- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-06
- Bylos Nr.
- N-444-2633-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Vaida Urmonaitė, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnas V. V. 2008 m. kovo 30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą dieną, apie 20.11 val. Kelmės rajone, Mosteikių kaime, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes jos nėra įgijęs. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 59 ir 68 straipsnių reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 9 d. nutarimu V. V. skyrė administracinę nuobaudą – trisdešimties parų administracinį areštą. Teismas pripažino, kad V. V. kaltė padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnyje numatytą pažeidimą įrodyta byloje surinkta medžiaga – jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (neįgijęs šios teisės) ir būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus (2,09 promilės) girtumas. Nurodė, jog jis jau buvo tris kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, kas liudija jo polinkį daryti teisės pažeidimus ir nenorą pasitaisyti. Teismas pažymėjo, jog už pažeidimus jam skirtos piniginės baudos nėra pakankamai veiksmingos, be to, jis neturi nuolatinio darbo ir pajamų, o baudos paskyrimas labai neigiamai atsilieptų šeimos turtinei padėčiai, todėl skyrė jam areštą.
II.
Nesutikdamas su Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutarimu, V. V. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti nutarimą – paskirtą administracinio arešto nuobaudą pakeisti į viešuosius darbus. Nurodo, kad teismas nutarime pažymėjo, jog jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tačiau 2,09 promilės yra vidutinis girtumo laipsnis. Pabrėžė, kad dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, tačiau jis nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, o automobilį vairavo tik kelis šimtus metrų, be to, niekam nepadarė žalos, nesukėlė avarinės situacijos. V. V. prašymą pakeisti nutarimą grindžia tuo, jog jis augina du mažamečius vaikus, šeimą išlaiko padėdamas tėvams dirbti jų ūkyje įvairiausius darbus, nes tėvas yra iš dalies nedarbingas ir negali dirbti fizinio darbo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nutarime padaryta išvada, kad V. V. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, įrodyta byloje surinktais įrodymais.Apeliantas iš esmės neneigia savo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, tačiau siekia, kad pritaikius jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, būtų pakeista už pažeidimą jam skirta administracinio arešto nuobauda. ATPK 129 straipsnis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) nustato, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, <...> užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų. Taigi sankcija už V. V. padarytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba areštas. Pirmosios instancijos teismas V. V. skyrė administracinį areštą, todėl byloje analizuotina, atsižvelgus į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, ar paskiriant nurodytą nuobaudą buvo laikytasi nuobaudų skyrimo taisyklių ir ar paskirta nuobauda yra tinkamai individualizuota. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta, jog V. V. 2004 m. kovo 9 d. nutarimu už automobilio vairavimą, neturint teisės jo vairuoti, buvo paskirta bauda, taip pat kad 2004 m. rugsėjo 9 d. nutarimu bei 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu jam buvo skirtos baudos už automobilio vairavimą neblaiviam bei neturint teisės vairuoti transporto priemonių. Ir nors minėti 2004 metais padaryti administraciniai teisės pažeidimai negali būti vertinami kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi padaryti daugiau nei vieneri metai iki šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo, tačiau jie, įvertinus taip pat ir trečiąjį jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, neabejotinai leidžia daryti išvadą apie pažeidėjo asmenybę bei jo polinkį pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Taigi šių aplinkybių pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tai liudija apie apelianto nenorą pasitaisyti bei kad anksčiau už pažeidimus jam skirtos baudos buvo visiškai neveiksmingos bei nepasiekė ATPK 20 straipsnyje nustatytų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Todėl įvertinus tai, jog už anksčiau padarytus pažeidimus V. V. buvo skirtos baudos, tačiau jis vėl pakartotinai padarė analogišką administracinį pažeidimą, darytina neabejotina išvada, jog anksčiau jam paskirtos baudos nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės, ir teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai parinko jo atžvilgiu būtent administracinio arešto nuobaudą.Apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio, įtvirtinančio mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką, nuostatomis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1?1396/2007, N17-103/2007). Nagrinėjamu atveju apelianto nurodytos aplinkybės – tai, kad jis prisipažįsta padaręs pažeidimą ir dėl jo gailisi, taip pat kad augina du mažamečius vaikus ir savo šeimą išlaiko, padėdamas savo tėvams dirbti darbus jų ūkyje, – nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis nurodytoms nuostatoms taikyti. Apeliantas pabrėžia, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažįsta, dėl jo gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau nustatyta ir jo atsakomybę sunkianti aplinkybė – jis pakartotinai per metus padarė analogišką administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi jau vien ši aplinkybė iš esmės eliminuoja galimybę jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, be to, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, kas parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Nors sutiktina su apelianto argumentu, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodyta, jog jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kadangi jam nustatytas 2,09 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis atitinka vidutinį, tačiau tai pažeidimo kvalifikavimui esminės reikšmės neturi. Kita vertus, aplinkybė, jog jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kai asmeniui jau nebegali likti abejonių, jog jis negali vairuoti, atsižvelgiant ir į tai, jog jis apskritai neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, yra neabejotinai apibūdinanti pažeidimą kaip padarytą sąmoningai. Asmuo turi numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas teisės pažeidimą, todėl padaręs pažeidimą, jis turi prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Apeliantas prašo paskirtą areštą pakeisti jam į viešuosius darbus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors ATPK 338¹ straipsnis numato, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas gali, sutinkant pažeidėjui, atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių ir skirti jam atlikti nemokamų viešųjų darbų, tačiau tai yra teismo teisė, siekiant tinkamai individualizuoti asmeniui skiriamą administracinę nuobaudą taip, kad būtų pasiekti administracinių nuobaudų tikslai bei atsižvelgta į teisingumo bei protingumo principus. Įvertinusi apelianto nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nenustatyta svarbių, išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti nurodytas ATPK 338¹ straipsnio nuostatas dėl sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu tinkamai individualizavo V. V. skirtiną administracinę nuobaudą, ji atitinka apelianto padaryto pažeidimo pavojingumą, todėl keisti nutarimą apelianto nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nuta r i a:
V. V. apeliacinį skundą atmesti.
Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.