Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir A. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. gruodžio 8 d. pareiškėjui A. K. pareiškime nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas prašymas iki 2017 m. gruodžio 15 d. patvirtinti, ar jis sutinka savo nepilnamečio vaiko išlaikymą mokėti nuo 2010 metų sausio 1 d., mokant kiekvieną mėnesį po 150 Eur per mėnesį. Minėtas pranešimas A. K. pareiškime nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), neįteiktas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas paliktinas nenagrinėtu.

Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte sutuoktiniai įpareigojami prašyme nutraukti santuoką nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, kitas turtines teises ir pareigas. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas nutraukti santuoką paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014).

Įstatymas įpareigoja šalis elgtis rūpestingai. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsiant pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 str. 1 d.). Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko CPK 121 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 str. 2 d.). CPK 7 str. numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o 8 str. reglamentuoja, kad dalyvaujantys byloje asmenys šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu.

Tačiau pareiškėjai nebendradarbiavo su teismu, nesidomėjo nagrinėjamos bylos eiga, neinformavo teismo apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl yra pagrindas pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu palikti nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 12 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų V. K. ir A. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.