Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1098-324/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-05
Bylos Nr.
e2S-1098-324/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
D. B.
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei DNB bankui
Civilinė byla Nr. e2S-1098-324/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03686-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.1.2.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-192-802/2017 pagal atsakovo A. B. prašymą dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atleidimo ar atidėjimo, pateikiant priešieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto ir prievolių padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei DNB bankui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto ir prievolių padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui AB DNB bankui. Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto ir prievolių padalijimo, neturtinės žalos priteisimo.Pateikdamas priešieškinį, atsakovas prašė iš dalies atleisti ar atidėti 530 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, jog sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio. Atsakovo reguliarias mėnesio pajamas sudaro 68,70 Eur neįgalumo pašalpa, kitos gaunamos pajamos yra nereguliarios. Visas gaunamas lėšas skiria ūkio ir gyvenamojo namo išlaikymui, turimiems kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti, santaupų neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jį atidėti, nustatė terminą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį.Nutarė, kad atsakovo argumentai nėra pakankami spręsti apie sunkią jo finansinę padėtį. Vien tai, kad atsakovas iš dalies yra nedarbingas, nereiškia ypač sunkios turtinės padėties. Atsakovas nepagrindė neturintis lėšų reikalingam žyminiam mokesčiui sumokėti. Atsakovas turi ne tik byloje dalintino, bet ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teisę jį valdyti bei juo disponuoti. Atsakovas kartu su prašymu nepateikė 2016 metų turto ir pajamų deklaracijos, tačiau ankstesnių metų minėto pobūdžio dokumentai rodo iš vykdomos veiklos gautas pakankamai dideles pajamas. Jos sumažėjo šalims išsiskyrus de facto, kuomet buvo žinoma apie santuokos nutraukimą. Nustatė, kad atsakovas prašo priteisti iš ieškovės ½ dalį iki 2015 m. liepos 1 d. sukauptų lėšų pagal ieškovės 2012 m. vasario 2 d. sudarytą investicinio draudimo sutartį, už kurias, atsižvelgiant į prašomą priteisti sumą, turi būti sumokėtas žyminis mokestis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, neužtikrino atsakovo teisės į teisminę gynybą. Atsakovo pozicija dėl turto padalinimo santuokos nutraukimo byloje ženkliai skiriasi nuo ieškovės pozicijos, todėl turėjo pareigą teikti priešieškinį. Atsakovas gauna apie 68,70 Eur neįgalumo pašalpą. Kitas nereguliarias pajamas sudaro išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, skirtos pasėlių ir pievų priežiūrai, gyvulių priežiūrai, iš viso per 2016 metus gavo 2763,85 Eur (apie 230 Eur per mėnesį). Gauna mažas sumas už kapų tvarkymo paslaugų teikimą. Visas lėšas skiria ūkio, gyvulių ir gyvenamojo namo išlaikymui, paskolai apmokėti. Ieškovė turto priežiūra ir išlaikymu nesirūpina. Atsakovas 50 procentų nedarbingas, todėl dalį gaunamų lėšų skiria vaistams, sveikatos palaikymui. Šiuo metu sveikatos būklė pablogėjusi. Dėl sveikatos problemų sumažėjo pajamos. Santaupų neturi. Rengia 2016 metų metinę pajamų deklaraciją, ataskaita artimiausiu laiku bus pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai ir teismui. Atsakovas susitarė su potencialia pirkėja dėl asmeninės nuosavybės teise turimo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, tačiau to padaryti negali be ieškovės sutikimo. Parengė naują prašymą, kurį ketina ieškovei įteikti.Negali apskaičiuoti, kokio dydžio suma yra sukaupta investiciniame draudime, kadangi atsakovas nėra draudimo sutarties šalis. Ieškovė nėra pateikusi duomenų apie sukauptos sumos dydį.

Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Atsakovas nepagrindė teiginių apie sunkią finansinę padėtį. Nelogiška, kad atsakovas, eilę metų generuodamas pajamas iš žemės ūkio verslo, neturi pajamų sumokėti žyminiam mokesčiui. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas nepateikė 2016 metų turto ir pajamų deklaracijos, tai rodo siekį slėpti pajamas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė bendru turtu nesirūpina. Ieškovė vykdo įsipareigojimus bankui už bendrai paimtą paskolą. Atsakovas nepagrindė, kodėl jam reikalingas ieškovės sutikimas perleisti asmeninės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo sumokėjimą

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 dalį už kiekvieną ieškinį ar pareiškimą turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis sudaro 3 procentus nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip 20 eurų; kituose ginčuose – 41 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 dalis). Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip du eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).Įstatymų leidėjas, siekdamas visiems asmenims užtikrinti vienodas galimybes kreiptis į teismą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo mokėjimą turi būti motyvuotas (CPK 178 straipsnis). Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami atidėti ar atleisti nuo didesnės/ mažesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo iš dalies atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes atsakovas nepateikė duomenų, įrodančių jo ypač sunkią finansinę padėtį. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra ūkininkas, iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos gauna tikslines išmokas ekologiniam ūkininkavimui, kraštovaizdžio tvarkymui, už pasėlius, pirmuosius hektarus, žalinimą, mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius. Atsakovas nurodo, kad jo neįgalumo pašalpa sudaro 68,70 Eur į mėnesį, nors tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakovo 2015 m. birželio 5 d. Swedbank, AB sąskaitos išrašas apie 73,77 Eur likutį nepatvirtina piniginių lėšų dydžio ginčo klausimo sprendimo dieną (CPK 185 straipsnis). Atsakovui bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (žemės sklypai, statiniai), nors šiuo metu galimybės juo disponuoti ir nėra. Taip pat atsakovas turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypą, gyvenamąjį namą su kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš šių duomenų darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga, todėl nėra pagrindo jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant priešieškinį. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia apelianto turtinė padėtis neleidžia spręsti, kad jis yra pajėgus iš karto sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, paduodant priešieškinį. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1340-180/2016). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atsakovui nustatyta pareiga sumokėti likusį žyminį mokestį paduodant priešieškinį nėra adekvati dabartinei atsakovo turtinei padėčiai, užkirstų kelią atsakovui pasinaudoti teise į teisminę gynybą ir nepasitarnautų tinkamam santuokos nutraukimo bylos, kurioje svarbus bendrosios jungtinės nuosavybės apimties nustatymas, išnagrinėjimui (CPK 2, 7 straipsniai, 5 straipsnio 1 dalis).Atsakovui nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, dėl ko tikėtina, kad jo galimybė dirbti ir užsidirbti gali būti sumažėjusi. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas gali disponuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau neįvertino, kad šis turtas negali būti parduotas ar kitaip pelningai panaudotas per itin trumpą laiką, kuomet iškyla žyminio mokesčio sumokėjimo būtinybė. Logiška manyti, kad pastarasis turtas, taip pat ir bendroji jungtinė šalių nuosavybė po jos padalijimo gali būti realizuota per ilgesnį laikotarpį, piniginės kompensacijos priteisimo atveju gali atsirasti ir piniginių lėšų. Tai leidžia daryti išvadą apie laikinai sunkesnės atsakovo turtinės padėties pagerėjimą ateityje. Įvertinus byloje esančius duomenis ir atsižvelgiant į bylos specifiškumą, į tai, kad priešieškinis sudaro sąlygas bylą tinkamai išspręsti (dalintiną turtą šalys siekia prisiteisti skirtingai), taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra sumokėta dalis žyminio mokesčio (50 Eur), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovo prašymą patenkinti iš dalies, iki teismo sprendimo priėmimo atidedant dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, paduodant priešieškinį.Tarp šalių yra ginčas dėl turto vertės, todėl šioje bylos proceso stadijoje sunku nustatyti priešieškinio sumą. Atidėjus likusio žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, konkreti priešieškinio suma ir mokėtinas žyminio mokesčio dydis nustatytini pirmosios instancijos teismo sprendimu (CPK 86 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį pakeisti.

Atidėti atsakovui A. B. likusios žyminio mokesčio, paduodant priešieškinį, dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė