- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-18
- Bylos Nr.
- 2-5106-889/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02390-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Atsakovas
- T. P.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankroto administratorės MB „Penktas šansas“ ieškinį atsakovei T. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 3 800 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės, kad atsakovė nuo 1998-01-08 buvo (duomenys neskelbtini) individualios įmonės vadovė. 2017-07-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) individualiai įmonei iškelta bankroto byla ir paskirta bankroto administratorė ieškovė MB „Penktas šansas“, (duomenys neskelbtini) individualios įmonės savininkas/direktorius įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto admnistratoriui įmonės dokumentus, antspaudą bei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę. Nutartis įsiteisėjo 2017-07-25. Klaipėdos apygardos teismas 2017-09-12 nutartimi patvirtino patvirtino bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) individualios įmonės administravimo išlaidų sumą, nustatė, kad laikotarpiui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki sąmata bus patvirtinta bendrovės kreditorių susirinkime, įmonės administravimui būtina lėšų suma sudaro 1740 Eur. 2017-12-04 bankrutuojanti (duomenys neskelbtini) IĮ, pagal bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) IĮ kreditorių 2017-12-04 susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), ir MB „Penktas šansas“ sudarė pavedimo sutartį, pagal kurios 3.1 punktą numatyta, kad administratoriui už bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) IĮ administravimą patvirtinamas administravimo atlyginimas ir administravimo išlaidos nuo 2017-12-04 iki įmonės išregistravimo 3 800 Eur plius mokesčiai. Bankrutuojanti (duomenys neskelbtini) IĮ finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikusi, todėl nėra galimybės nustatyti, kada pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsakovė turėjo žinoti apie įmonės nemokumą ir nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti iš viso 3 800 Eur ieškovei už (duomenys neskelbtini) individualios įmonės bankroto administravimo paslaugą, kadangi atsakovė buvo minėtos įmonės vadovė bei savininkė.
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės valdymo organų civilinę atsakomybę, būtina nustatyti asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Kreditorius, įmokėjęs pagal LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Atsakovė nevykdė teisės aktais jai nustatytų pareigų, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, dėl ko įmonei nebuvo laiku inicijuotas bankroto bylos iškėlimas. Taip pat akivaizdu, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir įmonei atsiradusios turtinės žalos. Atsakovei laiku inicijavus bankroto bylą, kai įmonė dar turėjo turto, administravimo išlaidos būtų buvusios padengtos iš šio turto, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl atsakovė privalo atsakyti pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta iš ieškovei iš atsakovės priteistinas 3 800 Eur žalos atlyginimas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovė taip pat privalo mokėti ieškovei 5 procentų įstatymines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2018-04-04 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 164 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti iš atsakovės T. P. ieškovei MB „Penktas šansas“ 3 800 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 3 800 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-04-04 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 164 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.