Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nuotolinėmis ryšio priemonėmis per programą „Zoom“ dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P. (buvęs V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1996 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 straipsnio 2 dalį ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

2) Panevėžio apygardos teismo 1997 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė su ½ turto konfiskavimu;

3) Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo 1997 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė su ½ turto konfiskavimu. 2000 m. liepos 28 d. pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnį, bausmė sumažinta 1 metais;

4) Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu 2004 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo. 2017 m. gegužės 18 d. paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 4 mėnesių paskirtos bausmės, teistumas neišnykęs;

6) Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, pagal BK 181 straipsnio 3alį,178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2dalį ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. išbūtas laikas. 2021 m. sausio 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu veika perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 1 dalį į BK 178 straipsnio 4 dalį, ir paskirtas laisvės atėmimas 8 metams. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista. 2023 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi veikla perkvalifikuota iš BK 181 straipsnio 3 dalį į BK 181 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 6 metams. 2023 m. birželio 28 d. lygtinai paleistas iš Vilniaus kalėjimo, 2023 m. rugpjūčio 29 d. išregistruotas iš probuojamųjų registro,

kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. P., 2024 m. liepos 1 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0365 jam buvo nustatytas mažiausias 1,79 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais J. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio, kurios masė yra 1,543 g. (11,3 %) , ją laikė automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), puodelių laikiklyje tarp priekinių sėdynių iki tol, kol 2024 m. liepos 1 d. policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį ir 11.15 val. apžiūros metu jas rado ir paėmė.

Šiais veiksmais J. P. padarė nusikaltimą numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad, kvailystė, buvo vairuoti automobilį išgėrus, jis nepamena kur važiavo. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu dirba statybininku. Su informacija apie automobilio vertę nesusipažinęs, bet mano, jog jo tikroji vertė yra ženkliai mažesnė nei 30 000 Eur. Parodė, kad pagal savo pajamas tokios vertės automobilį jis gali tik nuomotis, bet ne pirkti. Jo mėnesinės pajamos per mėnesį apie 60 tūkst. kronų, kažkur apie 3 000 eurų. Automobilio nuoma, maždaug, apie 800 Eur per mėn. Tikslių įvykio aplinkybių nepamena, sutiko, kad būtų pagarsinti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Iš 2024 m. liepos 1 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Audi A6 Limousine“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – M. G., gimęs (duomenys neskelbtini). Techninė būklė – apgadintas dešinės pusės galinis sparnas (1 t., b. l. 41–50).

Iš 2024 m. liepos 1 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad buvo užfiksuotas J. P. neblaivumas. Atlikus blaivumo patikrinimą alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0365, patikros sertifikato Nr. 2068290, J. P. buvo nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, 11.24 val. buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 75–76).

Iš 2024 m. liepos 2 d. VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio „Audi A6 Limousine“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data – 2020 m. vasario 11 d., VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), savininkas akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 81–82).

Iš 2024 m. liepos 2 d. VŠĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Audi A6 Limousine“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) charakteristikas atitinkančio automobilio kaina Lietuvoje su PVM – 30640 Eur (1 t., b. l. 83).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilis pagal 2024 m. liepos 1 d. turto perdavimo priėmimo aktą buvo perduotas UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 1 t. 67–74). Byloje yra transporto priemonės valdytojo M. G. prašymas grąžinti automobilį Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 1 t. 89), duomenų apie automobilio grąžinimą transporto priemonės valdytojui byloje nėra.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pasitvirtino, o būtent: J. P., 2024 m. liepos 1 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0365 jam buvo nustatytas mažiausias 1,79 promilių neblaivumas.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo kaltės prisipažinimu, ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad J. P., suprasdamas, kad yra neblaivus, kadangi iš karto po alkoholinių gėrimų – ne mažiau dviejų bokalų alaus, suvartojimo vairavo transporto priemonę, taigi, sąmoningai, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir norėjo taip veikti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo – transporto priemonės vairavimo neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles – požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 259 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5. Baudžiamoji atsakomybė yra diferencijuojama pagal narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Kaip matyti iš minėto sąrašo, nedideliu, dideliu ar labai dideliu kiekiu, priklausomai nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšies, gali būti pripažįstami įvairūs svoriai, tai reiškia, kad byloje turi būti nustatytas ne tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos bendras svoris, rūšis, pavadinimas, bet ir pačios narkotinės / psichotropinės medžiagos kiekis.

Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo kaltės prisipažinimu, ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaip jau aukščiau aptarta, kokios medžiagos laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis, reglamentuojama Įsakymu patvirtintais sąrašais, o į šiuos sąrašus įtraukta ir pas kaltinamąjį J. P. rasta narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Tuo tarpu, kaip jau minėta asmens veiksmų kvalifikavimui pagal BK 259 straipsnio atitinkamą dalį reikalinga nustatyti ir kokį kiekį draudžiamos medžiagos kaltinamasis laikė. Byloje pateiktoje, specialisto išvadoje nurodyta, kad pas kaltinamąjį rasta psichotropinė medžiaga narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,543 g. (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 11,3 %). Vadovaujantis Rekomendacijomis pas kaltinamąjį J. P. rastos grynos psichotropinės medžiagos kiekis viršija šios psichotropinės medžiagos nedidelį kiekį, tačiau nesiekia didelio kiekio, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad J. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio, kurios masė yra 1,543 g. (11,3 %), kas viršija nedidelį, tačiau nesiekia didelio narkotinės medžiagos kiekio, ją laikė automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), puodelių laikiklyje tarp priekinių sėdynių iki tol, kol 2024 m. liepos 1 d. policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį ir 11.15 val. apžiūros metu jas rado ir paėmė. Taigi, veikė suprasdamas savo veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo – neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam J. P. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis J. P. padarė du baigtinius nesunkius tyčinius nusikaltimus, nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, nusikalsta dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę. Kaltinamasis teistas, administracine tvarka 5 metų laikotarpiu baustas 1 kartą (b. l. 2 t. 56–57). Kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), gauna pastovias pajamas, padeda finansiškai savo pilnametei dukrai, kuri turi mažametį vaiką. Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale per 5 metų laikotarpį bei nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 2 t. 60), Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nesigydė (b. l. 2 t. 61). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 281¹ straipsnio sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimas bausmės.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo bausmės.

Parinkdamas bausmių rūšis teismas atsižvelgia į nusikalstamas veikas ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam vieną iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – baudą. Šiuo atveju baudos bausmių paskyrimas yra teisinga ir proporcinga bausmė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, todėl už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina 90 MGL, tai yra 4500 Eur dydžio bauda, o už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina 70 MGL, tai yra 3500 Eur dydžio bauda. Už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, skirtinos bausmės subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys) prie už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje padarymą skirtinos 90 MGL, tai yra 4500 Eur dydžio baudos, pridedant dalį už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinos 70 MGL, tai yra 3500 Eur dydžio baudos, tai yra 60 MGL – 3000 Eur dydžio baudą, paskiriant subendrintą – 150 MGL, tai yra 7500 Eur dydžio baudą.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. liepos 1 d. 11.05 val. Iki 2024 m. liepos 2 dienos 13.18 val. (b.l. 1 t.159-162), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles į paskirtą bausmę įskaitytinas asmens laikino sulaikymo laikas.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, jog šalyje, kurioje dirba, patiria didesnes pragyvenimo išlaidas, į tai, jog finansiškai padeda savo pilnametei dukrai ir anūkui bei kitas aplinkybes, nustato 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę.

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajam J. P. klausimą ir atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, veikė tiesiogine tyčia, taip pat į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, į veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemonę, pažymi, kad kaltinamasis J. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl to jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai ne tik sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek kartu važiavusio asmens, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai bei eismo saugumui. Be to, alkoholį kaltinamasis vartojo prieš pat vairuodamas transporto priemonę, važiavo dienos metu, nesant tam būtinybės, iš karto nepakluso teisėtiems pareigūnų nurodymams. Kaltinamasis anksčiau nėra teistas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, administracine tvarka per penkerius metus baustas vieną kartą.

Apibendrinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į proporcingumo bei teisingumo principą, kaltinamajam J. P. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas nustatytinas 1 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnio 2 dalis), jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. liepos 2 d. (b. l. 2 t. 26–29).

Kaltinamasis J. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kitam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra AB „(duomenys neskelbtini)“, transporto priemonės valdytojas – M. G., automobilis perduotas kaltinamajam J. P. pagal 2023 m. rugpjūčio 7 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkui ar valdytojui būtų buvę žinoma, kad kaltinamasis panaudos šią transporto priemonę nusikalstamai veikai daryti (b. l. 1 t. 86–88). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis pagal 2024 m. liepos 1 d. turto perdavimo priėmimo aktą buvo perduotas UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 1 t. 67–74). Byloje yra transporto priemonės valdytojo M. G. prašymas grąžinti automobilį Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 1 t. 89), duomenų apie automobilio grąžinimą transporto priemonės valdytojui byloje nėra. Atsižvelgiant į nustatytą ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies, 5 dalies nuostatomis, nesant galimybės konfiskuoti šio turto, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma.

Iš 2024 m. liepos 2 d. VŠĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Audi A6 Limousine“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) charakteristikas atitinkančio automobilio kaina Lietuvoje be PMV – 24 205, 60 Eur, su PVM – 30640 Eur (1 t., b. l. 83).

Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).???

Visgi, formuojamos praktikos kontekste, teismas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją baudžiamojo poveikio priemonių taikymo aspektu. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos vertę priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Kartu pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertės dalies dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-976/2020).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visa apimtimi šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, bei atsižvelgiant į kaltinamojo J. P. finansinę padėtį, jo gyvenamąją vietą, teikiamą finansinę paramą dukrai, iš kaltinamojo J. P. išieškotina ne visa, o dalis vairuoto automobilio vertės, tai yra 15000 Eur. Toks sprendimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas.

Įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tad kaltinamajam išaiškintina, kad jis nuosprendžio vykdymo metu neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

Kaltinamajam J. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 2 t. 16–19), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 2 t. 26–29) ir dokumento paėmimas (b. l. 2 t. 24–25), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 1 t. 67–74), nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintinas automobilio valdytojui M. G.;

– vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB „Regitra“;

– po tyrimo likę 1,437 g kanapių (antžeminių dalių) supakuotų į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį, saugomos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos;

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 310 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. P., pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) MGL, tai yra 4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 70 (septyniasdešimt) MGL, tai yra 3500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti J. P. subendrintą 150 (vieno šimto penkiasdešimt) MGL, tai yra 7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles į paskirtą bausmę įskaityti asmens laikino sulaikymo laiką, ir paskirti 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) MGL, tai yra 7200 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 96 (devyniasdešimt šešių) MGL, tai yra 4800 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. P., kad, sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. liepos 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, iš J. P. valstybės naudai konfiskuoti jo vairuoto automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį, tai yra 15000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų). Minėta suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti J. P., kad jis nuosprendžio vykdymo metu neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

J. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 1 t. 67–74), nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti automobilio valdytojui M. G.;

– vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“;

– po tyrimo likusias 1,437 g kanapių (antžeminių dalių) supakuotų į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį, saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.