Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant ieškovei A. K. ir jos atstovei advokatei Vidai Tarutienei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Laimai Pušinskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė A. K. ir jos atstovė advokatė Vida Tarutienė (b.l. 5) prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad ginčo butas priklauso Kauno miesto savivaldybei. Buto pagrindinė nuomininkė buvo ieškovės močiutė V. K. Ieškovė pripažintina savo močiutės V. K. šeimos nare, kadangi nuo 2011 metų gyveno kartu su ja ginčo bute ir tvarkė bendrą ūkį. Kaip nuomininkės šeimos narė įgijo į ginčo butą tokias pat teises, kaip ir buvusi buto nuomininkė. Po ginčo buto nuomininkės mirties ieškovė tebegyvena ginčo bute, moka visus mokesčius. V. K. porą mėnesių iki mirties, gyveno slaugos namuose, kadangi ieškovė buvo ką tik pagimdžiusi dvynukus, negalėjo kartu rūpintis ir močiute.

Teismo posėdžio metu atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė Laima Pušinskienė (b.l. 5, 66-67) prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybei priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Šių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta su V. K, jai mirus bute neliko asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą minėtame bute. Buvo tik V. K. prašymas dėl ieškovės gyvenamosios vietos deklaravimo, tačiau nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovė faktiškai gyvena šiame bute; ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota kitu adresu. Nuomos mokestis nėra skaičiuojamas, kadangi su ieškovu nebuvo sudaryta nuomos sutartis. Tenkinus ieškinį, su ieškove turėtų būti sudaryta socialinio būsto sutartis, kadangi ji apsigyveno tose patalpose 2011 m.

Liudytoja A. K., apklausta teismo posėdyje, paaiškino, kad yra ieškovės motina. Nurodė, kad ieškovė jau maža daug būdavo pas močiutę, 2011 m. baigusi mokyklą apsigyveno pas močiutę, prižiūrėdavo ją, nes ji buvo po insulto. V. K. gaudavo pensiją, ieškovė 2013 m. pradėjo dirbti, ir ji su vyru padėdavo, vyras langą bute įdėjo, bute buvo daromas remontas.

Liudytoja D. G., apklausta teismo posėdyje, paaiškino, kad V. K. buvo jos kaimynė ir draugė. Jos anūkė A. gyveno pas V. K., rūpinosi ja, nes ji buvo patyrusi kelis insultus. Ieškovė prieš 4-5 metus pas močiutę pradėjo gyventi nuolat. Ieškovė pagimdžiusi su vaikais grįžo į močiutės butą.

Liudytoja G. K., apklausta teismo posėdyje, paaiškino, kad V. K. buvo jos kaimynė. Jos anūkė A. 2010-2011 m. apsigyveno pas V. K., rūpinosi ja, gyveno kaip šeima. Dabar ieškovė su vaikais gyvena tame bute.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei (b. l. 47). Šiuo metu asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą minėtame bute, nėra (b.l. 48). 1998-07-14 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 718 nuspręsta pakeisti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį V. K. (b.l. 10). V. K. nuo 1988-05-05 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). 1999-01-22 su V. K. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis (b.l. 11-12). V. K. 2013-07-08 pateikė prašymą Gyvenamojo fondo administravimo skyriui prašydama leisti adresu (duomenys neskelbtini) deklaruoti gyvenamąją vietą jos anūkei A. K. (b.l. 13), į kurį Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius pateikė atsakymą Nr. 53-5-2999, kuriame nurodė, kad klausimą dėl susikimo deklaruoti anūkės A. K. gyvenamąją vietą Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, galės spręsti tik pateikus teismo sprendimą, kad A. K. yra V. K. šeimos narė (b.l. 14). V. K. 2014-08-05 mirus (b.l. 9), Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2014-09-10 raštu „dėl prašymo“ Nr. 53-5-2563 ieškovę A. K. informavo, kad mirus ginčo gyvenamosios patalpos nuomininkei V. K. ir nesant jos šeimos narių, deklaravusių gyvenamąją vietą šiuo adresu, dėl nuomos sutarties pakeitimo mirus pirminei nuomininkei V. K. spręs tik pateikus teismo sprendimą, ir įspėjo, kad ieškovė gyvenamojoje patalpoje gyvena be teisinio pagrindo ir privalo iki 2014-10-10 gera valia išsikelti ir perduoti patalpą UAB Kauno komunaliniam ir butų ūkiui (b.l. 8).

Ieškovė A. K. yra V. K. vaikaitė, ir nors ji su savo tėvais T. K. ir A. K. bei savo nepilnamečiais vaikais N. K. ir N. K. savo gyvenamąją vietą yra deklaravę adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 16, 23-28, 62), tačiau pateiktoje UAB „Vita Longa“ pažymoje nurodyta kad 2011 m. ieškovės adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini) (b.l. 17, 59). Nors atsakovė pateikė 2014-09-30 ir 2014-10-06 gyvenamosios patalpos apžiūros aktus, kuriuose nurodyta, kad UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis į butą nepateko (b.l. 43-44), tačiau ieškovės pateiktame 2014-10-08 Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) apžiūros akte Nr. 6036 nurodyta, kad pakartotinai patikrinus, bute rasta A. K. su vaikais, kuri teigė, kad savaitei buvo išvykusi, nes butas remontuojamas; šiame bute su močiute V. K. gyveno nuo 2011 metų ir vedė bendrą ūkį (b.l. 19). Pateiktas UAB „Praradimas“ užsakymas patvirtina, kad V. K. laidotuvėmis rūpinosi ieškovė A. K. (b.l. 18). Iš pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-05-12 Pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas Nr. 10.20-2228 matyti, kad V. K. buvo mokama senatvės ir našlių arba našlaičių pensija (b.l. 20-22). Taip pat pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijos apskaitos skyriaus 2015 m. kovo mėn. pažyma Nr. 02-29-886 apie ieškovės A. K. pajamas (b.l. 60, 61). Ieškovė A. K. įgijo manikiūrininko profesinę kvalifikaciją (b.l. 57, 58) ir 2013-06-28 iki 2014-04-30 buvo įregistravusi Kirpyklų ir kitų grožio salonų individualią veiklą (b.l. 63). Ieškovė A. K. nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi (b.l. 29). Pateiktos sąskaitos ir jų apmokėjimai, patvirtina, kad ieškovė A. K. moka buto (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius (b.l. 30-32, 64-65).

CK 6.602 str. 2 d. numato, kad nuomininkui mirus, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista nuomininko šeimos narių susitarimu pripažįstant nuomininku kitą šeimos narį. Nuomininko šeimos narių sąvoka yra apibrėžta CK 6.588 str., kurio 4 d. nurodo, kad nuomininko šeimos nariai yra artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę nemažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį.

Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad ieškovė A. K., kaip V. K. anūkė, kurią sieja nuomininko šeimos nario teisės į nuomininko nuomojamą gyvenamąją patalpą, apsigyveno ginčo gyvenamojoje patalpoje ir išgyveno joje ne mažiau kaip vienerius metus, tvarkė bendrai su nuomininke V. K. namų ūkį. Teismas pripažįsta, kad ieškovė įrodė aplinkybes, kad ji nuo 2011 metų gyveno kartu su senele V. K. viename bute, vedė su ja bendrą ūkį. Tai patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklaustos liudytojos – ieškovės motina A. K., bei V. K. buvusios kaimynės D. G. ir G. K. Todėl dėl ieškovės gyvenimo ginčo bute yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai ir ji butu naudojasi esant įstatyme numatytiems pagrindams (CK 6.577 str.). Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės ir liudytojų parodymais, kad ieškovė gyveno kartu su V. K., vedė su ja bendrą ūkį.

Vadovaujantis su CK 6.602 str. pradiniam nuomininkui mirus, pripažinti nuomininku pagal pirmiau sudarytą nuomos sutartį vietoje pradinio nuomininko priklauso bet kuriam pilnamečiui mirusiojo šeimos nariui, jeigu jis ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties apie tai informuoja nuomotoją. Taigi, pagal šiuos civilinius įstatymus, ieškovė A. K., gyvendama su V. K. jos nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir vesdama bendrą ūkį, įgijo V. K. šeimos nario teisinį statusą ir tokias pat teises pagal buto nuomos sutartį, kaip pradinė nuomininkė, o jai mirus, turi teisę būti pripažinta nuomininke. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovei atsakovė Kauno miesto savivaldybė būtų draudusi gyventi bute po pagrindinės nuomininkės mirties 2014-08-05, ar būtų iniciavusi bylą dėl iškeldinimo iš buto, todėl laikytina, jog atsakovė sutiko dėl nuomos sutarties sudarymo su ieškove, laikė ją nuomininke, o iš ieškovės elgesio ir veiksmų seka, jog ieškovė vykdo visas nuomininkės pareigas - po V. K. mirties, ieškovė prižiūrėjo ir prižiūri butą, moka mokesčius. Tokie ieškovės veiksmai laikytini nuomininkės pareigų atlikimu, kuris suteikia tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir buvusiam pagrindiniam nuomininkui. Tai, jog ieškovė ir toliau gyvena tame bute, įrodyta šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais, be to, šios aplinkybės neginčija ir atsakovo atstovė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas, ieškovės įgytos civilinės teisės turi būti ginamos. Ieškovė, gyvendama kartu su V. K. viename bute, būdama jos šeimos nare ir turėdama tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios nuomos sutarties, kaip ir V. K., pagrįstai galėjo tikėti, kad jos įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje, todėl ieškovės teisių gynimas ir toks civilinių įstatymų taikymas laiko atžvilgiu atitinka ir teisėtų lūkesčių principą.

Sprendžiant klausimą dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo pažymėtina, kad šio pobūdžio bylose būtina nustatyti tris aplinkybes: 1) giminystės ryšius, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai; 2) gyvenimą ginčo bute, ką patvirtina rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai; ir 3) bendro ūkio vedimą, ką įrodo ieškovės paaiškinimai bei liudytojų parodymai.

Ieškovės teisės į ginčo buto nuomą įgytos 2011 metais, todėl atsakovė su ieškove turėtų sudaryti neterminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, atitinkančią gyvenamosios patalpos nuomos sutartį bei jos sąlygas, kurios buvo taikomos buvusiai pagrindinei nuomininkei V. K. Atmestini atsakovės argumentai apie tai, jog teismas, įpareigodamas atsakovę sudaryti su ieškove ginčo buto nuomos sutartį, privalo taikyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą. Pagal suformuotą kasacinę praktiką, būtina atskirti socialinį būstą nuo neprivatizuotų butų, suteiktų iki LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2010; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2012). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-12-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2011 pasisakė, kad „Vien ta aplinkybė, kad butas priklauso savivaldybei, savaime nereiškia, jog toks būstas turi socialinio būsto statusą, o jame gyvenantiems nuomininkams taikomos socialinio būsto nuomos sąlygos.< ....> Socialinio būsto nuomininkais gali būti tik tie asmenys, kurie atitinka Paramos būstui įstatyme nustatytus kriterijus. <...> Savivaldybėms priklausančios gyvenamosios patalpos nėra nuomojamos vien tik kaip socialinis būstas. Keičiantis gyvenamųjų patalpų suteikimą bei nuomos santykius reglamentuojantiems įstatymams nebuvo priimti teisės aktai, kurie savaime būtų pakeitę savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sąlygas taip, kad nuomininko teisių turinys būtų susietas su jo turimu turtu bei gaunamomis pajamomis“. Taip pat šia nutartimi Civilinių bylų skyriaus kolegija pažymėjusi tai, jog teisinio reguliavimo srityje galioja bendroji taisyklė: įstatymas neturi grįžtamosios galios, pasisakė, kad „Atsižvelgiant į tai, kad įstatymai (išskyrus kai kurias išimtis) netaikomi įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto norminio akto įsigaliojimo, pagal galiojusių įstatymų reikalavimus įgyta teisė naudotis gyvenamąja patalpa suformavo kasatorei teisėtus lūkesčius, kad ši teisė nebus paneigta. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės ir savivaldybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas)“. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra socialinis būstas, skirtas mažas pajamas turintiems asmenims bei kad jam turi būti taikytinos LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatos. Pagal CK 6.598 str. 1 d. valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista CK 6.599–6.603 straipsniuose numatytais atvejais. Taigi, šiuo atveju, nuomos sutarties su ieškovu pakeitimo pagrindas yra CK 6.602 str. 2 d. nustatytas atvejis (sutarties pakeitimas nuomininkui mirus).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo bei prioritetiniu vaiko interesų apsaugos ir gynimo principais, ieškovė pripažintina V. K. šeimos nare, o atsakovė įpareigotina pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį mirus nuomininkei V. K. ir ją sudaryti su ieškove A. K. (CK 1.5 str., 6.588 str. 4 d., 6.602 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1, 5, 6 p., 13 str. 1 d., 21 str. 2 d., CPK 177 str., 178 str, 185 str.).

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 144,00 Lt (41,70 Eur) žyminio mokesčio (b.l. 6) ir 579,81 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 62-63), iš viso 621,51 Eur bylinėjimosi išlaidų (CK 93 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti ieškovę A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2014-08-05, šeimos nare ir buto nuomininke.

Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę, įmonės kodas 111106319, pakeisti buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį nurodant nuomininke ieškovę A. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, įmonės kodas 111106319, ieškovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 621,51 Eur (šešis šimtus dvidešimt vieną eurą 51 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.