Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus įgaliotiems atstovams V. V., J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau - VEI) Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas J. G. E. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą. Pagal 2017-01-24 (duomenys neskelbtini), gyventojų (8 butų) skundą dėl gyvenamųjų patalpų nepakankamo šildymo, VEI atliko faktinių aplinkybių patikrinimą ir surašė aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, VEI 2017-03-15 surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurį Daugiabučio namo savininkų (duomenys neskelbtini)bendrijos pirmininkas privalėjo pašalinti pažeidimus iki 2017-03-31. E. B., kaip asmuo, atsakingas už šilumos ūkį, padarė ir nepašalino šių pažeidimų:

- temperatūrinis grafikas neatitinka (nesuderintas) su Šilumos tinklų temperatūriniu grafiku, nėra įtraukta į grafiką į šildymo sistemą paduodama temperatūra;

- šilumos punkto valdymo automatika nustatyta su paduodamos temperatūros į šildymo sistemą mažinimu 5oC ir tiekiamo karšto vandens mažinimu 10oC nuo 23 val. 50 min. iki 5 val. 00 min., neužtikrinant higienos normų reikalavimų.

- 4, 25, 72, 76, 77, 78 butų patalpų temperatūra neatitinka higienos normų reikalavimams.

Tokiais veiksmais E. B., kaip asmuo, atsakingas už šilumos ūkį, nesudarė per Valstybinės energetikos inspekcijos nurodytą terminą tinkamo režimo grafiko (neįtraukė į grafiką paduodamos šilumnešio temperatūros į šildymo sistemą priklausomai nuo lauko oro temperatūros) šildymo sistemos eksploatavimui, tuo pažeidė Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-04-017 įsakymu Nr. 1-111, 267 punktą, neužtikrino vartotojams tiekiamo karšto vandens minimalios temperatūros (50oC) ir tuo pažeidė Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ 26 punktą bei Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 377 punktą, neužtikrino vartotojų gyvenamosiose patalpose minimalios (18oC) patalpų oro temperatūros ir tuo pažeidė Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 7, 8 punktų reikalavimus, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

E. B. kaltės nepripažįsta. Parodė, kad patikrinimas buvo atliktas kažkieno užsakymu. Inspektorius reikalavo padaryti grafiką be kreivių, tokį jį padarė, tačiau nurodė, kad netinka. Šiluma butuose, kurie paruošti šaltajam sezonui atitinka higienos normas, bet yra butų, kurių gyventojai gauna kompensacijas už šildymą, kurie yra apsileidę ir jų butų temperatūra mažesnė nei 18 laipsnių. Gyvenamasis namas pastatytas 1973 metais, jis nerenovuotas, jo sistemos yra išbalansuotos, neatitinka reikalavimų. Jis neturi galimybės įvykdyti Valstybinės energetikos inspekcijos nurodymo trijų punktų. Bendrijos nariai nustatė, kad naktį vandens temperatūra 40 laipsnių, o dieną 50-55 laipsniai. Jis privalo vykdyti bendrijos sprendimus. Gyventojų nusiskundimų dėl vandens nėra gavęs, o dėl šilumos buvo gavęs žodinių nusiskundimų.

Valstybinės energetikos inspekcijos atstovas V. V. parodė, kad E. B. buvo surašytas protokolas dėl nurodymų nevykdymo. Atlikus patikrinimą pagal gyventojų skundą nustatyta, kad namo temperatūrinis grafikas neatitinka šilumos tinklų temperatūrinio grafiko, dalies butų patalpų temperatūra buvo žemesnė nei 18 laipsnių ir neatitiko higienos normų reikalavimo, karšto vandens perdavimo sistemose vandens temperatūra buvo žemesnė kaip 50–55 °C. Daugiabučio namo gyventojai negali nuspręsti sumažinti karšto vandens temperatūros daugiau nei tai leidžia teisės aktai. Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų dėl konkrečių teisės aktais nustatytų parametrų keitimo. Energetikos inspekcija patikrino kelis butus, kurie neatitiko higienos normose nustatytos temperatūros. Šaltuoju laikotarpiu oro temperatūra butuose turi būti 18-22 laipsnių. E. B. kaip šilumos ūkio prižiūrėtojas turėjo užtikrinti, kad butai būtų paruošti šaltajam sezonui, jei neparuošti imtis veiksmų, kad būtų pasiruošta šaltajam sezonui. E. B. turėjo tinkamai sureguliuoti šilumos punkto automatiką, be temperatūros mažinimo.

Valstybinės energetikos inspekcijos atstovas J. G. teigė kad E. B., kaip asmeniui, atsakingam už šilumos ūkį, buvo duotas nurodymas pašalinti nustatytus keturis trūkumus per nurodytą terminą, tačiau jis įvykdė tik pirmą punktą. E. B. pateiktas temperatūrinis grafikas neinformatyvus ir neteisingas, jame nėra įtraukta į šildymo sistemą paduodama temperatūra. Karšto vandens temperatūra ir šiluma negali būti mažinama iki tiek, kad pažeistų higienos normas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad E. B. yra paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo Gedimino g. 8, Tauragės mieste, atsakingu asmeniu už šilumos ūkį. Jis turi 2016 m. birželio 10 d. išduotą uždarosios akcinės bendrovės „SDG“ Inžinerijos departamento Energetikos darbuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuris galioja iki 2021 m. birželio 10 d. (b. l. 11).

2017 m. sausio 30 d. Valstybinė energetikos inspekcija gavo kai kurių daugiabučio namo bendrasavininkų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), prašymą dėl gyvenamųjų patalpų šildymo, kuriuo prašoma įpareigoti E. B. ir P. S. sureguliuoti daugiabučio namo šildymo sistemą taip, kad oro temperatūra visuose butuose atitiktų higienos normas ir būtų ne žemesnė nei 18oC (b. l. 6-7). VEI atliko faktinių aplinkybių patikrinimą ir surašė aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad 2017 m. sausio 30 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butuose Nr. 4, 25, 72, 78 temperatūra žemesnė nei 18oC; šilumos punkte, rodiklių žurnalas pildomas nereguliariai, namo temperatūrinis grafikas sudarytas nepilnai (nėra lauko oro, paduodamos į šildymo sistemą temperatūrų), namo automatika šilumos punkte nustatyta su paduodamos temperatūros mažinimu 5oC ir tiekiamo karšto vandens mažinimu 10oC nuo 23 val. 50 min. iki 5 val. 00 min. (b. l. 8). Pagal patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, VEI 2017-03-15 surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurį daugiabučio namo savininkų (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkas privalėjo pašalinti pažeidimus iki 2017-03-31.

Pagal Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-04-04 įsakymu Nr. 1-111, 267 punktą, šilumos punkte turi būti principinės garo ir vandens tinklų schemos, kondensato surinkimo ir grąžinimo schemos, kuriose visa šilumos punkto uždaromoji ir reguliuojamoji armatūra bei įrenginiai turi būti sunumeruoti. Taip pat turi būti šilumos punkto įrenginių techninių duomenų lentelės, eksploatavimo instrukcijos, operatyvinis žurnalas, nustatytos šilumos suvartojimo ir kondensato grąžinimo normos, režimų grafikai, o tiekiami garo ir termofikacinio vandens kiekiai nurodyti režimų lentelėse. Nustatyta, kad E. B. pateiktas temperatūrinis grafikas neatitinka (nesuderintas) su šilumos tinklų temperatūriniu grafiku, jame nėra įtraukti duomenys apie į šildymo sistemą paduodamą temperatūrą. Yra pagrindas konstatuoti, kad E. B. iki nustatyto termino – 2017-03-31 nepašalino Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2017-03-15 nurodyme nustatyto pažeidimo.

Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 377 punkte nustatyta, jog karšto vandens perdavimo sistemose vandens temperatūra jo ėmimo (naudojimo) vietose turi būti ne žemesnė kaip 50–55oC, išskyrus specifinius, atitinkamuose teisės aktuose nustatytus, atvejus. Lietuvos higienos normų HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-07-23 įsakymu Nr. V-4755, 26.2 punktas nustato, kad legioneliozių prevencijai pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50–60°C, sudarant technines prielaidas vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti iki 66oC, o vartotojų čiaupuose - iki 60oC. Lietuvos higienos normų HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-12-29 įsakymu Nr. V-1081, 7, 8 punktai įtvirtina, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 18-22oC.

2017 m. vasario 2 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) Tauragėje, namo automatika šilumos punkte nustatyta su paduodamos temperatūros į šildymo sistemą mažinimu 5oC ir tiekiamo karšto vandens mažinimu 10oC nuo 23 val. 50 min. iki 5 val. 00 min. Nustatyta iš šilumokaičio išeinančio karšto vandens temperatūra + 50⁰C. Esant lauko temperatūrai -2,5oC, paduodamoji iš šilumos tinklų T1- 75,4oC, grįžtamoji – T2 – 40,4oC, į namo šildymo sistemą – T3 – 50oC, iš T4 – 40oC (b. l. 8). E. B. nurodė, kad jis temperatūrą mažina remdamasis bendrijos narių susirinkimo protokolu. Iš pateikto 2002-10-25 DNS Gedimino g. 8 bendrijos narių susirinkimo protokolo nustatyta, kad buvo nutarta, jog daugiabučio namo Gedimino g. 8, Tauragės mieste, ekonomiškas šildymo darbo režimas naktį turėtų būti 16-16,5oC, karšto vandens temperatūra naktį 40oC (b. l. 16-17). Iš 2014-10-08 DNS (duomenys neskelbtini) bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo protokolo nustatyta, kad bendrijos narių įgaliotiniai svarstė klausimą dėl šildymo ir karšto vandens temperatūrų nustatymo ir nutarė nustatyti šildymo temperatūrą – 19,5 – 20oC, karšto vandens temperatūrą nuo 24 val. iki 4 val. - 40oC, likusį laiką – 50–55oC ( b. l. 76).

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Pagal šią įstatymo nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma sprendžia klausimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu. Tačiau butų ir patalpų savininkai negali nustatyti geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų, šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių, gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, kurios prieštarautų priimtiems teisės aktams. Todėl E. B. neužtikrino visą parą tiekiamo karšto vandens minimalios temperatūros (50oC) ir tuo pažeidė Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ 26 punktą bei Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 377 punktą, neužtikrino vartotojų gyvenamosiose patalpose minimalios (18oC) patalpų oro temperatūros ir tuo pažeidė Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 7, 8 punktų reikalavimus. E. B. nepašalino Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2017-03-15 nurodyme nustatytų šių pažeidimų.

Nors E. B. tvirtina, kad 18oC patalpų oro temperatūra nesiekia tuose butuose, kurie neparuošti šildymo sezonui, tačiau ši aplinkybė nebuvo įrodyta. Iš 2017 m. sausio 9 d., 2017 m. sausio 11 d. patikrinimo aktų nustatyta, kad pirmininkas E. B. ir santechnikas P. S. nustatė, kad butai Nr. 76, 25 ir 22 neparuošti šildymo sezonui (b. l. 12, 13, 14). Nurodytų butų savininkai ant patikrinimo aktų nepasirašė. Iš 2017 m. vasario 2 d. patikrinimo akto nustatyta, kad 2017 m. sausio 30 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butuose Nr. 4, 25, 72, 76, 77, 78 temperatūra žemesnė nei 18oC (b. l. 8). Šiame akte nenurodyta, kad butai, kurių kambariuose temperatūra žemesnė nei 18oC, būtų neparuošti šildymo sezonui. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir patikrinimą atlikęs VEI atstovas J. G.. Iš 2017 m. sausio 24 d. daugiabučio namo savininkų, gyvenančių Gedimino g. 8, Tauragės mieste, prašymo dėl gyvenamųjų patalpų šildymo, nustatyta, kad į Valstybinę energetikos inspekciją kreipėsi ne tik tų butų gyventojai, kuriuos tikrino E. B. ir nurodė, kad jie neparuošti šildymo sezonui, bet ir kitų butų, patalpų gyventojai, kuriuose bendrijos pirmininkas nėra nustatęs, kad jie neparuošti šildymo sezonui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laiko, kad E. B. galėjo užtikrinti bet neužtikrino vartotojų gyvenamosiose patalpose minimalios (18oC) patalpų oro temperatūros.

Atmestina E. B. nurodyta aplinkybė, kad jis negalėjo įvykdyti nurodyme nustatytų reikalavimų dėl senos namo šildymo sistemos. E. B. pateiktame 2017 m. balandžio 10 d. akte konstatuota, kad daugiabutis gyvenamasis namas pastatytas 1973 metais. Jame sumontuotos senos šildymo ir karšto vandens sistemos. Nurodyta, kad jos yra išbalansuotos esant silpnai kontrolei. (b. l. 70). Tačiau iš teismo nustatytų aplinkybių yra pagrindas teigti, kad E. B. turėjo galimybę pašalinti nurodyme nustatytus pažeidimus, nes pagrindinė priežastis dėl ko vandens temperatūra ir gyvenamųjų patalpų oro temperatūra neatitinka nustatytų reikalavimų, tai šilumos punkto automatikos nustatymas su paduodamos temperatūros į šildymo sistemą sumažinimu 5oC ir tiekiamo karšto vandens sumažinimu 10oC nuo 23 val. 50 min. iki 5 val. 00 min. E. B. po nurodymo pateikimo, nesiėmė veiksmų siekiant nustatyti šilumos punkto automatiką be temperatūros sumažinimo, kas įrodo, kad jis nevykdė VEI 2017-03-15 nurodymo.

Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad E. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant nuobaudą E. B. atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje nėra baustas už analogišką pažeidimą, kad jo veikoje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pažeidimą padarė sulaukęs 80 metų amžiaus. E. B., kaip atsakingam už šilumos ūkį asmeniui, skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 300 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Pripažinti kaltu E. B., padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 505 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 str. 4 d.)

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusį Tauragės rajono apylinkės teismą.