- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-20
- Bylos Nr.
- Ik-404-406/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00909-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė, Algis Markevičius
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro, K. N. D., A. D. V., A. B., V. V., V. P., N. P., I. G.
- Pareiškėjas
- Kauno miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Astos Urbonienės ir Algio Markevičiaus,
atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovei Rasai Stasiulaitienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės skundą atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, K. N. D., A. D. V., A. B., V. V., V. P., N. P., V. P., ir I. G. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 1) VĮ Registrų centras Kauno filialo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr.2-3551 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 295; 2) įpareigoti VĮ Registrų centras Kauno filialą priimti naują sprendimą, tenkinant Kauno miesto savivaldybės 2011 m. rugpjūčio 31 d. prašymą dėl registro duomenų patikslinimo apie pastato (duomenys neskelbtini) valdymą dalimis, Kauno miesto savivaldybei įregistruojant 51/10 pastato dalį, o privatiems asmenims – 49/100 pastato dalis.
Pareiškėjo atstovė nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė 2011 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu patikslinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , dalių nuosavybės įregistravimo įrašus, Kauno miesto savivaldybei įregistruojant 51/100 dalį pastato, o privatiems asmenims – 49/100 dalis pastato. Atsakovas pareiškėjo prašymo netenkino, kadangi 2005 m. spalio 20 d. priėmimo-perdavimo aktu Kauno miesto savivaldybei nuosavybėn perduota 0,5 gyv. namo (duomenys neskelbtini) , o dokumento 0,01 daliai pastato nuosavybės teises patvirtinančio dokumento nebuvo pateikta. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija paliko galioti VĮ Registrų centro Kauno filialo priimtą sprendimą. Mano, jog Centrinio registratoriaus sprendimas priimtas neįvertinus pareiškėjo su skundu dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo pateiktų dokumentų, kurie patvirtina pastato (duomenys neskelbtini) , ½ dalies bendrasavininkių (fizinių asmenų, kurių vardu šiuo metu yra įregistruotos daiktinės teisės tam tikromis dalimis) nuosavybės teisės į bendrai valdomą 1/100 dalį ginčo pastato pasibaigimą. Namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) , iš buvusių savininkų buvo nacionalizuota 1941 m. kovo 8 d., nuo 1950 m. rugsėjo 13 d. ši namų valda teisiškai buvo registruota Kauno m. Lenino raj. Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 319 butų ūkio valdybos vardu, Lietuvos valstybės nuosavybės teisėmis. 1993 m. sausio 5 d. Kauno miesto valdyba priėmė potvarkį Nr. 12-v, kuriuo nuspręsta atkurti buvusių savininkų (įpėdinių) A. D. V., A. P., J. B., A. B. nuosavybės teisės į ½ dalį gyvenamojo namo 1A3p adresu (duomenys neskelbtini) . Minėtame potvarkyje nebuvo nurodytos konkrečios šio namo patalpos, sudarančios ½ dalį viso ginčo pastato, taip pat nebuvo visiškai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo būdo – turto grąžinimo natūra ir jo galutinio įgyvendinimo klausimas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į ginčo pastatą buvo įregistruotos DŽDT vykdomojo komiteto 1950 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 319 ir DŽDT vykdomojo komiteto 1977 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 25 pagrindu, o nuo 1993 m. kovo 29 d. atsirado įrašas apie Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomą ½ dalį pastatų, esančių namų valdoje (duomenys neskelbtini) . 2005 m. spalio 20 d. „Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn perdavimo-priėmimo akto“ pagrindu buvo įregistruota Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisė tik į ½ dalį pastatų, esančių namų valdoje (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo 2005 m. lapkričio 30 d.).Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje buvo patvirtinta taikos sutartis tarp Kauno miesto savivaldybės ir atkurtų nuosavybės teisių savininkų (įpėdinių), kurie nurodyti Kauno miesto valdybos 1993 m. sausio 5 d. potvarkyje, dėl naudojimosi ginčo pastatu tvarkos, pagal kurią susitarta, kad atkurtų nuosavybės teisių savininkams natūra bus grąžinamos patalpos, sudarančios 49/100 dalis ginčo pastato, o už 1/100 dalį bus kompensuojama pinigais, kaip už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 17 d. įsakymais yra nuspręsta atlyginti atkurtų nuosavybės teisių savininkams (jų įpėdiniams) už 1/100 dalį ginčo pastato, išmokant kompensaciją pinigais, t.y. šis turtas iš buvusių savininkų nuosavybės teisių atkūrimo procese yra išpirktas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu (kartu su 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu) iš dalies pakeisdamas Kauno miesto valdybos 1993 m. sausio 5 d. potvarkio Nr. 12-v 1.4 – 1.9 punktų nuostatas, išsprendė klausimą dėl konkrečių gyvenamųjų patalpų, sudarančių ginčo pastato 49/100 dalis, grąžinimo natūra J.B. įpėdiniui, A.V.B. B. įpėdiniams, A.D.V., A.P. įpėdiniams, A.B. ir R.L.B. B.. Iki šio sprendimo priėmimo negalėjo būti registruojamos trečiųjų asmenų (bendraturčių nuosavybės teisių atkūrimo procese) daiktinės teisės į jų bendrai valdomą1/2 dalį ginčo pastato, nenustatant jiems nuosavybės teisės ribojimo naudotis turtu, į kurį buvo tik atkurtos nuosavybės teisės. Atstovė nurodo, kad nuosavybės teisė (bendrai) į ½ dalį ginčo pastato yra įregistruota trečiųjų asmenų vardu, tačiau juridiniai faktai, kurie būtų pagrindas atsirasti šių asmenų teisei naudotis 1/100 dalimi ginčo pastato, nenustatyti. Nekilnojamojo turto registre buvo užfiksuoti daiktinių teisių ribojimai, kad patalpos atkurtų nuosavybės teisių savininkams bus perduotos natūra tik po to, kai gyventojams bus suteiktas kitas gyvenamasis plotas, todėl perleidžiant atkurtą nuosavybės teisę į turtą, negalėjo būti registruojamos trečiųjų asmenų (bendraturčių nuosavybės teisių atkūrimo procese) daiktinės teisės į jų bendrai valdomą ½ dalį ginčo pastato, nenustatant jiems nuosavybės teisės ribojimo naudotis turtu, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės. Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 17 d. įsakymus atkurtų nuosavybės teisių savininkams už 1/100 dalį ginčo pastato yra kompensuota pinigais, todėl šiuo atveju tinkamas atsiskaitymas su savininkais kartu reiškia ir nuosavybės teisės į turėtą turtą pasibaigimą. LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 1 d. numatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Mano, jog skundžiami sprendimai priimti remiantis neteisėtai registre įrašytais duomenimis apie trečiųjų asmenų nuosavybės teisės turėjimą, nepaisant tos nuosavybės teisės įgijimo apribojimų, todėl prašo skundą tenkinti.
Atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. gruodžio 13 d. duomenimis pastatas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ½ dalis – Kauno miesto savivaldybei, 1/12 dalis – K.N.D., 1/18 dalis – A.D.V., 1/6 dalis – A.B., 5/288 dalys – V.V., 5/288 dalys – V.P., 1/288 dalis – N.P., 5/288 dalys – V.P., 1/12 dalis – I.G.. Šių asmenų nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra galiojantys ir nenuginčyti, o pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą – visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kauno miesto valdybos 1993 m. sausio 5 d. potvarkiu Nr. 12-v buvo atkurtos buvusių savininkų (įpėdinių) nuosavybės teisės į ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir šio potvarkio pagrindu buvo įregistruotos šių asmenų nuosavybės teisės į atitinkamas gyvenamojo namo dalis tuometiniame Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Vėliau grąžinto namo dalys buvo perleistos ar paveldėtos trečiųjų asmenų. Ta aplinkybė, kad 1993 m. sausio 5 d. potvarkyje nebuvo nurodyta, jog turtas grąžinamas natūra bei nebuvo išvardintos konkrečios patalpos, nebuvo pagrindas neįregistruoti nuosavybės teisių, kadangi minėtu potvarkiu nuosavybės teisės buvo atkurtos. Atkurtos nuosavybės teisės buvo įregistruotos 1993 m. sausio 18 d. Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės įregistruotos 2005 m. spalio 20 d. pardavimo – priėmimo akto pagrindu, kuriame nurodyta, kad ½ dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , perduota Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn. Šis dokumentas galiojantis ir nenuginčytas. Pareiškėjo prašymas pakeisti nuosavybės teisės dalis yra nepagrįstas, nes pareiškėjui Lietuvos Respublikos Vyriausybė perdavė ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , o Teritoriniam registratoriui pateikta 2007 m. vasario 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) , tvarka, tačiau nekeičiamos nuosavybės teise priklausančios dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad fizinių asmenų nuosavybės teisės į 1/100 dalį pastato yra pasibaigusios, be to, pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina ir Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisių į 1/100 dalį atsiradimo. Nuosavybės dalių dydžio nustatymas arba pakeitimas gali būti įforminamas (sutikus visiems teisės į bendrąją dalinę gyvenamojo namo nuosavybę dalyviams) notariškai patvirtintu susitarimu, o kilus ginčui – teismine tvarka. Šiuo atveju joks notariškai patvirtintas susitarimas ar teismo sprendimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių perskaičiavimo tarp gyvenamojo namo bendraturčių nebuvo pateiktas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnis numato, kad daiktinė teisė išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Tokie duomenys nepateikti. Be to, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Byloje ginčas kilęs dėl nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini) , dalių įregistravimo įrašų patikslinimo pagal naujai pateiktus dokumentus, įregistruojant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise 51/100 dalį pastato, o tretiesiems suinteresuotiems asmenims – 49/100 dalies pastato. Nagrinėjant šio pareiškėjos prašymo pagrįstumo klausimą, vertintini teisėtumo požiūriu tiek nekilnojamojo turto registratoriaus veiksmai, tiek ir bylai reikšmingų ir naujai pateiktų dokumentų turinys.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto valdyba 1993 m. sausio 5 d. potvarkiu Nr. 12-v (b.l. 34-39) atstatė nuosavybės teises buvusiems savininkams (įpėdiniams) į ½ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , dalį. Byloje nėra ginčo, kad šio potvarkio pagrindu tuometiniame Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure buvo įregistruotos minėtų asmenų nuosavybės teisės į atitinkamas gyvenamojo namo dalis, kaip ir nėra ginčo, jog 2005 m. sausio 20 d. perdavimo – priėmimo akto pagrindu nuosavybės teisė į kitą ginčo pastato dalį (taip pat ½) buvo registruota Kauno miesto savivaldybės vardu.
Vykstant tolimesniam nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo pastatą procesui, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo būdo – konkretaus turto grąžinimo natūra įgyvendinimo klausimą, pakito daiktinių teisių į ginčo pastatą, kaip nekilnojamąjį daiktą, apimtys, todėl pareiškėja Kauno miesto savivaldybė 2011 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalių įregistravimo įrašų patikslinimo (b.l. 15), pateikdama naujus dokumentus.
Atsakovas ginčijamu 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 2-3551 konstatavo, jog prašymas netenkintinas, motyvuojant tuo, jog kartu su prašymu nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teises į 0.01 dalį ginčo pastato. 2011 m. lapkričio 5 d. centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo sprendimu Nr. 295 Kauno filialo priimtas sprendimas paliktas galioti. Kolegijos vertinimu, ginčo atveju, sprendžiant dėl atsakovo priimtų sprendimų teisėtumo, įvertinus kartu su prašymu pateiktų dokumentų turinį pripažintina, kad atsakovas nepagrįstai jam pateiktų dokumentų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. prasme nevertino kaip pakankamo teisinio pagrindo nuosavybės teisių dalių įregistravimo įrašams pakeisti.
Kartu su prašymu atsakovui buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. A-2739 (b.l. 16), Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis (b.l. 20,21) ir administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 17 d. įsakymai Nr. A-133, A-134, A-135, A-136, A-137 ir A-138 (b.l. 17-19). Kolegijos nuomone, pareiškėjos pateikti dokumentai neginčijamai patvirtina, jog fizinių asmenų nuosavybės teisės į 1/100 ginčo pastato dalį yra pasibaigusios. Šią išvadą suponuoja atsakovui pateiktų dokumentų analizė. Teismo nutartis, kurios vykdymas šalims yra privalomas, patvirtina, kad nustatant naudojimosi tvarką ginčo gyvenamuoju namu, buvo konstatuota, jog patalpos, į kurias buvo atkurtos nuosavybės teisės buvusiems savininkams, sudaro 49/100 idealines namo dalis, o Kauno miesto savivaldybės – 51/100 idealinę namo dalį. Iš 2008 m. sausio 17 d. įsakymų Nr. A-133, A-134, A-135, A-136, A-137 ir A-138 matyti, kad visiems įpėdiniams už natūra neperduodamą 1/100 gyvenamojo namo dalį buvo nuspręsta išmokėti piniginę kompensaciją, taip nustatant, jog ši turto dalis iš buvusių savininkų nuosavybės teisių atkūrimo procese yra išperkama. Pažymėtina, kad šie sprendimai yra pilnai įvykdyti, piniginės kompensacijos už atitinkamas neperduodamo natūra turto dalims visiems įpėdiniams yra išmokėtos, pervedant į asmenines sąskaitas (b.l. 75-83). Kauno savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. A-2739 patvirtina, kad buvusiems savininkams (tretiesiems suinteresuotiems asmenims) nuosavybės teisės natūra atkurtos į 49/100 gyvenamojo namo dalis. Pabrėžtina, kad minėti administraciniai aktai nenuginčyti, galiojantys, teismo nutartis įsiteisėjusi.
Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų (toliau – nekilnojamieji daiktai), daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – Įstatymas). Šio įstatymo 2 straipsnis apibrėžia nekilnojamojo turto registro paskirtį – pagal įstatymą ši institucija įsteigta nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymo, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamojo turto registro įstaigoms nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą. Nekilnojamojo turto registro įrašai daromi kitų kompetentingų subjektų išduotų pirminių dokumentų, išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, pagrindu. Aktualius teisinius santykius dėl nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą išregistravimo nustato šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Minėtomis nuostatomis yra įgyvendintas Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytas nuosavybės neliečiamumo principas, užtikrinantis, kad asmens įregistruotos daiktinės teisės – nuosavybės teisė nebus kitų asmenų (ne daikto savininko ar jo įgalioto atstovo) prašymu išregistruota ar nebus pakeista jos apimtis. Minėto Įstatymo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. 2002 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 35 punktas numato, jog daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Taigi iš šių teisės normų matyti, kad daiktinės teisės į pasikeitusias nekilnojamojo daikto dalis įregistravimas ir įrašo apie tai padarymas, jį patikslinant siejamas su naujų (palyginus su aplinkybėmis, kurios buvo pagrindas padaryti jau esamą įrašą) faktinių aplinkybių atsiradimu. Tai reiškia, kad esami duomenys apie nuosavybės teisės dalis ne ginčo tvarka gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tuo atveju, kai suinteresuotų asmenų yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą (ginčo atveju - jo dalies) pasibaigimą. Tokie veiksmai atliekami tik remiantis tokius pakeitimus įrodančiais dokumentais, kurie yra išvardyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d., 22 str. bei 23 str. 2 ir 3 d.). Tai, beje, reiškia, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų (išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str.) turinį. Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamo turto teisinės registracijos tikslas yra paskelbti nekilnojamo daikto savininką, o ne sukurti nuosavybės teisę. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo.
Nagrinėjamos bylos kontekste, sprendžiant dėl atsakovo institucijos atliktų pirminių įrašų pažymėtina, kad Kauno miesto valdybos 1993 m. sausio 5 d. potvarkiu Nr. 12-v (b.l. ) buvo pradėtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, atkuriant buvusių savininkų nuosavybės teise atitinkamomis dalimis į ½ ginčo pastato dalį, tačiau šiuo potvarkiu nebuvo sprendžiamas pats atkūrimo būdas, t. y. kokia dalis konkrečių patalpų bus perduotos pretendentams natūra ir už kokią konkrečią patalpų dalį bus atlyginama pinigais, beje, ginčo patalpos perdavimo-priėmimo aktu jiems taip pat realiai nebuvo perduotos, taigi jie neįgijo teisės visa apimtimi valdyti, naudotis ir disponuoti nuosavybės teise ½ ginčo turto.
Darytina išvada, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų 35 punkto taikymo požiūriu pareiškėjos pateikti atsakovui nauji ir pakankami dokumentai neabejotinai patvirtina, kad dėl įvykusių tam tikrų reikšmingų juridinių faktų, nežymiai, tačiau pakito ginčo pastato savininkų nuosavybės teisių dalys, nes 49/100 pastato dalis, vykdant nuosavybės teisų atkūrimą, buvo grąžinta įpėdiniams natūra, o į 1/100 pastato dalį - atlyginta pinigais. Tokiu būdu buvusių savininkų įpėdiniai įgijo teisę valdyti 49/100 pastato dalis, o pareiškėjas – pastato 51/100 dalį. Pabrėžtina, kad tarp ginčo pastato savininkų dėl nurodytų nuosavybės teisės apimčių - nustatytų pastato dalių ginčo nėra, taigi registro duomenų patikslinimu ginčas dėl nuosavybės (beje, tokia kompetencija atsakovui įstatymu ir nėra suteikta) nesprendžiamas, nei nuosavybės neliečiamumo, nei suinteresuotų asmenų teisės ar teisėti interesai nebus pažeisti, netgi priešingai, neatlikus registro duomenų patikslinimų, pareiškėjas neturės galimybės realiai išspręsti natūra grąžintų pastatų faktinio perdavimo, taip pažeidžiant įpėdinių teises.
Kadangi Kauno miesto savivaldybė, padavusi prašymą, turėjo teisę jį paduoti, pateikti dokumentai, kurių pagrindu buvo prašoma pakeisti įrašus apie daiktines teises, atitiko aukščiau minėto Įstatymo reikalavimus ir aiškiai patvirtino dalinį daiktinės teisės pasibaigimą, o nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vertindamas gautus dokumentus, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti pakeisti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, todėl ginčijami VĮ Registrų centras Kauno filialo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr.2-3551 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. 295 naikintini, įpareigojant atsakovą VĮ Registrų centras, tenkinant pareiškėjo prašymą, priimti naują sprendimą, patikslinantį ginčo pastato valdymo dalis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Panaikinti VĮ Registrų centras Kauno filialo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr.2-3551 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 295.
Įpareigoti VĮ Registrų centras Kauno filialą priimti naują sprendimą, tenkinant Kauno miesto savivaldybės 2011 m. rugpjūčio 31 d. prašymą Nr. 53-2-1000 dėl registro duomenų patikslinimo apie pastato (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini) valdymą dalimis, Kauno miesto savivaldybei įregistruojant 51/100 pastato dalį, o privatiems asmenims – 49/100 pastato dalis.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.