas reglamentuoja, kad Inspekcija vykdydama statybos valstybinę priežiūrą be kita ko privalo tikrinti statybos užbaigimo procedūrų atlikimo teisėtumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas atlikęs Deklaracijos teisėtumo patikrinimą 2021 m. gegužės 19 d. surašė „Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo aktą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“ Nr. UTA-36 (toliau – ir Aktas). Akte teigiama, kad patikrinimo tikslas nustatyti ar Deklaracijos sudėtis atitinka STR 1.05.01:2017 nuostatas. Akte nurodoma, kad Deklaracijoje duomenys apie statinio statybą pateikti pagal STR 1.05.01:2017 reikalavimus, A. M. turėjo teisę būti statytoju, ji pateikė visą privalomą su statinio statyba susijusią dokumentaciją, atlikti statybos darbai atitinka Deklaracijoje nurodytą statybos rūšį, statinio kategoriją ir pagrindinę naudojimo paskirtį, gauti bendraturčių rašytiniai sutikimai. Akte nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovas priėmė Sprendimą, kuriame kaip ir anksčiau minėta konstatavo, jog nėra faktinio ar teisinio pagrindo teigti, kad Deklaracija yra neteisėta.
Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad Deklaracija yra neteisėta bei naikintina, kadangi A. M. statybos darbus atliko neturėdama statybą leidžiančio dokumento ir statybos projekto.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pareiškėjo sutuoktinės V. S. ieškinį Klaipėdos apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-376-730/2023. Minėtoje civilinėje byloje pareiškėjas ir Inspekcija dalyvavo kaip tretieji suinteresuoti asmenys, o A. M. bei V. G. dalyvavo kaip atsakovės. Ieškinyje V. S. teismo prašė panaikinti Daugiabučio namo pirmojo aukšto gyventojų susitarimą dėl bendrojo naudojimo patalpų perstatymo, perstatytų patalpų teisinę registraciją, Daugiabučio namo kadastrinių matavimų bylą bei prašė teismo įpareigoti atsakovus savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius.
Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi nutarė atmesti V. S. apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje (38 punktas) nurodė, jog nesutinka su V. S. argumentais, kad A. M. statybos darbus atliko neturėdama statybą leidžiančio dokumento. Bendrosios kompetencijos teismas pažymėjo, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšis“ 12.1. punkte nustatyta, kad statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas priskiriamas statinio paprastajam remontui. Atliekant paprastojo remonto darbus, nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, nekeičiant pastato išvaizdos, nepertvarkant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrųjų inžinerinių sistemų statybos leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Akivaizdu, jog Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusioje nutartyje padarė išvada, kad A. M. atlikti statybos darbai yra priskirtini paprastojo remonto kategorijai, jiems vykdyti statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Minėtoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje administracinėje byloje iš esmės dalyvauja tie patys asmenys, todėl darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, kad atlikti statybos darbai yra paprastasis remontas, kuriam nebuvo būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą yra laikytinos įrodytos ir pakartotinai nebus įrodinėjamos.
Kaip ir anksčiau minėta atsakovas Sprendime teigė, jog A. M. įvykdyti statybos darbai, kurių pagrindu buvo surašyta Deklaracija, yra priskirtini paprastojo remonto kategorijai, kurių atlikimui nėra būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau yra privaloma turėti bendraturčių sutikimą. Departamentas Sprendime konstatavo, kad statytoja turėjo rašytinį bendraturčių sutikimą, todėl Deklaracijos neteisėtumo pagrindų nenustatė. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad 2008 m. vasario 18 d. Daugiabučio namo butų Nr. 2, 3, 4, 5 ir 6 savininkai davė rašytinį sutikimą buto Nr. 1 savininkui savo reikmėms naudoti dalį pirmojo aukšto bendrojo naudojimo patalpomis.
Teisėjų kolegijos nuomone anksčiau nurodytos aplinkybės įrodo, kad Departamentas pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo 2021 m. sausio 5 d. skundo dalį, kurioje buvo prašoma atlikti Deklaracijos teisėtumo tyrimą, tinkamai įvykdė jo kompetencijai priskirtas funkcijas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą individualų administracinį aktą.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 2D-8131 „Dėl jūsų 2021-03-22 skundo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo V. S. skundas atmestinas kaip nepagristas.
Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti iš išvestinį skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 22 d. skundą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje tretieji suinteresuoti asmenys V. G. bei O. M. pateikė prašymus iš pareiškėjo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju V. G. ir O. M. atsiliepimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti Sprendimą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjui nepalankus sprendimas laikytinas priimtu minėtų trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai, todėl jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
V. G. ir O. M. prašymus jų naudai iš pareiškėjų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2020 m. spalio 7 d. atstovavimo sutartimi Nr. 29, 2021 m. rugsėjo 23 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 2021-048, 2021 m. rugsėjo 23 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 2021-049, 2021 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 8 ir 2021 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 700. Minėti dokumentai patvirtina, jog V. G. ir A. M. už atsiliepimo į skundą surašymą advokato padėjėjui sumokėjo po 100,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad teisminio proceso metu A. M. mirė ir teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi konstatavo, kad O. M. priėmė A. M. palikimą, yra jos teisių perėmėja ir įgijo teisę į A. M. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Advokato padėjėjas V. G. ir A. M. vardu atsiliepimą į skundą pateikė 2021 m. rugsėjo 28 d. (2021 m. III ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus yra 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1517,4 Eur.
Už atsiliepimo į skundą parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už atsiliepimo į skundą parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 3793,5 Eur (1517,4 * 2.5).
Kaip ir anksčiau minėta tretieji suinteresuoti asmenys iš pareiškėjo už atsiliepimo parengimą prašo priteisti po 100,00 Eur. Ši suma atitinka Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio dydžio už atsiliepimo į skundo parengimą, todėl V . G, ir O. M. priteistina visa suma už atsiliepimo parengimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Iš pareiškėjo V. S. trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. priteisti 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Iš pareiškėjo V. S. trečiajam suinteresuotam asmeniui O. M. priteisti 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.