Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės, Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje - V. D.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Z. D. kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą dėl neįgaliam sūnui V. D. priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra sūnaus V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Nuo 2012 metų sūnui nustatytas neįgalumas ir jis yra darbingas tik 15 procentų. Be to, 2014-05-12 teismo sprendimu V. D. pripažintas neveiksniu, o jo globėja paskirta ieškovė. 2013-06-10 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtina taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo teikti sūnui išlaikymą po 43,44 Eur per mėnesį. Nors atsakovas savo įsipareigojimus vykdo, tačiau atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas siekiant užtikrinti tinkamas neįgalaus sūnaus gyvenimo sąlygas. Ieškovė negali dirbti dėl būtinumo prižiūrėti sergantį sūnų, sūnui reikalingų vaistų, maisto kainos yra padidėjusios. Dėl to ieškovė prašė teismo padidinti neįgaliam sūnui teikiamo išlaikymo dydį ir nustatyti, kad atsakovas A. D. mokėtų po 150 Eur sūnui V. išlaikyti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2017-01-30 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas. Teismas nustatė, jog šalių turtinė padėtis yra pasikeitusi, tai yra ieškovė negali dirbti dėl būtinumo prižiūrėti sergantį sūnų. Ieškovės nurodytas išlaikymo dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tikslinga atsakovo teikiamą išlaikymą padidinti iki 150 Eur per mėnesį.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti. Atsakovas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių, jog atsakovas dėl sūnaus išlaikymo atsisakė nuosavybės teisių į atsakovui priklausiusią buto dalį (duomenys neskelbtini). Kadangi šalys susitarė dėl sūnaus išlaikymo, tai ieškovė tuo pačiu pagrindu nebegalėjo kreiptis į teismą. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovo turtinė padėtis yra pasikeitusi: atsakovas niekur nedirba, atsakovo sveikatos padėtis yra pablogėjusi. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog ieškovė nepagrindė būtinumo padidinti teismo priteistą išlaikymą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Z. D. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą. Nors atsakovas nurodė aplinkybes apie pablogėjusią sveikatą, tačiau atsakovui neįgalumas nėra nustatytas. Atsakovas skunde nepagrįstai nurodė apie šalių galutinį susitarimą dėl sūnui teikiamo išlaikymo dydžio, nes nuosavybės dalies į ginčo butą atsakovas atsisakė ieškovei pareiškus priešieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

Atsakovas skunde nurodė tai, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių ir neatsižvelgė į tai, jog šalys jau užbaigtose civilinėse bylose galutinai susitarė dėl sūnui teikiamo išlaikymo dydžio. Teismas su šia atsakovo nuostata nesutinka. Bylos medžiaga patvirtina, jog 2013-06-10 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-455-325/2013 buvo patvirtinta taikos sutartis. Pagal ją ieškovas V. D. susitarė su atsakovu A. D., jog atsakovas A. D. gera valia teiks sūnui išlaikymą iki 2049-04-08 po 43,44 Eur per mėnesį. Be to, 2013-06-14 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-515-474/2013 buvo patvirtina taikos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo, pagal kurią atsakovas atsisakė nuosavybės teisių į butą, o ieškovė atsisakė nuo priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo. Akivaizdu tai, kad teismas priėmė nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo skirtingose bylose ir negalima padaryti išvados, jog ieškovė atsisakė teisės kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog nuo taikos sutarties patvirtinimo sūnaus sveikatos padėtis nepakito ir nebuvo pagrindo išlaikymo dydį pakeisti. Su šia skundo nuostata galima iš dalies sutikti. Kaip patvirtina 2013-06-10 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatos, V. D. sutiko, jog atsakovas teiks 43,44 Eur dydžio išlaikymą ir šis išlaikymas bus pakankamas V. D. poreikiams patenkinti. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė privalėjo pateikti įrodymus, jog V. D. sveikatos padėtis iš esmės pablogėjo, nes išlaikymo dydį ieškovė prašė padidinti nuo 43,44 Eur iki 150 Eur per mėnesį, tai yra išlaikymą padidinti daugiau nei 3 kartus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. D. 2014-05-12 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu pripažintas neveiksniu. Akivaizdu, kad ši aplinkybė nenulemia būtinumo iš esmės padidinti išlaikymo dydį. Teismas atsižvelgia į tai, kad 2013-05-31, sudarant sutartį dėl V. D. teikiamo išlaikymo dydžio, ieškovei Z. D. buvo žinomi sūnaus poreikiai ir su atsakovo teikiamo išlaikymo dydžiu, tai yra 43,44 Eur, ieškovė sutiko. Taigi dėl neveiksnumo nustatymo V. D. nėra pagrindo iš esmės padidinti jam teikiamą išlaikymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į 2016-11-11 Kretingos socialinių paslaugų centro išvadą, jog V. D. yra būtina kito asmens pagalba, jis gali pasirūpinti savimi tik iš dalies. Išvadoje konstatuojama, jog be patikimo asmens pagalbos V. D. negeba pasirūpinti savo sveikata, negeba savarankiškai pasirūpinti gyvenamuoju būstu, asmenine higiena, maisto ruoša. Šios aplinkybės patvirtina, jog V. D. priežiūra turi būti nuolatinė, jam būtina nepertraukiama ieškovės pagalba bei priežiūra. Dėl to galima sutikti su ieškovės nuostata, jog dėl būtinumo prižiūrėti sūnų ji negali dirbti nuolatinio darbo ir ieškovės turtinė padėtis pasikeitė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias bylos aplinkybes, konstatuoja, jog išlaikymas gali būti padidinamas iki 75 eurų ir šis atsakovo teikiamas išlaikymas atitiks ir sūnaus V., ir atsakovo teisėtus interesus.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo turtinės padėties ir išlaikymą padidino nepagrįstai. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovas nedalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir teismas negalėjo įvertinti aplinkybių apie atsakovo galimybę teikti didesnį išlaikymą. Su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė duomenis apie jo pablogėjusią sveikatą, tačiau atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas. Nors atsakovui 62 metai, tačiau jis nėra pensinio amžiaus ir gali dirbti bei įgyti lėšas išlaikymui mokėti. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovas 2016-12-05 nutraukė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo iniciatyva, tai yra darbo sutartis nutraukta pagal LR DK 127 str. Dėl to konstatuojama, kad atsakovas gali teikti didesnį išlaikymą savo sūnui.

Atsakovas, susipažinęs su pateiktais naujais įrodymais apie V. D. nedarbingumą, nurodė, kad ieškovės pateikti dokumentai neturi būti prijungiami prie bylos. Teismas atsižvelgia į tai, kad pateiktuose dokumentuose yra nurodyta apie V. D. ligą iki jo pilnametystės. Atsakovas, sutikdamas teikti išlaikymą sūnui, taip pat pripažino, jog išlaikymas V. D. turi būti teikiamas. Apeliaciniu skundu atsakovas neginčijo aplinkybės, jog išlaikymas jo nedarbingam sūnui yra būtinas. Dėl to ieškovės pateikti įrodymai gali būti prijungiami prie bylos ir teismas jais vadovaujasi priimdamas sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai taikė materialinės teisės normas, nustatančias išlaikymo dydžio pakeitimą (LR CK 3.201 str.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

LR CPK 93 str. 5 d. nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinus teismo priteistą išlaikymo sumą iki 75 Eur per mėnesį, ieškovės patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 30 proc. Įrodymų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nepateikta. Nustatyta, kad valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 81,06 Eur, todėl teismo iš atsakovo priteista antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma mažinama nuo 81,06 Eur iki 24 Eur, o teismo iš atsakovo priteista žyminio mokesčio suma mažinama nuo 54 Eur iki 20 Eur (LR CPK 85 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė iš viso 279 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 29 Eur žyminis mokestis ir 250 Eur advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus iš dalies atsakovo apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteisiama 195 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (LR CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti 2017 m. sausio 30 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą ir teismo sprendimu iš A. D. priteistą išlaikymą V. D. nuo 150 Eur sumažinti iki 75 Eur.

Pakeisti 2017 m. sausio 30 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir teismo sprendimu priteistą žyminio mokesčio sumą nuo 54 Eur sumažinti iki 20 Eur, antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą nuo 81,06 Eur sumažinti iki 24 Eur.

Kitą 2017 m. sausio 30 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį palikti galioti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. D. iš ieškovės Z. D. 195 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.