Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Ernesto Spruogio ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjui A. J., atsakovo atstovui Gintarui Motuzui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl nuobaudos panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti pažeidimus, atsakovas Vilniaus I-ieji pataisos namai, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pripažinti Vilniaus 1-ųjų Pataisos namų administracijos veiksmus, pasireiškusius pareiškėjo nubaudimu už neapmokamų darbų neatlikimą (jo darbo metu) neteisėtais ir panaikinti pareiškėjui už tai skirtas nuobaudas; įpareigoti Vilniaus 1-ųjų Pataisos namų administraciją ištaisyti pažeidimus dėl nuteistųjų laikymo sąlygų – įrengti baudos izoliatorių taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, sudaryti sąlygas naudotis savo asmeniniais produktais, laikytis teisės aktų reikalavimų ir atsakyti į visus pareiškėjo skundus.

Skunde ir patikslintame skunde paaiškino, kad įkalintas yra nuo 1996 04 15. 2006 12 08 pareiškėją privertė persikelti į Vilniaus 1-us pataisos namus, kur bausmę atlieką buvusieji VRM darbuotojai.

Mano, kad Pataisos namuose pažeidžiamos jo teisės. Paaiškina, kad kartą per savaitę visi nuteistieji pagal grafiką tvarko jų gyvenamus kambarius. Teigia, kad papildomai be jokio teismo sprendimo paskirtos dar 2 valandos neapmokamų darbų – valgyklos, koridorių ir tualetų tvarkymas gyvenamajame korpuse. Tame pačiame korpuse šalia nuteistųjų yra ir administracija, dėl to pareiškėjui tenka tvarkyti administracijos kabinetus. Darbas numatomas nuo 8 iki 10 val. ryto, nors tai yra pareiškėjo darbo įmonėje laikas. Pareiškėjas mano, kad teisėtai atsisakė atlikti tokius darbus, dėl to rašė skundus, tačiau jam vis tiek pavedami tokie darbai. Mano, kad tokiais veiksmais pažeidžiama Konstitucijos 48 str. 5 dalis ir Bausmių vykdymo kodekso 6, 7 ir 10 straipsniai, vidaus rėžimo taisyklės, ypatingai reguliuojančios pareiškėjo darbo laiką.

Teigia, kad neteisėtai Pataisos namuose sutvarkytas ir priėjimas prie asmeninių produktų, kadangi tam skirtas laikas valgykloje (tik ten gali būti laikomi asmeniniai produktai) nuo 16 iki 18 val. visiems nuteistiesiems. Atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių, kiekvienam jų valgio pagaminimui tenka po 5 – 6 min. per parą.

Taip pat teisių pažeidimu pareiškėjas nurodo tai, kad Pataisos namuose nuteistiesiems sudaroma galimybė maudyti duše tik vieną kartą per savaitę.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo argumentus ir reikalavimus. Pabrėžė, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso straipsnį, kurį jam nurodė pataisos namų administracija, jam negali būti skiriami priverstiniai nemokami darbai, o dėl to jis negalėjo būti baudžiamas už jų neatlikimą.

Paaiškina, kad pagal Konstitucijos 48 str. 5 dalį priverčiamuoju darbu nelaikomas įstatymo reguliuojamas nuteistųjų darbas. Nuteistųjų darbą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso antras skirsnis, kuriame nustatyta, kokioms sąlygoms esant nuteistieji privalo dirbti.

Dėl maitinimo paaiškina, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 4 d. bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 05 02 įsakymo Nr. 4/07-117 reikalavimais, nuteistieji tris kartus nemokamai per dieną gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas. Maisto gaminimo iš nuosavų maisto produktų teisės aktai nereglamentuoja. Vilniaus 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2003 08 29 įsakymu Nr. 4-59 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“ nuteistiesiems leidžiama maitintis savais maisto produktais kiekvieną dieną pusryčių, pietų ir vakarienės metu bei papildomai nuo 16 iki 18 val.

Pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė nueiti į pirtį. Šis reikalavimas yra vykdomas. Pažymi, kad nuteistųjų bendrabutyje įrengtos tualetų patalpos su praustuvais ir šiomis patalpomis nuteistieji gali naudotis neribotai. Remiantis Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2007 02 01 patikrinimo akto Nr. (13)-12.17(3)-103 išvadomis, pataisos namų bei baudos izoliatoriaus mikroklimatas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 42:2004 reikalavimus.

Dėl atsakymų teikimo pareiškėjui paaiškina, kad Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje numatyta, jog kreipimasis į viešojo administravimo subjektą teikiant jam paaiškinimą nereikalauja administracinės procedūros, todėl į žodinius pareiškėjo paaiškinimus atsakymai raštu neteikiami pagrįstai. Dėl nuobaudos apskundimo paaiškina, kad Bausmių vykdymo kodekso 143 str. 8 dalis nustato, jog nuteistasis turi per 5 dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Aiškina, kad pataisos namų administracija sudaro sąlygas būnant baudos izoliatoriuje per apskundimo terminą apskųsti paskirtą nuobaudą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad baudos (drausmės) izoliatoriuje patalpintas nuteistasis gauna patalynę, ateina su savo viršutiniais drabužiais, patalpa šildoma radiatoriais, kurie atitverti nuo patalpos, kurioje laikomi nuteistieji tik grotomis (tai bendra pertverta grotomis patalpa), o rašymo reikmenis ir popierių nuteistasis gali gauti paprašęs budinčio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir KD) atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl jo nurodomų pažeidimų ir prašo įpareigoti pataisos namų administraciją šiuos pažeidimus pašalinti. Taip pat pareiškėjas prašo panaikinti jam nuobaudas, kurios buvo skirtos už atsisakymą dirbti nemokamus darbus, tačiau šių nuobaudų nekonkretizuoja. Dėl nuobaudų panaikinimo pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas nes yra nekonkretus, o nuobaudų apskundimui Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalis ir 183 straipsnis numato specialią ikiteisminę tvarką, kurios pareiškėjas nesilaikė.

Pažeidimai, dėl kurių teikiamas skundas teismui, yra skirtingo pobūdžio, todėl jie nagrinėti atskirai.

I. Dėl priverčiamojo nemokamo darbo.

Nustatyta, to neneigia šalys, kad A. J. Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose (toliau – Pataisos namai) administracija skirdavo nemokamus darbus (b. l. 15, 16, 38, 39, 44, 46, 56, 85, 89 – paaiškinimas A. J. dėl nuteistųjų darbo, 100, 111, 121-122 – KD paaiškinimas pareiškėjui dėl nuteistųjų darbo, 128-129 – Pataisos namų paaiškinimas dėl nuteistųjų darbo, ir kt.).

Konstitucijos 48 straipsnio 5 dalis nustato, kad priverčiamuoju darbu nelaikomas ir įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas. Įstatymas, kuris reguliuoja nuteistųjų darbą yra Bausmių vykdymo kodeksas. Tiek Pataisos namų administracija, tiek Kalėjimų departamentas pagal nuteistojo A. J. prašymus šias teisės normas jam aiškino. Nuteistųjų darbą apskritai reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (BVK) antrasis skirsnis „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas“. BVK 134 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų įtraukimą į nemokamus darbus. Iš tiesų, kaip teigia atsakovas, šis straipsnis yra skirtas pataisos namų administracijai ir nustato jai teisę nemokant už darbą įtraukti nuteistuosius tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Taigi 1-ji šio straipsnio dalis riboja pačių nemokamų darbų pobūdį. BVK 134 straipsnio 2-ji dalis nustato kitas tokio darbo sąlygas – nurodytus šio straipsnio 1-je dalyje darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu, tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną. Pareiškėjas neteisingai traktuoja BVK 134 straipsnio 1 dalį, kaip leidžiančią skirti tokius darbus, tačiau tokie darbai jo manymu nuteistajam nėra privalomi. Taip nėra. Nemokami darbai gali būti skiriami laikantis šio įstatymo 134 straipsnio reikalavimų ir jų skyrimas ribojamas tik tiek, kiek nustatyta šiame straipsnyje. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad BVK 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas leidžia administracijai už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą skirti nuteistajam tokią nuobaudą kaip pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės. Tai, kad darbai turi būti administracijos nurodymu atliekami, apsprendžia ir BVK 110 straipsnio nuostatos, nustatančios specialiąsias nuteistųjų pareigas. Pagal šio straipsnio nuostatas, administracijos nurodymai nuteistajam yra privalomi vykdyti, o nurodymas dirbti nemokamus darbus (jeigu jis atitinka BVK 134 str. sąlygas) yra teisėtas, todėl nuteistasis jį vykdyti privalo.

Pareiškėjo nurodomi pažeidimai dėl nemokamo darbo skyrimo gali būti vertinami tik atsižvelgiant į išvardytas įstatymo nuostatas.

Vilniaus 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2003 08 29 įsakymu Nr. 4-59 patvirtinta Nuteistųjų dienotvarkė darbo dienomis bei Nuteistųjų dienotvarkė poilsio ir švenčių dienomis (b. l. 33 ir 34). Pagal šią dienotvarkę darbo laikas yra nuo 8 iki 12 val. ir nuo 13 iki 17 val. Taigi, jeigu nuteistais dirba, nemokami darbai šiuo laiku jam negali būti skiriami. Pataisos namų administracija pranešė teismui, kad nuteistasis A. J. buvo įdarbintas nuo 2007 05 25 Valstybės įmonės prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų filialo Nr. 3 medžio apdirbimo bare staliumi. (b. l. 129), pareiškėjas šių faktų neneigė.

Iki 2007 05 25 pareiškėjui buvo skiriami nemokami darbai. 2007 03 28, 8 val. skirtas nemokamas darbas atitiko BVK 134 straipsnio reikalavimus, tačiau A. J. šį darbą atlikti atsisakė. Darbas skirtas 8 val., tačiau tuo metu pareiškėjas dar nedirbo apmokamo darbo. 2007 03 30 pareiškėjui jau kaip nuobauda 8 val. skirtas pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, bet jis darbus atlikti atsisakė. Kadangi šie darbai taip pat skirti tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas nedirbo apmokamo darbo, tai darbai skirti tinkamai. Be to, šie darbai skirti kaip nuobauda, todėl jos apskundimui yra numatyta speciali tvarka. 2007 05 04 nuteistasis skiriamas į nemokamus darbus ir juos atliko, po to dar du kartus skirti nemokami darbai, kuriuos jis atliko, nors šie darbai skirti pareiškėjui jau įsidarbinus (b. l. 128-129). Pareiškėjas neteikia jokių duomenų, kad šiais darbais jam buvo sukliudyta dirbti apmokamą darbą. Taigi, iki 2007 05 25 pareiškėjui nemokami darbai buvo skirti teisėtai, jų pobūdis atitiko BVK 134 str. 1 dalyje numatytiems darbams.

Dėl 2007 08 14 skirtų nemokamų darbų. 2007 08 14 buvo antradienis, t.y. darbo diena. Dėl šių darbų skyrimo byloje yra Vilniaus 1-ųjų pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko V. M. 2007 08 14 tarnybinis pranešimas apie 2-ojo būrio nuteistojo A. J. nusižengimą Nr. 37-112 (b. l. 46). Iš šio Tarnybinio pranešimo matyti, kad 2007 08 14 apie 8 val. 20 min. nuteistųjų bendrabutyje, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsniu bei Nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 03 16 įsakymu Nr. 2-17, minėtas pareigūnas pareikalavo, kad antrojo būrio paprastos grupės nuteistasis A. J. sutvarkytų nuteistųjų valgyklos bendrojo naudojimo patalpas, tačiau nuteistasis vykdyti reikalavimą atsisakė. Pareiškėjas dėl šio fakto rašė paaiškinimą (b. l. 112-113), kuriame pabrėžė, kad nuteistieji gali būti įtraukti į nemokamus darbus tik ne darbo metu, o jis buvo verčiamas dirbti jo darbo metu.

Faktas, kad nuteistajam skirta dirbti nemokamus darbus jo darbo metu, Pataisos namų administracijos nebuvo paneigtas, nors teismas 2008 05 13 reikalavimu prašė pateikti visus įrodymus, susijusius su nemokamo darbo skyrimu nuteistiesiems ir konkrečiai A. J. (b. l. 60-61, teismo reikalavimas patekti įrodymus ir paaiškinimus).

Teismas konstatuoja, kad 2007 08 14 Tarnybinis pranešimas bei nuteistojo paaiškinimas patvirtina, jog nuteistajam skiriama dirbti nemokamus darbus jo apmokamo darbo laiku, todėl tokiais veiksmais Pataisos namų administracija pažeidžia Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Tačiau pareiškėjas dėl šio konkretaus pažeidimo jokių reikalavimų nekelia, tik prašo panaikinti už darbų neatlikimą jam paskirtą nuobaudą. Dėl nuobaudos panaikinimo pastebėtina, kad pareiškėjui ir pačiam žinoma, kad paskirtą nuobaudą jis gali skųsti per 5 dienas aukštesniam pagal pareigas pareigūnui (BVK 143 straipsnio 8 dalis). Pareigūnų veiksmai, tame tarpe ir dėl nuobaudų skyrimo, skundžiami BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš įrašo tarnybiniame pranešime (b. l. 46) matyti, kad pataisos namų direktoriaus sprendimu nuteistajam skirta nuobauda žodžiu – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės. Duomenų, kad pareiškėjas būtų nustatyta tvarka skundęs šią nuobaudą byloje nėra, to neteigia ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas teikė 2008 02 04 skundą Kalėjimų departamentui (b. l. 13-14, 125—127), tačiau šiame skunde jis konkrečios nuobaudos neskundė, tik bendrais pagrindais ginčijo administracijos teisę įtraukti į nemokamus darbus. Į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2008 03 07 (b. l. 8), t.y. praleidęs nuobaudos apskundimo teismui terminą ir prieš tai nepasinaudojęs privaloma ikiteismine nuobaudų skundimo tvarka, kuri numatyta BVK 143 straipsnio 8 dalyje ir 183 straipsnyje. Be to ir teismui pareiškėjas nepateikė duomenų, kokias konkrečias nuobaudas jis skundžia. Dėl to paskirtoji nuobauda teismo negali būti panaikinta.

2008 01 11 skirtą nuobaudą - nemokamą darbą - pareiškėjui buvo liepta atlikti laisvu nuo darbo metu (b. l. 56), todėl šiuo atveju pažeidimo nėra.

Tačiau 2008 02 26 apie 9 val. 30 min. pareiškėjui vėl pavesta atlikti nemokamus darbus jo darbo metu, kas laikytina BVK 134 str. 2 dalies pažeidimu (b. l. 141). 2008 02 26 Tarnybiniame pranešime Nr. 37-26 pareigūnas nurodo, kad tą dieną, o tai buvo antradienis, 9 val. 30 min. nuteistųjų bendrabutyje pareigūnas pareikalavo, kad A. J. sutvarkytų nuteistųjų bendrabučio 1-ojo aukšto bendrojo naudojimo patalpas (koridorių ir tualeto patalpą), tačiau A. J. atsisakė. Pats darbo pobūdis atitiko BVK 134 str. 1 dalies reikalavimus, tačiau nemokamo darbo laikas neatitiko BVK 134 str. 2 dalies reikalavimų. Pataisos namų administracija, nors teismas prašė pateikti įrodymus ir paaiškinimus, nepaneigė, kad šie darbai buvo skirti pareiškėjo apmokamo darbo metu. Šį faktą patvirtina įstaigos dienotvarkė.

Už atsisakymą dirbti 2008 02 26 pareiškėjui 2008 03 05 skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus (b. l. 142). BVK reglamentuoja bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimą. Be minėtos BVK 143 straipsnio 8 dalies nuostatos, kad nuobauda turi būti per 5 dienas skundžiama aukštesniam pagal pareigas pareigūnui, BVK 183 straipsnis numato, kad laisvės apribojimo, terminuoto laisvės atėmimo bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos, bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas patikrinimas, – per keturiolika dienų nuo patikrinimo baigimo dienos, Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas nustatyta tvarka konkrečios nuobaudos neskundė, todėl teismas negali tiesiogiai panaikinti šią nuobaudą, juo labiau, kad pareiškėjas nekonkretizavo, kokias nuobaudas jis prašo panaikinti.

Kiti pareiškėjui skirto nemokamo darbo atvejai ir nuobaudų už juos skyrimo atvejai nenagrinėjami, nes jie buvo jau po pareiškėjo kreipimosi į teismą datos (2008 03 07), pareiškėjas konkrečių atvejų neskundė, todėl teismas nevertina, ar po kreipimosi į teismą pareiškėjui nemokami darbai buvo skiriami teisėtai. Dėl tokių atvejų pareiškėjas gali kreiptis BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka į nurodytas institucijas, po to į teismą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog Pataisos namų administracija iš viso negali įtraukti jo į nemokamus darbus yra nepagrįsti įstatymo nuostatomis. Pataisos namų administracija gali skirti dirbti nemokamus darbus, o administracijos nurodymų vykdymas yra privalomas. Tačiau administracija, įtraukdama nuteistąjį į nemokamus darbus, privalo laikytis BVK 134 straipsnyje nustatytų sąlygų. Pareiškėjas konkrečių pažeidimų datų ir atvejų nenurodė, tačiau akcentavo, kad nemokami darbai jam skiriami neteisėtai ir dėl to, kad jie skiriami jo apmokamo darbo metu. Dviem atvejais teismas konstatuoja BVK 134 straipsnyje numatytų nemokamų darbų skyrimo sąlygų nesilaikymą, tačiau, kadangi pareiškėjas įstatyme nustatyta tvarka neskundė už tai skirtų nuobaudų, konkrečiai jų nenurodė ir teismui, kitų reikalavimų, susijusių su nemokamų darbų skyrimu jo darbo metu, teismui nenurodė, todėl jokių teisinių pasekmių už nustatytus pažeidimus atsakovui šiuo sprendimu teismas nenumato. Teismas negali išeiti už pateiktų reikalavimų ribų ir nagrinėja ginčą laikydamasis pareiškėjo keliamų reikalavimų apimties.

II. Dėl nuteistųjų laikymo sąlygų.

1. Baudos (drausmės) izoliatorius.

Pareiškėjas teigia, kad skiriant jam nuobaudą – uždarymą į baudos izoliatorių, jam tenka būti netinkamose sąlygose, nes izoliatoriuje neleidžiama turėti savo antklodės, viršutinių drabužių, izoliatorius nešildomas, nėra vienos sienos, pareiškėjui nesudaroma galimybė skųsti tokios nuobaudos paskyrimą, nes nesudaroma galimybė parašyti skundą.

Dėl baudos izoliatoriaus sąlygų Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimą, kurio rezultatai surašyti 2007 02 01 Patikrinimo akte Nr. (13)-12-17(3)-103 (b. l. 35-37). Šiame akte pažymėta, kad baudos izoliatoriuje oro temperatūra +18,6 – 18,9 Celsijaus, drėgmė 36 procentai, o baudos izoliatoriuje, kur tuo metu buvo laikomas nuteistasis, rašęs skundą, temperatūra +19,9 C, drėgmė 41 procentas. Akte remiamasi LR higienos norma HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ nustato pakankamus mikroklimato parametrus oro temperatūrai šaltuoju metų periodu +18 – 26 C, santykinė oro drėgmė – 30 – 75 procentų. Daroma išvada, kad Vilniaus 1-ųjų pataisos namų patalpų mikroklimatas atitinka LR higienos normos HN 42:2004 reikalavimus. Šis aktas rodo, kad nepasitvirtino pareiškėjo teiginiai dėl radiatorių nebuvimo baudos izoliatoriaus patalpoje, nes antraip tose patalpose negalėtų būti oro temperatūra nuo 18,6 iki 19,9 laipsnių šilumos. Atsakovo atstovas paaiškino, kad baudos izoliatoriaus patalpa atitverta grotomis, o radiatoriai yra už šių grotų. Tokiu būdu šiluma laisvai patenka į baudos izoliatoriaus patalpas. Atstovas taip pat paaiškino, kad baudos izoliatoriuje duodama patalynė, o nuteistieji atvedami su viršutiniais drabužiais. Taip pat aiškino, kad paprašius budintis privalo duoti nuteistajam rašymo priemones. Šių teiginių pareiškėjas nenuneigė, jokių konkrečių įrodymų dėl jo nurodytų sąlygų ar dėl jo teisių pažeidimo baudos izoliatoriuje neteikė. Pareiškėjas šias sąlygas skundė Kalėjimų departamentui 2008 02 04 skundu (b. l. 125-127), kuriame nurodė, kad sąlygos baudos izoliatoriuje neatitinka reikalavimų, taip pat konkrečiai nenurodydamas, kada ir kas atėmė iš jo patalynę ar viršutinius drabužius. Į šį skundą Kalėjimų departamentas pareiškėjui pateikė 2008 02 21 atsakymą (b. l. 121-122). Šio atsakymo 4 punkte remiamasi minėta Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2007 02 01 patikrinimo akto išvada. Kadangi pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada ir kas iš jo atėmė apklotą ir viršutinius drabužius, šis klausimas nebuvo tiriamas, tačiau KD pripažino, kad baudos izoliatoriuje mikroklimatas tinkamas, remdamasis tam įgaliotos institucijos surašytu aktu. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas 2008 02 21 Kalėjimų departamento rašto, kuriuo atsakyta į pareiškėjo skundą, neskundžia, panaikinti neprašo. Todėl teismas negali išeiti iš reikalavimų ribos ir vertinti šio atsakymo pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjo nusiskundimas, kad į baudos izoliatorių jam neleidžiama paimti asmeninės antklodės, yra nepagrįstas dėl to, kad pagal LR teisingumo ministro 2003 07 02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 210 punktą nuteistiesiems, uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių, neleidžiama su savimi imti asmeninių daiktų. Šiame punkte numatytos išimtys, į kurias asmeninė antklodė nepatenka. Tuo tarpu iš pareiškėjo paaiškinimų neaišku, apie kokius viršutinius drabužius, kurie atimami, jis kalba – apie paltą, ar kitus.

Bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino pareiškėjo teiginys, kad baudos izoliatoriuje nėra tokių durų, kurias numato LR teisingumo ministro 2003 07 02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 35 punktas. 35.2 punkte numatyta, kad baudos izoliatoriaus kameroje turi būti išorinės ir vidinės durys, aprašyta, kaip turi būti įrengtos durys tokioje kameroje.

Tiek iš pareiškėjo, tiek iš administracijos atstovo paaiškinimo akivaizdu, kad tokių durų baudos izoliatoriaus kameroje nėra. Ši kamera Vilniaus 1-uose pataisos namuose - tai patalpa nuo kitos patalpos atskirta grotomis, kas neatitinka Taisyklių reikalavimų. Pareiškėjo teiginių dėl tokio baudos izoliatoriaus atskyrimo nuo kitos patalpos administracija nepaneigė įrodymais, priešingai, atsakovo atstovas patvirtino šią aplinkybę. Pareiškėjas dėl tokio baudos izoliatoriaus atskyrimo nuo kitos patalpos kelia reikalavimą įpareigoti Pataisos namų administraciją tinkamai įrengti baudos izoliatorių. Šis reikalavimas negali būti tenkinamas, nes pareiškėjas šiuo atveju gina viešąjį interesą, o ne konkrečią savo pažeistą teisę. Negalima preziumuoti, kad ir ateityje pareiškėjas bus talpinamas į baudos izoliatorių ir dėl to neįrengus Taisyklėse numatytų durų jo teisės bus pažeidžiamos. Dėl to, kad pareiškėjas neturi tokios reikalavimo teisės, t.y. negali reikalauti, kad administracija įrengtų baudos izoliatoriaus kamerą taip kaip reikalauja Taisyklės, šis reikalavimas netenkinamas. Teismas vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsniu, numatančiu, kad asmuo gali ginti tik pažeistą ar ginčijamą jo subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą.

2. Maitinimasis nuosavais produktais.

Pareiškėjas neneigia tos aplinkybės, kad Pataisos namuose tris kartus per dieną yra maitinamas nemokamai, kaip tai ir numato BVK 173 straipsnio 4 dalis bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 05 02 įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 12 punktas.

BVK 73, 74 ir kt. straipsniai numato galimybę nuteistiesiems, atliekantiems bausmę pataisos namuose, turėti (įsigyti) maisto. Kur ir kaip šis maistas turi būti laikomas ir naudojamas, BVK nenumato.

Nuteistųjų teisė įsigyti maisto numatyta ir Taisyklių 76-79 punktuose. Taisyklių 77 punktas numato tik administracijos pareigą užtikrinti, kad nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ne rečiau kaip kartą per savaitę. Taisyklės taip pat nenumato maitinimosi įsigytais maisto produktais tvarkos.

Nustatyta, kad Vilniaus 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2003 08 29 įsakymu Nr. 4-59 patvirtinta dienotvarkė leidžia nuteistiesiems kiekvieną dieną nuo 16 iki 18 val. maitintis savais maisto produktais. Pareiškėjo teiginiai, kad jis per tiek laiko negali pasiimti savo maisto produktų, yra nepagrįsti. Tuo tarpu savo maisto gaminimo pataisos namuose nenumato nei BVK nei Taisyklės. Dėl to pareiškėjo teiginiai, kad jis per tą laiką nespėja pasinaudoti elektrine virykle, nereiškia jo teisių pažeidimo.

3. Galimybė pasinaudoti dušu.

Nustatyta, to neneigia ir pareiškėjas, kad Taisyklų 258 punkte numatytas reikalavimas, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė nueiti į pirtį, pataisos namų administracijos yra vykdoma. Pareiškėjas neneigia, kad kartą per savaitę sudaroma galimybė maudytis duše. Be to, pareiškėjas neneigė ir fakto, kurį atsiliepime nurodė atsakovas, kad nuteistųjų bendrabutyje įrengtos tualetų patalpos su praustuvais ir šiomis patalpomis nuteistieji naudojasi neribotai. Taigi pareiškėjo teisė laikytis higienos reikalavimų nėra pažeidžiama.

III. Dėl atsakymų į pareiškėjo skundus.

Ne visi pareiškėjo pataisos namų administracijai teikti raštai gali būti laikomi skundais. Iš byloje esančių pareiškėjo rašytų raštų administracijai matyti, kad daugiausiai jis rašė paaiškinimus dėl nustatytų pažeidimų. Į šiuos paaiškinimus administracija ir neprivalėjo atsakyti, kaip į skundą. KD pagrįstai rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio nuostatomis ir paaiškino pareiškėjui, kad jo paaiškinimai nereikalauja tolimesnės administracinės procedūros, taigi jie nereikalauja ir atsakymo. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kada ir į kokius jo skundus nebuvo atsakyta, išskyrus vieną 2007 11 22 skundą. Iš skundo teismui galima spręsti, kad pareiškėjas nesutinka su Kalėjimų departamento atsakymu jam dėl 2007 11 22 skundo (b. l. 18-19, 119-120) nagrinėjimo tvarkos. Pareiškėjas tai, kad negavo atsakymo į šį skundą, nurodė ir 2008 02 04 skunde Kalėjimų departamentui (b. l. 125-127). KD atsakyme (b. l. 121-122) rašoma, kad dėl šio skundo su pareiškėju kalbėjo įstaigos direktorius, kuris atsakė į keliamus klausimus, bet pareiškėjas nereikalavo rašytinio atsakymo. Toks atsakymas pareiškėjui yra nepagrįstas. Faktą, kad pareiškėjas nereikalavo rašytinio atsakymo, patvirtina tik direktoriaus parašu patvirtintas įrašas pačiame skunde (b. l. 19, 140), tačiau nuteistojo parašo dėl to, kad jis sutinka su tokiu atsakymu, nėra. Pareiškėjas teismui pateikė skundo kopiją su šiuo įrašu, tačiau jis neigia, kad nereikalavo rašytinio atsakymo. Apie tai, kad skundas buvo priimtas, patvirtina įrašas Nuteistųjų rašytinių paaiškinimų ir paaiškinimų skirtų Vilniaus I-ųjų pataisos namų direktoriui registre Nr. 53 (b. l. 185), kaip šis skundas išspręstas įrašų atitinkamuose žurnaluose nėra. Pastebėtina, kad pagal BVK 183 straipsnio 2 dalį pareiškėjas turi teisę įstaigos vadovo sprendimą dėl jo skundo skųsti Kalėjimų departamento direktoriui, o šiuo atveju pareiškėjas negali skųsti sprendimo dėl jo skundo, nes tokio sprendimo nėra. Todėl pareiškėjas ir skundžia administracijos neveikimą teismui.

Taisyklių 198 punktas nustato, kad pataisos įstaigos direktoriaus atsakymų nuteistiesiems gavimo momentas fiksuojamas specialiame žurnale. Atsakymus į nuteistųjų <...> skundus nuteistiesiems pataisos įstaigos direktoriaus įgalioti darbuotojai įteikia per tris darbo dienas nuo jų gavimo momento pasirašytinai. Tokio atsakymo fiksavimo nėra. Pareiškėjas skunde kelia reikalavimą įpareigoti Vilniaus 1-ųjų pataisos namų administraciją ištaisyti pažeidimus, tame tarpe ir Taisyklių 198 punkto pažeidimą.

Šioje dalyje skundas tenkintinas ir Vilniaus 1-ųjų pataisos namų administracija įpareigojama atsakyti raštu į pareiškėjo A. J. 2007 11 23 įregistruotą (registracijos numeris 1277) 2007 11 22 skundą.

Kadangi dėl kitų pareiškėjo skundų (ne paaiškinimų) nagrinėjimo pareiškėjas konkrečių pažeidimų nenurodė, teismas negali atlikti tyrimo ir ieškoti, į kuriuos jo skundus galimai dar neatsakyta. Tai neužkerta galimybės pareiškėjui kreiptis su skundu dėl administracijos neveikimo į Kalėjimų departamentą, po to į teismą. Tačiau pareiškėjas turi konkrečiai nurodyti, į kokius jo skundus jis negavo atsakymų, ar gavo jį netenkinančius atsakymus, šiuos atsakymus skųsti, t.y. prašyti panaikinti ar prašyti įpareigoti juos pateikti BVK 183 straipsnio 1 dalyje numatytu terminu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.–88 str., 90 str., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Vilniaus 1-ųjų pataisos namų administracijos vadovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakyti raštu į pareiškėjo A. J. 2007 11 22 skundą, registracijos numeris 1277, registracijos data 2007 11 23.

Kitus pareiškėjo A. J. reikalavimus atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba paduodant skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.