Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Kitaip tariant, kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.

12. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444-448 straipsniuose. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai, 443 straipsnio 1 dalis), ar už pareiškimą yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas žyminis mokestis. Teismui nustačius, jog pareiškimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114, 447 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trūkumai yra šalinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teismas, nustatęs, jog teikiamas pareiškimas turi trūkumų, privalo nurodyti pareiškėjui konkrečius trūkumus, kurie, teismo įsitikinimu, trukdo pradėti procesą.

13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismo reikalavimas pareiškime nurodyti suinteresuotais asmenimis galimus palikėjo paveldėtojus yra perteklinio pobūdžio, o pakankamas veiksmas yra duomenų iš notarės Vilijos Partaukienės apie tai, ar po palikėjo mirties yra užvesta paveldėjimo byla, gavimas.

14. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje suinteresuotu asmeniu yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nagrinėjamos įtraukus į jas visus suinteresuotus asmenis.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamai parengti pareiškimą ir nurodyti visus suinteresuotus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla, tenka būtent pareiškėjai ir negali būti perkelta teismui. Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi kartu su pirmos ir antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra), o jų nesant, paveldi visą palikimą. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja turi pareigą pateikti įrodymus apie tai, jog nėra galimų palikėjo pirmos ir antros eilės įpėdinių, pvz. išrašą iš Gyventojų registro tarnybos apie mirusiojo šeimos sudėtį, o ne tik pareiškime nurodyti, kad neturi duomenų apie galimus palikėjo įpėdinius. Šiuo atveju pareiškėja nėra pateikusi teismui duomenų, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių siekiant gauti informaciją apie galimus palikėjo įpėdinius (suinteresuotus asmenis). Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja yra atstovaujama (nors ir nurodoma, kad pavesta atlikti ribotus procesinius veiksmus) profesionalaus atstovo, todėl pareiškėjos atstovui turėtų būti žinoma apie tai, jog pareiškime ypatingosios teisenos tvarka turėtų būti nurodomi suinteresuoti asmenys bei iš kokių registrų tokie duomenys turėtų būti pateikiami teismui. Tuo atveju, jeigu pareiškėjai ar jos atstovui tam tikri duomenys nėra prieinami (dėl asmens duomenų apsaugos ir kt.), teismui turėtų būti pateikiami tokią aplinkybę pagrindžiantys įrodymai, taip pat gali būti teikiamas prašymas teismui dėl atitinkamų įrodymų išreikalavimo arba liudijimo tokiems įrodymams gauti išdavimo (CPK 199 straipsnio 4 dalis).

16. Apeliantė nepagrįstai remiasi argumentu, jog teismo užklausa notarei apie tai, ar buvo kreiptasi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir ar buvo užvesta paveldėjimo byla, pakankami pareiškimui išnagrinėti. Pažymėtina, jog toks atsakymo iš notarų biuro gavimas pagrįstų aplinkybę, jog (ne)buvo kreiptasi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau nepatvirtintų palikėjo galimų pirmos ir antros eilės įpėdinių (pvz. vaikų) (ne)buvimo fakto.

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatydamas terminą nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti, nepažeidė proceso normų, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo tenkinti ir naikinti skundžiamos nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nenaikintina, o terminas trūkumams pašalinti buvo nustatytas iki 2021 m. rugpjūčio 23 d., pareiškėjai nustatytinas naujas terminas pašalinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nurodytus trūkumus. Išaiškintina pareiškėjai, kad tuo atveju, jeigu šioje nutartyje nustatytu terminu pareiškimo trūkumai nebus pašalinti, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apeliantės (pareiškėjos) M. M. atskirojo skundo netenkinti.

Nustatyti pareiškėjai M. M. terminą iki 2021 m. spalio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.