Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-134/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-03
Bylos Nr.
1A-209-134/2015
Teisminio proceso Nr.
1-77-00544-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė (pirm.), Artūras Ridikas, Sigitas Bagdonavičius
Nuteistasis
K. S.
Advokatai
Manvydas Šivickas
Kategorijos
  • 2.4.6Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos (BPK 320 str.)

Pranešėja Bronė VidzėnienėBaudž.byla Nr. 1A-209-134/2015Teisėja Virginija JurkštienėTeisminio proceso Nr. 1-77-00544-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Artūro Ridiko,

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant:prokurorei D. S.,gynėjui advokatui Manvydui Šivickui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. gynėjo advokato Manvydo Šivicko apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-04-15 nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams, pritaikius BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir K. S. nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d. šią bausmę subendrinus, iš dalies sudedant su 2015-03-03 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, K. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. nuteistas už tai, kad jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens tikrą ar tariamą teisę, panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiam: t.y. 2014 metų spalio mėn. 31 d. naktį, apie 1 val. ...nesilaikydamas įstatymų numatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ginčijamą, tiksliai nenustatytą - tikrą ar tariamą teisę atgauti pinigus, kuriuos galimai J. P. iš to asmens pagrobė, reikalaudamas tuos pinigus sugrąžinti, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius nukentėjusiajam J. P. į veidą, pastarajam pargriuvus ant žemės, ne mažiau kaip 10 kartų kojomis spyrė jam į galvą bei ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į kairį šoną, padarydamas jam galvos smegenų sukrėtimą, kairio skruostikaulio lūžį, kairio paakio ir viršutinės lūpos minkštųjų audinių patinimą ir kraujosruvas, odos nubrozdinimus nugaroje, kelių srityse, abejose plaštakose, nuskeldamas viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko vidinį kampą, antro danties vainiko du trečdalius, kairės pusės pirmo danties du trečdalius, apatiniame žandikaulyje dešinės pusės pirmo danties kandamojo paviršiaus dešinįjį kraštą bei padarė kairės pusės VII-o šonkaulio lūžį - nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. didelę žalą nukentėjusiojo J. P. sveikatai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu gynėjas prašo vadovaujantis BK 92 str. ir paskirti jam auklėjimo poveikio priemones – turtinės žalos atlyginimą, elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą arba paskirti skirti trumpesnį laisvės atėmimo terminą.

Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas nesvarstė galimybės taikyti nuteistam nepilnamečiui BK 92 straipsnio nuostatas, nors kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad skiriant realią bausmę nepilnamečiui turi būti itin atidžiai įvertinta, ar tokia bausmė būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius ir ar šiam tikslui pasiekti nepakaktų atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Gynėjas skunde nurodo, kad inkriminuojamo apysunkio nusikaltimo metu G. S. buvo nepilnametis, teistas, baustas administracine tvarka, už šį nusikaltimą jam paskirta bausmė neviršija 5 metų. Tai, kad iki nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, G. S. buvo padaręs ir kitas nusikalstamas veikas, gynėjo nuomone, neleidžia teigti, kad jam būdinga kriminalinė, antivisuomeniška elgsena ir jis nevertas pasitikėjimo. Apeliantas teigia, kad G. S. trūksta socialinės brandos, nes jis nusikalstamą veiką padarė spontaniškai, vedamas tą akimirką jį apėmusių emocijų ir norų, nusikalto būdamas jaunas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi. Be to, dalis žalos atlyginta, dėl kitos dalies atlyginimo su nukentėjusiuoju susitarta, po šio nusikaltimo nepadarė kitų nusikalstamų veikų. Esant tokioms aplinkybėms, gynėjo nuomone, darytina išvada, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, o realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.

Apeliantas nurodo, kad jei apeliacinis teismas manytų, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik vykdant realią laisvės atėmimo bausmę, prašo skirti trumpesnį laisvės atėmimo terminą.

Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 294 str. 2 d. Šio nusikaltimo faktinių aplinkybių neneigia ir apeliantas, tik prašo skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmės trukmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.

Teismas, remdamasis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 ir 2 d.). Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį nepilonamečiui, būtina vadovaujantis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais ir paskirtimi (BK 80 straipsnis).

Pirmos instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė apysunkį nusikalstimą, nusikalto būdamas teistas, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka, blogai charakterizuojamas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nors K. S. yra nepilnametis, tačiau nedirbo ir nesimokė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kitos, švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, ir skyrė laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 92 straipsnį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Iš byloje bei teismų sistemos LITEKO esančių duomenų matyti, kad K. S. 2014-03-19 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu K. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (veika padaryta 2013-02-03), taikant jam auklėjimo pobūdžio priemones, ši veika buvo susijusi su smurto panaudojimu, tačiau iš tolimesnio jo elgesio matyti, kad K. S. nepadarė išvadų, nes skundžiamu nuosprendžiu jis buvo vėl nuteistas už veiką, susijusią su smurto panaudojimu. Be to, 2014-08-04 Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu K. S. už 2014-04-19 pasipriešinimą policijos pareigūnams nubaustas bauda, veiką už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, K. S. padarė praėjus tik 3 mėnesiams po 2014-07-21 padarytos tyčinės apysunkės nusikalstamos veikos (BK 178 str. 2 d.) už kurią buvo nuteistas 2014-12-12 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2015-03-03 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu) realia laisvės atėmimo bausme, todėl, atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, pagrįstai padaryta išvada, kad K. S. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kadangi taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagrindo nėra. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad parenkant bausmės dydį buvo atsižvelgta į anksčiau taikytų poveikio priemonių veiksmingumą, todėl paskirdamas bausmę, kuri tik nežymiai viršijo bausmės sankcijoje numatyt bausmės vidurkį, o subendrindamas bausmes ir parinkdamas nuteistajam palankesnį - dalinį bausmių sudėjimo būdą, pirmos instancijos teismas bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Įvertinęs visumą paminėtų bei apylinkės teismo nuosprendyje išvardintų aplinkybių, apygardos teismas daro išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam nėra galimas, kadangi jo asmenybė teismui nekelia pasitikėjimo, nes nusikaltimų darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu, kuris, manytina, nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės nebus keičiamas. Pernelyg švelni bausmė gali nuteistąjį tik paskatinti ir toliau daryti nusikalstamas veikas lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu ar asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti bausmę ar kitaip lengvinti jo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių, iš savo klaidų nesimoko, nesistengia keisti savo elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 ir BK 91 straipsniuose, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų ir paties nuteistojo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes bei galutinę subendrintą bausmę.

Esant tokioms aplinkybėms teismas, skirdamas nuteistajam bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tinkamai įvertino BK 56 str. 1 d. nuostatas, reglamentuojančias bausmės rūšies parinkimo taisykles ir BK 54 str. 2 d. numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apeliantas nurodomos aplinkybės, kad G. S. trūksta socialinės brandos, nes jis nusikalstamą veiką padarė spontaniškai, vedamas tą akimirką jį apėmusių emocijų ir norų, nusikalto būdamas jaunas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi, atlygino dalį žalos, o dėl kitos susitarė – nesuteikia pagrindo iš esmės kitaip vertinti jo asmenybę, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo mažinti laisvės atėmimo bausmės trukmę ar taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, bausmė atitinka nuteistojo veikų pavojingumą, jo asmenybę, nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra pagrindo.

Tenkinti nuteistojo skundo jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o pagrįstas ir teisėtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo K. S. gynėjo advokato Manvydo Šivicko apeliacinį skundą atmesti ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-04-15 nuosprendį palikti galioti.

Bronė VidzėnienėTeisėjai Sigitas BagdonavičiusArtūras Ridikas