- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-2266-104/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15462-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- E. J., H. K., E. M.
- Ieškovas
- V. N., A. S., J. S., A. K., A. E., V. C., R. B.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Veniulytės-Jankūnienės ir Antano Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-408-129/2014 pagal ieškovų V. N., A. S., J. S., A. K., A. E., V. C., R. B. ieškinį atsakovams E. J., H. K., E. M. dėl santykinio atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašo atidalinti iš bendrosios jungtinės nuosavybės ieškovams su atsakovais priklausančias negyvenamąsias – gamybines patalpas, esančias Birbynių g. 4, Vilniuje, pagal UAB ,,Statkadma” parengtą patalpų atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės techninį projektą ir parengtas nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, t.y. priteisti: ieškovei V. N. - 260,79 kv.m. bendro ploto patalpas (duomenys neskelbtini) ir 48,55 kv.m. bendro ploto patalpas (duomenys neskelbtini); ieškovui A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) 129,86 kv.m. bendro ploto patalpas (duomenys neskelbtini); ieškovei J. S. (a/k (duomenys neskelbtini) - 85,28 kv.m. bendro ploto patalpas (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 2-17 (500/1000 iš 14,22 kv.m.) t.y. 7,11 kv.m., 2-37 (500/1000 iš 4,51 kv.m.) t.y. 2,26 kv.m., 2-38 (3615/10000 iš 70,13 kv.m.) t.y. 25,35 kv.m., 2-39 (3019/10000 iš 23,98 kv.m.) t.y. 7,24 kv.m.; ieškovui A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) - 46,86 kv.m. bendro ploto patalpas (duomenys neskelbtini); ieškovui A. E. (a/k (duomenys neskelbtini) - 12,5 kv.m. bendro ploto patalpas (duomenys neskelbtini); ieškovei V. C. (a/k (duomenys neskelbtini) - 265,72 kv.m. bendro ploto patalpas (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 2-17 (500/1000 iš 14,22 kv.m.) t.y. 7,11 kv.m., 2-37 (500/1000 iš 4,51 kv.m.) t.y. 2,25 kv.m., 2-38 (4667/10000 iš 70,13 kv.m.) t.y. 32,73 kv.m., 2-39 (5521/10000 iš 23,98 kv.m.) t.y. 13,24 kv.m. ir 20,95 kv.m. bendro ploto patalpas (duomenys neskelbtini); ieškovui R. B. (a/k (duomenys neskelbtini) - 6,43 kv.m. bendro ploto patalpas (duomenys neskelbtini).
Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (1t. b.l.l 1-129; 2t. b.l.l. 12-13).
Šalies argumentai
Ieškovai paaiškino, kad negyvenamosios – gamybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso devyniems bendraturčiams: ieškovei V. N. – 47/200 dalys, ieškovui A. S. – 187/2000, ieškovei J. S. – 187/2000 dalys, ieškovui A. K. – 35/1000 dalys, ieškovui A. E. – 9/1000 dalys, ieškovei V. C. – 2487/10000 dalys, atsakovui E. J. – 900/10000 dalys, atsakovui H. K. – 171/10000 dalys, atsakovei E. M. – 97/1000 dalys. Nurodė, kokiomis konkrečiomis patalpomis kiekvienas iš bendraturčių naudojasi. Pagal ieškovų užsakymu parengtą patalpų atidalinimo iš bendrosios nuosavybės techninį projektą patalpos buvo suformuotos į 9 atskirus turtinius vienetus, nekeičiant patalpų paskirties, t.y. kiekvienam bendraturčiui buvo suformuota atskira patalpa kaip atskiras nekilnojamojo turto kadastro objektas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012-09-27 įsakymu Nr. A30-2998 buvo suteikti atskiri numeriai suformuotoms patalpoms. 2012-08-30 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus pažyma patvirtina, kad atskirtos patalpos gali būti naudojamos pagal paskirtį. 2013-01-29 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimu buvo atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre, nes pateiktame bendraturčių susitarime nebuvo išreikšta vieno iš bendraturčių, t.y. atsakovo E. J., valia. Parengtas patalpų atidalinimo projektas yra realiai įgyvendintinas, nedarantis jokios, net minimalios žalos daiktui, atitinka turimas bendraturčių dalis, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, turtas yra dalus, jį padalijus, nesikeičia patalpų paskirtis, kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas.
Atsiliepimas
Atsakovas E. J. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad nesutinka su ieškovų siūlomu atidalinimo būdu ir pagal jį jam liekančiomis patalpomis. Atidalinimo būdas yra visiškai nepagrįstas. Atidalinimas turi būti įgyvendinamas sąžiningai, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Ieškovų siūlomas būdas yra naudingas tik jiems. Ieškovai klaidina teismą, nurodydami, kad kiekvienas iš bendraturčių naudojasi konkrečiomis patalpomis, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovų nurodytos tik atsakovo naudojamos patalpos faktiškai yra bendro naudojimo ir naudojamos visų bendraturčių, taip pat ir ieškovų, o ne jo vieno. Atsakovas negalėtų ieškovams uždrausti naudotis jam priskirtinomis bendro naudojimo patalpomis ir po atidalinimo, kadangi šių patalpų izoliuoti neįmanoma, jos negali būti naudojamos atskirai. Tokiu būdu po atidalinimo ieškovai faktiškai naudotųsi didesniu plotu nei jiems priskirtina, o atsakovas - mažesniu. Taigi, atsakovui priskirto patalpos vis tiek išliktų bendro naudojimo. Pagal ieškovų siūlomą būdą jiems tektų faktiškai izoliuotos ir viena šalia kitos faktiškai koncentruotos, pakankamos bet kokia veiklai vykdyti patalpos, tuo tarpu atsakovui liktų neizoliuotos, bendro naudojimo ir per visus tris aukštus išskaidytos patalpos, kuriose dėl jų funkcinės paskirties, lokalizacijos ir dydžio jokia veikla neįmanoma: pirmame aukšte – bendro naudojimo laiptinė, koridorius, du tambūrai; antrame aukšte – 2 bendro naudojimo koridoriai, trečiame aukšte – bendro naudojimo koridorius, bendro naudojimo laiptų aikštelė, bendro naudojimo lifto patalpa. Atsakovas sutiktų su sąžiningu, teisingu, ir proporcingu atidalinimo būdu. Atsakovas 2014-01-14 teismo posėdyje nurodė, kad pageidauja kompensacijos pinigais, jei atidalinimas būtų pagal ieškovų pateiktą parengtą projektą, jis atsisakytų savo nuosavybės ieškovų naudai už kompensaciją.
Atsakovai H. K. ir E. M. su ieškiniu sutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino. Nustatė, kad negyvenamosios – gamybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso devyniems bendraturčiams: ieškovei V. N. – 47/200 dalys, ieškovui A. S. – 187/2000, ieškovei J. S. – 187/2000 dalys, ieškovui A. K. – 35/1000 dalys, ieškovui A. E. – 9/1000 dalys, ieškovei V. C. – 2487/10000 dalys, atsakovui E. J. – 900/10000 dalys, atsakovui H. K. – 171/10000 dalys, atsakovei E. M. – 97/1000 dalys. Šalys, viešųjų varžytinių aktų (dovanojimo sutarties) pagrindu įgijo konkrečias patalpų dalis, kurias iki įsigijimo valdė nuomos pagrindu, todėl patalpos jau seniai buvo realiai atskirtos ir atskirai naudojamos, kiekvienas iš bendraturčių valdė konkrečia patalpų dalį (b.l. 83-87, 95, 103, 119-121, I t., 5-6, 12-13 II t.), atsakovas konkrečių atskirų patalpų neįsigijo, tik 900/10000 dalių 124,42 kv.m. visų patalpų (prijungtos bylos Nr. 2-1850-631/2006 l. 100-103). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas E. J. 2005-03-04 Varžytynių aktu Nr. 2005/003 įsigijo ne konkrečias patalpas, bet 124,42 kv.m. bendro naudojimo patalpų, kurios sudaro 900/10000 dalių visų patalpų. Tai patvirtino ir pats atsakovas 2014-01-14 posėdyje, nurodydamas, kad nežinojo, kokias konkrečias patalpas įgijo 2005-03-04 Varžytiniu aktu Nr. 2005/003. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2012 m. rugpjūčio 24 d. pažyma Nr. STL-12-2112, patvirtina, kad pagal parengtą nekilnojamo turto kadastro objektų formavimo schemą gali būti formuojamos atskiros gamybos pramonės paskirties patalpos (atskiri nekilnojamo turto kadastro objektai). Pagal projektą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. rugsėjo 27 d. Įsakymu Nr. A30-2998 buvo suteikti atskiri numeriai suformuotoms patalpoms.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatavo, jog ieškovų pateiktas patalpų atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės techninis projektas labiausiai tenkina visų bendraturčių interesus. Teismas, išanalizavęs pateiktą detalų techninį projektą (UAB ,,Statkadma” parengtą pateikiamą patalpų atidalijimo schemą) bei atitinkamai parengtas nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylas, nenustatė kliūčių atidalinti ieškovams priklausančias patalpas iš visų patalpų, kiekvienam priskiriant po atskirą suformuotą turtinį vienetą pagal paruoštą projektą, t.y. atlikti santykinį patalpų atidalinimą. Atsakovai nepateikė savo galimų atidalinimo variantų, nepagrindė ieškovų pateikto atidalinimo variantų ydų. Atsakovo E. J. prielaidos, kad jis po pasiūlyto atidalinimo negalėtų ieškovams uždrausti naudotis jam priskirtinomis bendro naudojimo patalpomis, kadangi šių patalpų izoliuoti neįmanoma, jos negali būti naudojamos atskirai, ir tokiu būdu po atidalinimo ieškovai faktiškai naudotųsi didesniu plotu nei jiems priskirtina, o atsakovas – mažesniu, jam priskirtos patalpos vis tiek išliktų bendro naudojimo, pripažintinos nepagrįstomis, kadangi atidalinus ieškovų patalpas pagal parengtą projektą, atsakovui E. J. priklausančios dalys liktų neatidalintos ir negalėtų būti atskirtos. Teismas aukščiau nustatė, kad atsakovas E. J. 2005-03-04 Varžytynių aktu Nr. 2005/003 įsigijo 124,42 kv.m. bendro naudojimo patalpų, kurios sudaro 900/10000 dalių visų patalpų, todėl atsakovas negali reikalauti iš ieškovų daugiau nei įsigijo. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad įsigijo konkrečią atskirai jo valdytą patalpų dalį ar kad iki šiol valdė konkrečią patalpų dalį, taip pat nepateikė įrodymų, kad ieškovai po atidalinimo besąlygiškai bus priversti naudotis jam priskirtomis patalpomis arba, kad sumažės jam priklausančio ploto dalis. Atsakovas E. J. nepateikė geresnio, visų bendratučių interesus atitinkančio patalpų atidalinimo varianto. Pažymėjo, kad teismui atsisakius tvirtinti ieškovų pateiktą nuosavybės atidalijimo projektą, būtų neproporcingai apribota ieškovų teisė suformuoti savo nuosavybę ir valdyti ją savo nuožiūra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo išvados yra aiškiai nepagrįstos ir prieštarauja tame pačiame techniniame projekte užfiksuotoms aplinkybėms bei duomenims. Jeigu teismas būtų tinkamai įvertinęs minėtus dokumentus ir įsigilinęs į jų esmę, tai tikrai turėjo padaryti priešingas išvadas - kad UAB „Statkadma“ parengta patalpų atidalijimo schema ir atitinkamai pagal ją parengtos nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylos įrodo priešingą akivaizdų faktą - kad toks atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas tenkina išskirtinai tik ieškovų interesus, o atsakovo E. J. interesus neteisėtai, nesąžiningai ir neproporcingai pažeidžia. UAB „Statkadma“ parengta patalpų atidalijimo schema patvirtina, ieškovų siūlomas atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas sąlygotų tokią situaciją, kai ieškovams atitektų faktiškai izoliuotos ir viena šalia kitos faktiškai lokalizuotos ir pakankamos bet kokiai ūkinei- komercinei veiklai vykdyti patalpos, o tuo tarpu atsakovui liktų neizoliuotos, per visus tris aukštus išskaidytos patalpos, kuriose dėl jų funkcinės paskirties, lokalizacijos ir dydžio jokia veikla neįmanoma, ir kuriomis ir toliau dėl objektyvių techninių priežasčių būtų priversti naudotis ieškovai net ir po savo dalies atidalinimo. Pagal ieškovų siūlomą projektą atsakovui E. J. liktų tokios funkcinės paskirties ir dydžio patalpos - I aukštas: Indeksas 1-36 - bendro naudojimo laiptinė 6,87 kv.m.; Indeksas 1-30 - bendro naudojimo koridorius 6,28 kv.m.; Indeksas 1-10 - bendro naudojimo tambūras 2,05 kv.m.; Indeksas 1-55 - bendro naudojimo tambūras 1,88 kv.m. II aukštas: Indeksas 2-20 - bendro naudojimo koridorius 37,90 kv.m.; Indeksas 2-28 - bendro naudojimo koridorius 17,98 kv.m. III aukštas: Indeksas 3-3 - bendro naudojimo koridorius 29,16 kv.m.; Indeksas 3-4 - bendro naudojimo laiptų aikštelė 3,09 kv.m.; Indeksas 3-5 - bendro naudojimo lifto patalpa 13,30 kv.m. Kaip matyti iš ieškovų pateikto bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo projekto, atsakovui nebūtų priskirta nei viena izoliuota ir lokalizuota patalpa, visos patalpos, kurias ieškovai siūlo palikti atsakovams, yra tik bendro naudojimo patalpos, kurių negalima izoliuoti ir kurios ir po atidalinimo faktiškai liktų bendrąja daline nuosavybe kartu su ieškovais, kadangi ir patys ieškovai faktiškai jomis būtų priversti naudotis, kadangi tik per šias patalpas galima patekti į ieškovų atsidalintas patalpas. Todėl po atidalinimo ieškovams faktiškai tektų neproporcingai didesnė bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kadangi jie savo atidalintomis patalpomis naudotųsi atskirai kaip vienvaldžiai savininkai, o atsakovams priklausančiomis bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitais atsakovais likusiomis patalpomis naudotųsi faktinėje bendrojoje dalinėje nuosavybėje kartu su atsakovais. Pažymi, kad ieškovai savo naujai paruoštose kadastrinių matavimų bylose neįrašė patalpų, kurios po atidalinimo liktų atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise, indeksų numerių, iš kurių akivaizdžiai būtų matyti, kad tik iš šių patalpų, kurios po atidalinimo liktų atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, galima patekti j ieškovų atsidalintas patalpas, kad kitų įėjimų į ieškovų atsidalintas patalpas, po jų atidalinimo, nebūtų. Dėl šių aplinkybių kiltų ilgalaikiai teisiniai ginčai, o tokia situacija negali būti laikoma normalia ir teisinga. Pažymi ir tai, kad nors teismas ir nurodo, kad atsakovas negal reikalauti iš ieškovų daugiau, negu įgijo, tačiau aukščiau išdėstyti argumentai ir byloje esantys įrodymai pagrindžia priešingą išvadą - kad tai ieškovai po jų siūlomo atidalinimo varianto faktiškai naudotųsi didesne patalpų dalimi, negu yra įgiję.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad patalpų atidalinimas padės išvengti tolesnių ginčų tarp bendraturčių. Tokie teiginiai akivaizdžiai neteisingi, kadangi jeigu bus atidalintos ieškovų patalpos tokiu būdu, kaip yra projekte ir kaip atidalino teismas, tai jie nebegalės naudotis man ir kitiems atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise liksiančiomis patalpomis. Nors teismo sprendime nėra tiesiogiai nurodyta, kad tai buvo pagrindas priimti skundžiamą teismo sprendimą, tačiau yra pažymėta, kad ieškovai įgijo konkrečias patalpų dalis, kurias iki įsigijimo valdė nuomos pagrindu, todėl patalpos jau seniai buvo realiai atskirtos ir atskirai naudojamos, kiekvienas iš bendraturčių valdė konkrečią patalpų dalį, atsakovas konkrečių atskirų patalpų neįsigijo. Tačiau tokios teismo išvados aiškiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1850- 631/2006, paliktam galioti Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A32-206/2007 nustatytoms aplinkybėms, o taip pat viešame registre įregistruotiems duomenims, kurie laikomi teisingi, kol nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Viešame registre yra aiškiai nurodyta, kad tiek ieškovai, tiek ir atsakovai nuosavybės teise įgijo ir valdė bendrosios dalinės nuosavybės dalis, o ne konkrečias patalpas ar kokias nors konkrečias, lokalizuotas jų dalis. Šioje byloje esantys duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Prieš teigiant, kad ieškovai naudojosi konkrečiomis patalpomis ar konkrečiomis, lokalizuotomis jų dalimis, ieškovai turėjo nuginčyti viešame registre užfiksuotus duomenis. Pažymi ir tai, kad patys ieškovai viešame registre įregistravo būtent jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas viso statinio dalis, o ne kokias nors konkrečias patalpas ar konkrečias, lokalizuotas jų dalis. Todėl akivaizdu, kad patys ieškovai konkliudentiniais veiksmais patvirtino savo valią valdyti visą statinį bendrosios dalinės nuosavybės teise, nedetalizavus jokios konkrečių dalių dislokacijos statinyje, kartu su atsakovais, suprasdami, kad kitoks valdymo būdas šiomis aplinkybėmis paprasčiausiai nėra įmanomas. Dėl to teismo daroma išvada yra akivaizdžiai neteisinga.
Skundžiamame teismo sprendime taip pat neteisingai nurodyta, jog atsakovas nepateikė savo galimų atidalinimo variantų. Nurodo, kad nuo pat pradžių nematė jokių galimų variantų, kaip galima būtų atidalinti patalpas natūra be žalos patalpoms, todėl siūlė atidalinimą vykdyti išmokant atsakovui adekvačią kompensaciją pinigais. Be to pirmosios instancijos teismas aiškiai nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose, kuriose ypatingai akcentuojama, kad atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės, privaloma įvertinti, kokio vertingumo patalpos atitenka kiekvienam iš bendraturčių ir būtina užtikrinti, kad kiekvienam bendraturčiui atitektų vienodo vertingumo patalpos, priešingu atveju pateikti atidalinimo projektai neatitinka CK 1.5 straipsnio reikalavimų.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas klaidina teismą tvirtindamas, kad ieškovai jam priskiria bendro naudojimo patalpų dalį, kuri nėra izoliuota ir lokalizuota, todėl ieškovams neva tai faktiškai tektų neproporcingai didesnė bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Pažymi, kad nei apeliantui, nei kitiems atsakovams nėra priskiriama jokia konkreti patalpų dalis, jie lieka likusio neatidalinto bendro Patalpų ploto bendrasavininkiais. Taigi po ieškovams priklausančių patalpų atidalijimo likusios patalpos lieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, kiti bendraturčiai - atsakovai, tarp savęs lieka neatidalyti. Pažymi, kad šioje byloje buvo sprendžiamas ne absoliutaus, bet santykinio atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės klausimas. Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas E. J., nors ir nesutiko su ieškovu reikalavimais, nepateikė jokio alternatyvus galimo, jį tenkinančio atidalijimo plano, nereiškė jokių reikalavimų, t.y. priešieškinio šioje byloje. E. J. atsakydamas į teismo klausimą, kodėl nesutikdamas su ieškovų prašymo nepaaiškina kaip turėtų būti sprendžiama situacija ir neteikia savo parengto kito galimo plano ar projekto, bei konkrečiai nenurodo, kuo ieškovų prašomas atidalijimo planas pažeidžia jo teises, atsakė taip - turėjo būti padarytas kitas projektas, aš to neinicijavau, nes tai būtų lėšų švaistymas. Tokie E. J. argumentai visiškai pagrįstai buvo įvertinti kaip nepakankami. E. J. neteikė jokių reikalavimų ir nesikreipė dėl alternatyvaus jo tenkinančio atidalijimo plano parengimo, ne todėl kad tai būtų tariamas lėšų švaistymas, o tik todėl kad puikiai supranta, jog kitoks atidalijimo būdas ir forma, kuriuo nebūtu pažeidžiamos nei vieno iš bendrasavininkiu teisės de facto šiuo atveju neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas yra vienas iš negyvenamosios – gamybinės patalpos, esančios Birbynių g. 4, Vilniuje, bendraturčių. Patalpos 1684, 43 kv. m. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso išviso devyniems asmenims: ieškovei V. N. – 47/200 dalys, ieškovui A. S. – 187/2000, ieškovei J. S. – 187/2000 dalys, ieškovui A. K. – 35/1000 dalys, ieškovui A. E. – 9/1000 dalys, ieškovei V. C. – 2487/10000 dalys, atsakovui H. K. – 171/10000 dalys, atsakovei E. M. – 97/1000 dalys ir apeliantui (atsakovui) E. J. – 900/10000 dalys.
Ieškovai viešųjų varžytinių aktų (dovanojimo sutarties) pagrindu įgijo konkrečias patalpų dalis, kurias iki įsigijimo valdė nuomos pagrindu, todėl patalpos jau seniai buvo realiai atskirtos ir atskirai naudojamos, kiekvienas iš bendraturčių valdė konkrečia patalpų dalį (b.l. 83-87, 95, 103, 119-121, I t., 5-6, 12-13 II t.).
Apeliantas 2005-03-04 Varžytynių aktu Nr. 2005/003 įsigijo ne konkrečias patalpas, bet 124,42 kv.m. bendro naudojimo patalpų, kurios sudaro 900/10000 dalių visų patalpų (prijungtos bylos Nr. 2-1850-631/2006 l. 100-103). Tai patvirtino ir pats atsakovas 2014-01-14 posėdyje, nurodydamas, kad nežinojo, kokias konkrečias patalpas įgijo 2005-03-04 Varžytiniu aktu Nr. 2005/003. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2012 m. rugpjūčio 24 d. pažyma Nr. STL-12-2112, patvirtina, kad pagal parengtą nekilnojamo turto kadastro objektų formavimo schemą gali būti formuojamos atskiros gamybos pramonės paskirties patalpos (atskiri nekilnojamo turto kadastro objektai). Pagal projektą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. rugsėjo 27 d. Įsakymu Nr. A30-2998 buvo suteikti atskiri numeriai suformuotoms patalpoms.
Byloje nustatyta, kad teismas atidalino bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ieškovams V. N., A. S., J. S., A. K., A. E., V. C., R. B. priklausančias patalpas pagal UAB ,,Statkadma” parengtą patalpų atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės techninį projektą (1t. (b.l.. 15-129) ir atitinkamai suformuotas nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylas tokiu būdu:
- ieškovei V. N. - 260,79 kv.m. bendro ploto patalpas (duomenys neskelbtini)ir 48,55 kv.m. bendro ploto patalpas (duomenys neskelbtini);
- ieškovui A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) 129,86 kv.m. bendro ploto patalpas (duomenys neskelbtini);
- ieškovei J. S. (a/k (duomenys neskelbtini) - 85,28 kv.m. bendro ploto patalpas (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 2-17 (500/1000 iš 14,22 kv.m.) t.y. 7,11 kv.m., 2-37 (500/1000 iš 4,51 kv.m.) t.y. 2,26 kv.m., 2-38 (3615/10000 iš 70,13 kv.m.) t.y. 25,35 kv.m., 2-39 (3019/10000 iš 23,98 kv.m.) t.y. 7,24 kv.m.;
- ieškovui A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) - 46,86 kv.m. bendro ploto patalpas (duomenys neskelbtini);
- ieškovui A. E. (a/k (duomenys neskelbtini) - 12,5 kv.m. bendro ploto patalpas (duomenys neskelbtini);
- ieškovei V. C. (a/k (duomenys neskelbtini) - 265,72 kv.m. bendro ploto patalpas (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 2-17 (500/1000 iš 14,22 kv.m.) t.y. 7,11 kv.m., 2-37 (500/1000 iš 4,51 kv.m.) t.y. 2,25 kv.m., 2-38 (4667/10000 iš 70,13 kv.m.) t.y. 32,73 kv.m., 2-39 (5521/10000 iš 23,98 kv.m.) t.y. 13,24 kv.m. ir 20,95 kv.m. bendro ploto patalpas (duomenys neskelbtini);
- ieškovui R. B. (a/k (duomenys neskelbtini) - 6,43 kv.m. bendro ploto patalpas (duomenys neskelbtini).
Likusio bendro patalpų ploto bendrasavininkiais liko apeliantas ir atsakovai H. K., E. M..
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovų pateiktas patalpų atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės techninis projektas labiausiai tenkina visų bendraturčių interesus, nes objektyvių įrodymų, paneigiančių tokią išvadą, byloje nėra. Teismas taip pat teisingai konstatavo, kad atsakovo E. J. prielaidos, kad jis po pasiūlyto atidalinimo negalėtų ieškovams uždrausti naudotis jam priskirtinomis bendro naudojimo patalpomis, kadangi šių patalpų izoliuoti neįmanoma, jos negali būti naudojamos atskirai, ir tokiu būdu po atidalinimo ieškovai faktiškai naudotųsi didesniu plotu nei jiems priskirtina, o atsakovas – mažesniu, jam priskirtos patalpos vis tiek išliktų bendro naudojimo, pripažintinos nepagrįstomis, kadangi atidalinus ieškovų patalpas pagal parengtą projektą, atsakovui E. J. priklausančios dalys lieka neatidalintos nuo kitų atsakovų ir negali būti atskirtos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti atsakovai - H. K., E. M. su ieškiniu sutiko (1t., b.l.l. 146, 151, 178). Tai reiškia, kad likusių savininkų – atsakovų valdymo teisės po ieškovų turto atidalinimo nėra pažeistos, nes po santykinio patalpų atidalinimo, atsakovai galės pasidalinti neatidalintas patalpas arba susitarti dėl jų naudojimosi tvarkos. Esant situacijai, kai iš devynių bendraturčių tik vienas apeliantas nesutinka su atidalijimu iš bendro turto neginčo tvarka, teismas pagrįstai vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatavo, kad susiklosčiusioje situacijoje ieškovų pateiktas atidalijimo būdas yra geriausiai atitinkantis visų šalių interesus, yra faktiškai, techniškai ir procedūriškai įmanomas, todėl tenkintinas.
Kaip jau buvo minėta, atsakovas E. J. 2005-03-04 Varžytiniu aktu Nr. 2005/003 įsigijo 124,42 kv.m. bendro naudojimo patalpų, kurios sudaro 900/10000 dalių visų patalpų, tačiau atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad įsigijo konkrečią atskirai jo valdytą patalpų dalį ar kad iki šiol valdė konkrečią patalpų dalį, taip pat nepateikė įrodymų, kad ieškovai po atidalinimo besąlygiškai bus priversti naudotis jam priskirtomis patalpomis arba, kad sumažės jam priklausančio ploto dalis. Iš bylos duomenų matyti, kad nesutikdamas su ieškovų pateiktu UAB ,,Statkadma” parengtu patalpų atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės techniniu projektu, atsakovas nei savo projekto, nei ieškovų projekto pakeitimo variantų nepateikė. Esant tokiai situacijai, teismas turėjo teisinį pagrindą tenkinti ieškinį, nes priešingu atveju būtų neproporcingai apribota ieškovų teisė suformuoti savo nuosavybę ir valdyti ją savo nuožiūra (CK 4.80 str.).
Apeliantas teigia, kad siūlė atidalinimą vykdyti išmokant atsakovui adekvačią kompensaciją pinigais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pateikęs motyvuotą ir pagrįstą pasiūlymą dėl konkrečios kompensacijos dydžio, todėl teismas neturėjo pagrindo svarstyti apelianto pasiūlymą. Be to, apeliantas neprarado galimybės savo pasiūlymą dėl kompensacijos pateikti ieškovams ir po sprendimo įsiteisėjimo.
Teismo išvada, kad ieškovai įgijo konkrečias patalpų dalis, kurias iki įsigijimo valdė nuomos pagrindu, todėl patalpos jau seniai buvo realiai atskirtos ir atskirai naudojamos, kiekvienas iš bendraturčių valdė konkrečią patalpų dalį, atsakovas konkrečių atskirų patalpų neįsigijo, patvirtinta kaip ieškovų paaiškinimais, taip ir rašytiniais įrodymais – ieškovų patalpų įsigijimo sandoriais (1t. b.l. 83-87, 95, 103, 119-121; 2 t. b.l.l. 5-6, 12-13). Šie sandoriai yra galiojantys. Todėl priešingai, negu teigia apeliantas, tokios teismo išvados neprieštarauja nei byloje esantiems įrodymams, nei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1850- 631/2006. Teisiškai nepagrįstas apelianto teiginys, kad ieškovai turėjo nuginčyti viešame registre užfiksuotus duomenis - patys ieškovai viešame registre įregistravo būtent jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas viso statinio dalis, o ne kokias nors konkrečias patalpas ar konkrečias, lokalizuotas jų dalis. Pažymėtina, kad duomenys viešame registre ieškovų teisių nepažeidžia. Tam, kad viešame registre įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas konkrečias patalpas ar konkrečias, lokalizuotas jų dalis, turi būti visų bendrasavininkų susitarimas, to reikalauja įstatymas (CK 4. 75 str.) Atsakovui nesutikus, ieškovai tai atlikti gali tik teismo sprendimo pagrindu.
Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas (turint omeny šios bylos aplinkybės) nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose, apelianto nurodytos kasacinio teismo bylos skiriasi su nagrinėjama byla savo faktinėmis aplinkybėmis.
Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš dalies tenkinamas ieškovės V. C. prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad už atsiliepimų į apeliacinio skundo parengimą turėjo 2400 Lt atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija mano, kad atsižvelgiant į CPK 98 str. nuostatas (byla nėra sudėtinga, apeliantas naujų argumentų nenurodė) išlaidas mažinamos per pusę ir ieškovei iš apelianto priteisiama 1200 Lt atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. J. ieškovei V. C. 1200 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimų į apeliacinį skundą surašymą.