- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-22
- Bylos Nr.
- N-403-1317-06
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal E. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutarties E. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006-02-17 Vilniaus miesto VPK viešosios policijos patrulis surašė E. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau vadinama ir Protokolas) pagal ATPK 126 str. už Kelių eismo taisyklių (toliau taip pat vadinama KET) 68 punktų pažeidimą, t.y. už tai, kad jis 2006-02-17 01.00 val. Šaltunų g., Vilniuje, neblaivus vairavo automobilį Honda Accord (duomenys neskelbtini) (b.1.10).
Vilniaus miesto VPK viešosios policijos Eismo priežiūros vyresnysis inspektorius, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad E. Č. Protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę lengvame girtumo laipsnyje . Šį KET pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 126 str. l d. ir, atsižvelgdamas į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis per metus padarė pakartotiną KET pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), 2006-03-10 nutarimu Nr.E 038843 (toliau vadinama ir Nutarimas) už šį pažeidimą atėmė E. Č. teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių (b.l. 12).
II.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundu (b.1.2) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo pakeisti Nutarimą ir neskirti jam administracinės nuobaudos- teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o vietoje šios nuobaudos skirti baudą, kadangi netekęs teisės vairuoti transporto priemones gali prarasti darbą, o tuo pačiu ir pajamų šaltinį, kad galėtų sumokėti 1000 Lt metinį mokestį už studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Be to, turi mokėti buto nuomos mokestį, kadangi gyvena atskirai nuo tėvų. Nurodė, kad dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Taip pat paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) ekspertu. Prižiūri iškrovimo ir pakrovimo darbus muitinės sandėliuose. Darbo vieta yra 16 km. nuo Vilniaus. Į darbą yra kviečiamas pagal poreikį maždaug prieš 40-50 minučių ir teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga nuvykti į darbą.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 5 d. nutartimi E. Č. skundą atmetė, o Vilniaus miesto VPK viešosios policijos Eismo priežiūros vyresniojo inspektoriaus 2006-03-10 nutarimą Nr.E 038843 paliko nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija Nutarimo teisėtumo, tačiau prašo neskirti jam administracinės nuobaudos- teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas rėmėsi ATPK 126 str. l d., kurios sankcijoje yra numatytos dvi alternatyvios administracinės nuobaudos (bauda nuo 1000 iki 1500 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių). Įvertinęs tai, kad minėtoje įstatymo normoje yra numatytos alternatyvios administracinės nuobaudos, bylą pirmosios instancijos teismas nagrinėjo tuo aspektu, ar yra pagrindas pakeisti administracinės nuobaudos rūšį ATPK 126 str. l d. nurodytos sankcijos ribose. Teismas taip pat rėmėsi LR ATPK 30 str., kuris nustato, kad skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas nurodė, jog iš Nutarimo (b.1.12) matyti, kad skiriant administracinę nuobaudą nebuvo nustatyta V.G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t.y. buvo nustatyta, kad jis turi galiojančią nuobaudą už 2005-12-19 padarytą KET pažeidimą (ATPK 127 str. 2 d.). Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Eismo priežiūros tarnybos pažyma (b.1.19-20) patvirtina, kad E. Č. , per 3 metų laikotarpį, kai jis turi teisę vairuoti transporto priemones, skundžiamu Nutarimu už KET pažeidimus yra nubaustas ketvirtą kartą (2 kartus buvo baustas už KET pažeidimus, nulėmusius kitų asmenų turto sugadinimą, vieną kartą už važiavimą be šviesų). Anksčiau priimtais nutarimais (2005-12-23, 2005-01-31, 2004-05-26) jam buvo skirtos baudos. Pažeidimą, už kurį yra nubaustas skundžiamu Nutarimu (b.l.), padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą. Nors 2004-05-26, 2005-01-31 nutarimais paskirtos už KET pažeidimus administracinės nuobaudos nebegalioja (ATPK 36 str.), tačiau jų paskyrimo faktas bei vėlesni E. Č. padarytų KET pažeidimų faktai suteikia pagrindą išvadai, kad jis per pakankamai trumpą vairavimo stažą sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus ir anksčiau skirtos administracinės nuobaudos (piniginės baudos) nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės, iš kurių jis butų padaręs išvadas, kad privalu laikytis KET reikalavimų ir minėtomis administracinėmis nuobaudomis nebuvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai. Teismas nutartyje pažymėjo, kad įstatymų leidėjas sankcijas už administracinius teisės pažeidimus diferencijuoja atsižvelgdamas į pažeidimų pavojingumą. E. Č. padarytas KET pažeidimas - automobilio vairavimas esant neblaiviam yra tyčinis, vienas iš šiurkščiausių KET pažeidimų, kadangi neblaivus asmuo, valdydamas didesnio pavojaus šaltinį (automobilį), kelia realų pavojų daugeliui visuomenės saugomų vertybių - kitų žmonių, o tuo pačiu ir savo, gyvybei, sveikatai, turtui bei aplinkai. Todėl įstatymų leidėjas proporcingai šio teisės pažeidimo pavojingumui yra numatęs skirti jo pažeidėjams griežtas administracines sankcijas, tame tarpe ir teisės vairuoti transporto priemones atitinkamam laikui atėmimą. Aplinkybės, kad E. Č. per 3 metų vairavimo stažo laikotarpį yra tris kartus baustas už KET pažeidimus, dėl jo padarytų KET pažeidimų jau yra kilę du eismo įvykiai, kuriuose buvo sugadintas kitų asmenų turtas, tačiau jis iš to nepadarė išvadų ir pakartotinai padarė tyčinį, šiurkštų KET pažeidimą (vairavo neblaivus), kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, suteikia pagrindą išvadai, kad 2006-03-10 Nutarimu Nr.E 038843 E. Č. paskirta administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam ATPK 126 str. l d. sankcijoje numatytam terminui (12 mėnesių) yra adekvati jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, o taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus administracinė nuobauda ir keisti šią nuobaudos rūšį nėra pagrindo. Teismas papildomai pažymėjo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės už pažeidimą priemonė, kuria siekiama nubausti teisės pažeidėją ir vykdyti teisės pažeidimų prevenciją (LR ATPK 20 str.). Todėl natūralu ir dėsninga, kad dėl įstatymu numatytų ir nustatyta tvarka skirtų administracinių nuobaudų, nubaustasis patiria jam nemalonius padarinius. Neskyrimas administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atitinkamam laikui atėmimo vien todėl, kad pažeidėjas nurodo, joj ši nuobauda jam sukelia atitinkamas neigiamas pasekmes, padarytų beprasmiais ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, sistemingus, tyčinius KET pažeidimus darantys asmenys jaustųsi nebaudžiami. Todėl, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, E. Č. nurodytos aplinkybės, kad automobilis jam reikalingas nuvykti į darbą, bei kitos jo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas keisti skundžiamu Nutarimu jam paskirtos administracinės nuobaudos rūšį.
IV.
Apeliaciniu skundu E. Č. prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą administracinio pažeidimo byloje Nr. II-879-02/2006 ir pakeisti skirtą nuobaudą pinigine bauda. Apeliantas nurodo, kad 2006 02 17 lengvuoju automobiliu Honda Accord, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Parodų gatve Vilniuje. Nurodytą dieną viešėjo pas savo senelius gyvenančius netoli Parodų gatvės. Važiavo pas tėvus, kurie gyvena visai netoli - (duomenys neskelbtini). Teigia, kad viešėdamas pas senelius išgėrė taurę naminio alaus. Atsižvelgęs į tai, kad buvo visai nedaug išgėręs ir jautėsi visiškai blaivus bei žvalus nusprendė vairuoti automobilį pats. Nemanė, kad taurė alaus yra per daug, bet apsiriko. Apeliantas nurodo, kad važiuojant Parodų gatve pareigūnai sustabdė (buvo stabdomas ne dėl įtartinų veiksmų, o dėl vieno žibinto gedimo) jo vairuojamą automobilį bei paprašė atlikti girtumo testą, kuris parodė 0,64 promiles. Kadangi, kaip teigia apeliantas, jis buvo įsitikinęs, kad nuo vienos taurės alaus negalėjo būti tiek apsvaigęs, paprašė atlikti kraujo tyrimą. Atlikus kraujo tyrimą jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis - 0.88. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog jis tyčia ir sistemingai pažeidinėjo kelių eismo taisykles ir aiškina, kad nedidelės avarijos keliuose (jis buvo baustas už dvi avarijas ir vairavimą be šviesų) nėra visiškai tapačios tokiems tyčiniams arba dėl neatsargumo daromiems KET pažeidimams kaip greičio viršijimas, ženklų nepaisymas ir kiti dažni pažeidimai. Nedidelės avarijos dažniausiai kyla įprastose situacijose tiesiog pasikeitus aplinkybėms (neįprastai slidus kelias, netikėta situacija ir kt). Tokios nedidelės avarijos, kaip teigia apeliantas, nepadaro didelės žalos nei visuomenei, nei kitų asmenų turtui, todėl jis nemano, kad jų padarymą laikyti tyčiniu ir sistemingu KET pažeidimu yra teisinga. Apeliantas nurodo, kad yra padaręs dvi avarijas: pirmoji - nedideliu greičiu atsitrenkė į kito automobilio galinę dalį slidžiame kelyje, antroji - ankstyvą rytą visiškai nestipriai brūkštelėjo kitą automobilį namo kieme. Pastarasis pažeidimas padarytas ankstyvą rytą daugiabučio namo kieme, kitos mašinos pažeidimas buvo toks nežymus, kad daugelis būtų tiesiog nuvažiavę. Apelianto teigimu, tai, kad jis savo noru pranešė apie įvykį ir padėjo jį išaiškinti labiau parodo ne jo neva tyčinius pažeidimus, o tai kad jis yra sąžiningas ir atsakingas visuomenės narys. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įprastos bausmės - piniginės baudos, nekeičia apelianto įpročio neva sistemingai ir tyčia pažeidinėti KET ir tuo nepasiekiama ATPK 20 straipsnyje nurodytų nuobaudų skyrimo tikslų. Apeliantas teigia, kad nei vienas iš jo pažeidimų nebuvo padarytas tyčia, suvokiant, kad jį daro ir geidžia jį padaryti. Ankstesni pažeidimai - avarijos, praktiškai buvo jo nekontroliuojamos dėl susiklosčiusių aplinkybių, dažniausiai objektyviai neįmanoma nustatyti jų priežasties, tiesiog vienas sukėlęs nepatogumų kitam yra kaltas ir tiek. Ir tokioje situacijoje yra netgi neteisinga, apelianto teigimu, siekti bausti tam, kad žmogus ateityje nedarytų tokių pažeidimų, kadangi jie vis tiek nuo jo praktiškai nepriklauso susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Apeliantas nurodo, jog jis puikiai supranta, kad vairuodamas automobilį neblaivus pasielgė neapgalvotai, nemąstydamas apie galimas skaudžias pasekmes. Pilnai pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, įvykio aplinkybių neginčija ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Nurodo, kad ateityje stengsis būti drausmingesniu ir atsakingesniu. Teigia, kad pažeidimą padarė nepiktybiškai, nemanydamas, kad apskirtai jį daro, gyvenime praktiškai nevartoja alkoholio ir negalėjo numatyti tokio nedidelio kiekio tokio stipraus poveikio. Mano, kad šį jo pažeidimą neteisinga įvardinti kaip tyčinį, kadangi nežinojo, kad alkoholio kiekis kraujyje yra viršijęs leistiną normą. Patikrinus ar yra blaivus policijos įranga (į kurią reikią pūsti) buvo nustebęs dėl jos parodymų ir būtent dėl to, o ne dėl piktnaudžiavimo savo teisėmis paprašė atlikti kraujo tyrimą. Mano, kad tai šį jo prašymą galima laikyti pažeidimą išaiškinti padedančiu veiksmu, kadangi kraujo tyrimai yra daug objektyvesni ir padeda nustatyti tikrąją situaciją. Tai kad policijos pareigūnai šį veiksmą vertino kaip piktnaudžiavimą savo teisėmis ir padarė išvadą, jog jis nesigaili dėl pažeidimo, apelianto teigimu, yra visiškai neteisinga, kadangi dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir siekė, kad būtų kuo objektyviau ir teisingiau nustatyta jo girtumo būsena, t.y., kad pažeidimas būtų greitai ir teisingai išaiškintas. Apeliantas iš esmės pakartoja tas su jo mokslais, tėvų sunkia materialine padėtimi ir jo darbo specifika susijusias aplinkybes ir nurodo neigiamas pasekmes (darbo, o tuo pačiu ir galimybės studijuoti praradimas), kurios atsirastų dėl teisės vairuoti transporto priemones praradimo. Apelianto teigimu, jis supranta, kad tai, jog automobilio jam besąlygiškai reikia darbui, o darbo tam, kad galėtų save išlaikyti ir tęsti mokslus, nėra jo pažeidimą lengvinanti aplinkybė, tačiau mano, kad tai tikrai yra ta aplinkybė, dėl kurios nuobaudą, vadovaujantis teisės principais ir atsižvelgus į kitas aplinkybes bei jo asmenines savybes, galima būtų pakeisti tokia pačia griežta alternatyvia pinigine bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
E. Č. kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, jos neneigia ir pats apeliantas.
LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis numato, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.
Skunduose nurodomos aplinkybės (teisės vairuoti transporto priemones praradimas tuo pačiu būtų ir darbo bei galimybės studijuoti praradimas, kadangi pagal darbo pobūdį ši teisė būtina, reikia mokėti už mokslą, o tėvai negali paremti dėl sunkios materialinės padėties) negali būti įvertintos kaip apelianto atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės. Nors apeliantas nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, tačiau, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, jis šį pažeidimą padarė ne dėl neatsargumo, kadangi prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį ir turėjo suprasti, kad alkoholio kiekis gali viršyti leistiną ribą.
Kadangi apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė pakeisti jam paskirtą nuobaudą, t.y. vietoje paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skirti baudą, teismas pagrįstai rėmėsi LR ATPK 30 str., kuris nustato, kad skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas teisingai pažymėjo, kad įstatymų leidėjas sankcijas už administracinius teisės pažeidimus diferencijuoja atsižvelgdamas į pažeidimų pavojingumą, o tais atvejais, kai sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos, parenkama turi būti tokia nuobauda, kuria būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad apeliantas per pakankamai trumpą vairavimo stažą sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus ir anksčiau skirtos administracinės nuobaudos (piniginės baudos) nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės, iš kurių jis būtų padaręs išvadas, kad privalu laikytis KET reikalavimų ir minėtomis administracinėmis nuobaudomis nebuvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai, o nutarimu Nr.E 038843 E. Č. paskirta administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam ATPK 126 str. l d. sankcijoje numatytam terminui (12 mėnesių) yra adekvati jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, o taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti šią nuobaudos rūšį nėra pagrindo.
Apeliantas neteisingai nurodo, kad jo nesutikimas su dviejų alkotesterių parodymais ir pageidavimas atlikti kraujo tyrimą turėtų būti vertinamas kaip pagalba policijos pareigūnams siekiant kuo greičiau ir teisingiau išaiškinti jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, t.y. jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apelianto nesutikimas su alkotesterių parodymais reiškia jo padaryto administracinio teisės pažeidimo neigimą, o reikalavimas atlikti kraujo tyrimą – pasinaudojimas teisės aktų numatyta teise, kad įrodytų, jog tokio pažeidimo nepadarė.
Apeliantas taip pat neteisingai nurodo, kad ankstesni pažeidimai - avarijos, praktiškai buvo jo nekontroliuojamos dėl susiklosčiusių aplinkybių. Pagal ATPK 9 str. 1 d., administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kadangi iš byloje esančių dokumentų matyti, kad apeliantas buvo baustas administracine tvarka už jo minimus ankstesnius pažeidimus – avarijas, vadinasi buvo pripažinta, kad jis padarė administracinius teisės pažeidimus, t.y. veikė arba neveikė tyčia arba neatsargiai, t.y. avarijų priežastys buvo arba objektyviai galėjo ir privalėjo būti apelianto kontroliuojamos, tačiau jis to nepadarė arba padarė netinkamai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. Č. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.