- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- 2S-562-252/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- J. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S - 562 - 252- 2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. E2-545-724-2016 pagal pareiškėjo J. V. prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. L2-929-1999 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. V. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti Europos vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. L2-929/99 pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 805/2004. Nurodė, kad Visagino miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-929/99 išdavė vykdomąjį raštą, pagal kurį jis turi reikalavimą į 9 020 Lt prievolę ir 2011-05-20 sumokėtas 206 Lt būtinąsias vykdymo išlaidas iš O. S.. Antstolis 2014-05-29 patvarkymu grąžino jam vykdomąjį raštą, nurodęs, jog O. S. deklaravo gyvenamąją vietą Didžiojoje Britanijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Nustatė, kad Visagino miesto apylinkės teismas 1999 m. spalio 11 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-929-1999, kuriuo išieškotojo J. V. pareiškimą tenkino ir priteisė iš skolininkės O. S. 9 020 Lt negrąžintos paskolos. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas J. V. prašo išduoti Europos vykdomąjį raštą teismo įsakymo, išduoto 1999-10-11, pagrindu, t. y. iki 2004-04-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, įsigaliojimo (iki 2005-01-21), todėl pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2016-03-31 nutartį panaikinti. Nurodo, kad pats teismas galėjo įvertinti tai, kad jis prašo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Reglamentą Nr. 44/2001.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d., teismas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas išduoti Europos vykdomąjį raštą, yra pagrįsta ir teisėta.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas prašė išduoti jam Europos vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. L2-929-1999. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad civilinės bylos Nr. L2-929-1999 išnagrinėjimo metu negaliojo 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, prašymo netenkino.
Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir pažymi, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, kurio tikslas, be kita ko, sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, jog teismo sprendimai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (Reglamento 1 straipsnis), įsigaliojo 2004 m. sausio 21 d., o taikomas nuo 2005 m. spalio 21 d., išskyrus 30, 31 ir 32 straipsnius, kurie taikomi nuo 2005 m. sausio 21 d. (Reglamento 33 straipsnis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, reglamentas taikomas tik po šio reglamento įsigaliojimo priimamiems teismo sprendimams, patvirtinamiems ar sudaromiems teisminiams susitarimams ir oficialiai sudaromiems ar registruojamiems autentiškiems dokumentams (Reglamento 26 straipsnis).
Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo.
Pareiškėjas apeliuoja į tai, kad pats teismas, atmetęs prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą pagal Reglamentą Nr. 805/2004, galėjo įvertinti ir tai, kad pareiškėjas prašo pripažinti sprendimą ir leisti jį vykdyti pagal Reglamentą Nr. 44/2001. Apeliacinės instancijos teismas tokį apelianto argumentą atmeta kaip visiškai nepagrįstą, nes pats pareiškėjas aiškiai suformulavo prašymo dalyką – išduoti Europos vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. L2-929-1999 pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 805/2004. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko, nes pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 str.) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, šiuo atveju pareiškėjo, o ne teismo pareiga. Atsižvelgdamas į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.