- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-27
- Bylos Nr.
- 2-11045-794/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09158-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- D. D.
- Suinteresuotas asmuo
- notarui Edgarui Sutkui
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos D. D. skundą suinteresuotam asmeniui notarui Edgarui Sutkui dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su 2013-08-07 skundu, prašydama pripažinti neteisėtu notaro Edgaro Sutkaus 2013-07-19 atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, t.y. išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, nurodant, kad D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) yra paveldėjusi A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) turėtą teisę privatizuoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis, bei įpareigoti notarą Edgarą Sutkų atlikti notarinį veiksmą: išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, nurodant, kad D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) yra paveldėjusi A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) turėtą teisę privatizuoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis. Pareiškėja nurodė, kad teisę privatizuoti patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis, nustatė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-05-02 sprendimu. Minėtas teismo sprendimas buvo priimtas jau po to, kuomet pareiškėjos tėtis A. D. privatizavo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, kad teismo pripažinta teisė yra tinkamas paveldėjimo teisės objektas. Pareiškėja nurodė, kad notaras atsisakyme atlikti notarinį veiksmą vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2012, tačiau atkreipia dėmesį, kad šioje byloje mirusiojo teisė privatizuoti patalpas nebuvo mirusiajam gyvam esant pripažinta apylinkės teismo sprendimu, o tai yra esminis skirtumas nuo šios bylos aplinkybių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis Edgaras Sutkus atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo reikalavimais, kuriuos turi atitikti asmuo norintis privatizuoti lengvatine tvarka gyvenamąsias patalpas, D. D. neturi šios teisės, kadangi jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Suinteresuotas taip pat nurodė, kad šiuo metu socialinį butą, esantį (duomenys neskelbtini)Klaipėda, savivaldybė nuomoja kitam asmeniui. Teigė, kad pareiškėja neatitinka nei minėto įstatymo nustatytų reikalavimų, nei gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Iš civilinėje byloje esančių įrodymų nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-02-15 sprendimu pripažinta, kad A. D. turi teisę privatizuoti nuomojamą patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo, priimto 1991-05-28 Nr. 1-1374, tvarka ir sąlygomis (b.l. 10). 2005-11-08 A. D. ir Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pasirašė sutartį, kuria A. D. lengvatinėmis sąlygomis nusipirko gyvenamosios paskirties patalpą – butą Nr. 6 su bendro naudojimo patalpa, esantį (duomenys neskelbtini)Klaipėda (b.l. 11-12). 2006-03-08 dovanojimo sutartimi butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise atiteko pareiškėjai D. D. (b.l. 13-14). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-05-02 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto 1986-07-18 potvarkis Nr. 213 nustatė nurašytas nuo gyvenamojo ploto patalpas – kambarį su atskira virtuve, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Juridinę reikšme turintis faktas nustatytas patalpų privatizavimo klausimui spręsti (b.l. 15-16). 2006-07-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu A. D. pripažinta teisė privatizuoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėda, lengvatinėmis sąlygomis (b.l. 17-18). 2007-10-02 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras Edgaras Sutkus patvirtino, kad A. D., mirusio 2006-09-05, turtą paveldi mirusiojo duktė D. D. (b.l. 9). Pareiškėja D. D. su 2013-07-11 raštu Nr. S767-13 dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi į Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarą Edgarą Sutkų prašydama išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, nurodant, kad D. D. yra paveldėjusi A. D. turėta teisę privatizuoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)1, Klaipėda, lengvatinėmis sąlygomis (b.l. 6). Notaras Edgaras Sutkus, išnagrinėjęs D. D. pateiktus duomenis ir papildomus dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 str., nutarė atsisakyti atlikti šį notarinį veiksmą (b.l. 7-8).
Asmens teisė privatizuoti valstybės (savivaldybės) turtą atsiranda tik atitinkamo teisės akto pagrindu. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikrą laikotarpį užtrunkantis procesas. Tai lemia teisinių santykių, susiklosčiusių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, specifiką ir sudėtingumą, o teismui sprendžiant ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – pareigą aiškinti bei taikyti butų privatizavimą reglamentuojančias teisės normas, vertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Specialusis teisės aktas numatęs minėtų teisinių santykių reglamentavimą buvo Butų privatizavimo įstatymas, kuris neteko galios 1998 m. liepos 1 d. Minėtam įstatymui netekus galios šio įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras galima užbaigti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas. Valstybės parama būstui įsigyti teikiama šeimoms ir asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 1 straipsnyje, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo suteikti valstybės paramą padavimo dieną yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, ir jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Taigi, pasinaudoti teise lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamąsias patalpas, gali tik tie asmenys ar šeimos, kurie atitinka minėto įstatymo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad subjektinė teisė privatizuoti butą savo turiniu yra turtinė reikalavimo teisė ir gali būti paveldima. Specialiojo teisės akto (Butų privatizavimo įstatymu) nustatytas reglamentavimas lemia, kad ši teisė nėra absoliuti – tam, kad galėtų paveldėti, įpėdinis turi atitikti Butų privatizavimo įstatyme nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-342/2004;2006 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-694/2006; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-254/2008). Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai D. D. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėja neatitinka specialiojo teisės akto reikalavimų, todėl ji negali paveldėti A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) turėtą teisę privatizuoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėda, lengvatinėmis sąlygomis. Dėl šių priežasčių pareiškėjos D. D. skundas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 teismas
nutaria:
pareiškėjos skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.