- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-10
- Bylos Nr.
- T-826-990/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Nuteistasis
- E. S.
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovui R. S. (R. S.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo laikinai einančios Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus viršininko pareigas O. S. teikimą dėl papildomos pareigos paskyrimo nuteistajam E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi E. S. nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos ir E. S. skirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. vasario 9 d. nutarimas Nr. 59-30 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. S., E. S. paleistas lygtinai iš pataisos namų ir jam nustatyta intensyvi priežiūra; pasibaigus intensyvios priežiūros terminui E. S. nustatyti įpareigojimai: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018 m. rugpjūčio 11 d., ir dalyvavimas elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos. Bausmės pabaiga 2018 m. rugpjūčio 11 d.
2018 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimas, kuriame nurodoma, kad E. S. elgesį Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2016 m. kovo 17 d. E. S. 2016 m. kovo 18 d. buvo supažindintas su probacijos atlikimo sąlygomis bei tvarka, taip pat supažindintas su probacijos vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, jam paaiškintas probacijos atlikimo turinys, jis įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ar probacijos sąlygų nevykdymą, teisės pažeidimų darymą. Lygtinio paleidimo laikotarpiu E. S. nusikalstamos veikos nepadarė, teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo atveju neužfiksuota, šiuo metu E. S. vykdo individualią veiklą, tačiau E. S. du kartus baustas administracine tvarka- 2016 m. rugsėjo 15 d. vairavo automobilį neturėdamas šios teisės, skirta bauda nesumokėta. E. S. už tai buvo įspėtas, bet po įspėjimo- 2018 m. birželio 29 d. jis nubaustas už analogišką administracinį nusižengimą, t. y. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, E. S. jam skirtos baudos nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad E. S. lygtinio paleidimo laikotarpiu du kartus baustas administracine tvarka, siūloma E. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimą atmesti. Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovas prašė teikimą tenkinti. E. S. su teikimu sutiko, prašė skirti kuo mažesnio dydžio įmoką arba nemokamus darbus, kuriuos jis sutinka atidirbti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau- Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, E. S., būdamas supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, padarė du administracinius teisės nusižengimus. 2016 m. rugsėjo 15 d. E. S. nubaustas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, padarymą už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir E. S. skirta 289 eurų bauda; 2018 m. birželio 29 d. E. S. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, padarymą už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir E. S. skirta 300 eurų bauda. E. S. jam skirtų baudų nesumokėjo. E. S. vykdo individualią veiklą, lygtinio paleidimo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė, vykdo teismo paskirtus įpareigojimus, tačiau dėl savo paties neatsakingo ir nerūpestingo elgesio yra priverstas patirti negatyvių, nemalonių padarinių, netekti tam tikrų teisių, laisvių arba patirti kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų, nes tokie nepalankūs, nemalonūs nuteistajam padariniai yra būtina sąlyga tam, kad būtų užtikrinta veiksminga probuojamojo resocializacija. Priešingu atveju bausmės, nedarydamos poveikio, negrasindamos negatyviais padariniais pačiam asmeniui, būtų beprasmiškos.
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovas prašo E. S. skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas pažymi, kad, kaip teismo posėdžio metu parodė E. S., jam skirtų baudų jis nesumokėjo dėl sunkios finansinės padėties, taigi akivaizdu, kad E. S. skyrus turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę, jis jos neįvykdys. Kita vertus E. S. sutiko, kad jam būtų skirta BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė- nemokami darbai. Teismas įsitikinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonė- nemokami darbai padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir resocializuoti E. S., taigi E. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant vieno mėnesio terminą, šį terminą skaičiuojant nuo įsiteisėjusios nutarties gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, nemokamiems darbams atlikti.
Teismas pažymi, kad, nors E. S. skirtos bausmės pabaiga yra 2018 m. rugpjūčio 11 d., tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui ir jos vykdymui, kadangi baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos vykdymo galimybė nėra susieta su bausmės pabaiga. E. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė yra ne E. S. skirtos bausmės sudedamasis elementas, bet valstybės taikoma prievartinio pobūdžio priemonė už netinkamą jo elgesį probacijos metu. Manant priešingai, t. y. baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir vykdymo galimybę siejant su bausmės pabaiga, tai būtų prielaida probuojamajam, iki bausmės pabaigos likus nedideliam laiko tarpui, ignoruoti jam skirtus įpareigojimus, manant, kad probaciją vykdančios tarnybos nesugebės laiku kreiptis į teismą dėl netinkamo probuojamojo elgesio teisinio įvertinimo ir socialiai netinkamas elgesys neužtrauks probuojamajam neigiamų pasekmių, kas galėtų probuojamajam sudaryti nebaudžiamumo įspūdį. Kita vertus kai kurios bausmės negali būti apibrėžtos konkrečiu terminu (pavyzdžiui, bauda) arba baudžiamojo poveikio priemonė (pavyzdžiui, įpareigojimas dalyvauti elgesį koreguojančiose programose) pagal savo pobūdį ir trukmę gali užtrukti ilgiau nei pati bausmė, tačiau tai neeliminuoja galimybės asmeniui kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemones. Teismas pažymi ir tai, kad už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui gali būti skirta bausmė pagal BK 243 straipsnį, kas suponuoja išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonė yra savarankiška valstybės skiriama prievartinio pobūdžio priemonė, kurios vykdymo galimybė nesusieta su bausmės terminu, o šios priemonės nevykdymas yra baudžiamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsniu, 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl papildomos pareigos paskyrimo E. S. tenkinti ir E. S. skirti papildomą pareigą- 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant vieno mėnesio terminą, šį terminą skaičiuojant nuo įsiteisėjusios nutarties gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, nemokamiems darbams atlikti.
Išaiškinti E. S., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.