Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant atsakovės atstovui D. M. (D. M.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas neigia, jog išeidamas į fizinės reabilitacijos kambarį paliko įjungtą televizorių, tačiau neatmeta galimybės, kad jam išėjus iš kameros televizoriuje galėjo aktyvuotis gamintojo įdiegta laikmačio funkcija, kuri įjungia televizorių pagal iš anksto nustatytą pageidaujamos žiūrėti programos laiką. Atkreipė dėmesį, jog nurodė Lukiškių TI-K, kad iš jo sąskaitos gali būti išskaičiuotos lėšos už sunaudotą elektros energiją dėl galimai įsijungusio televizoriaus.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Lukiškių TI-K teigimu, vertindamas pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, rėmėsi galiojančiais teisės aktais, gautais darbuotojų tarnybiniais pranešimais, atsižvelgė į nuteistojo atsisakymą pasiaiškinti raštu, nufilmuotą medžiagą vaizdo registratoriumi, drausmės komisijos protokolą. Minėti rašytiniai duomenys sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo rėžimo pažeidimą. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį ir skirta įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes.

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas savo skunde nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą, nenurodo, kuo ta žala pasireiškė. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio dėl skunde išdėstytų aplinkybių, dėl kurių jis galėjo patirti tam tikrą neturtinę žalą, kuria prašo atlyginti. Toks pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

Kalėjimų departamento nuomone, Lukiškių TI-K direktorius nuobaudą pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes. Kadangi nenustatyta, jog Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad 2017-02-24 pareiškėjo R. R. kameroje buvo atlikta krata, kurios metu kameroje rasti: metalinė tarka (sulankstyta), techniškai netvarkingas garso grotuvas (iš jo korpuso išmontuotos vidinės dalys, tačiau jis iš dalies veikiantis), nuosava antklodė, nuosava maža pagalvė, techniškai netvarkingas prailgintuvas (nupjauti laidai, apnuogintos srovinės laidų dalys), knyga, kurios viršelio galinė pusė užklijuota švitriniu popieriumi (b. l. 35).

Lukiškių TI-K pareigūnai J. V. (J. V.), J. Š. ir G. M. 2017-02-24 tarnybiniais pranešimais informavo Lukiškių TI-K direktorių apie pareiškėjo kameroje atliktą kratą ir jos rezultatus. Tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodyta, jog prieš atliekant kratą įėjus į kamerą buvo pastebėta, kad pareiškėjas, išeidamas į fizinės reabilitacijos kambarį, paliko be priežiūros įjungtus asmeninius garso grotuvą bei televizorių (b. l. 28–33).

Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas pasiaiškinti atsisakė (b. l. 36).

Dėl minėto įvykio 2017-03-02 vyko drausmės komisijos posėdis, kurio metu buvo nutarta teikti Lukiškių TI-K direktoriui siūlymą dėl pareiškėjo nubaudimo, skiriant papeikimą (b. l. 34).

Lukiškių TI-K direktorius 2017-03-03 nutarime Nr. 62-163 konstatavo, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 112 straipsnio 4 dalį, PĮVTT 18 priede išdėstyto Sąrašo 5.4, ir 4.12 punktų reikalavimus, Tvarkos aprašo 28.1 ir 7 punktus, todėl, vadovaudamasis BVK 142–143 straipsniais, skyrė pareiškėjui nuobaudą – papeikimą (b. l. 8).

Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta nuobauda, Lukiškių TI-K direktoriaus 2017-03-03 nutarimą Nr. 62-163 apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 41–47), tačiau Kalėjimų departamentas 2017-05-03 sprendimu Nr. 2S-3039 pareiškėjo skundo netenkino, konstatavo, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai (b. l. 10–11).

BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.

Pagal BVK 112 straipsnio 4 dalį nuteistiesiems, išskyrus šio kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato PĮVTT. Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, PĮVTT taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami.

PĮVTT 18 priede įtvirtintas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, kurio 4.12 punkte nurodyta patalynė (paklodė, užvalkalai pagalvei ir antklodei), o 5.4 punkte nurodytas radijo imtuvas arba garso grotuvas.

Pagal BVK 96 straipsnio 1–2 dalis nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais PĮVTT nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. Tokia tvarka yra patvirtinta Tvarkos aprašu, kurio 7 punkte nustatyta, kad elektros prietaisai, jų priedai turi būti gamintojo sertifikuoti, švarūs, techniškai tvarkingi, saugūs, neiškomplektuoti, neišmontuotos ir nepakeistos jų atskiros dalys (išskyrus tuos atvejus, kai yra išmontuojama vaizdo ir garso įrašymo įranga bei atskiros dalys, suteikiančios galimybę turėti bet kokį ryšį), atitinkantys gamintojo žymose arba techninėje dokumentacijoje nurodytus duomenis, turėti atsitiktiniam prisilietimui nepasiekiamas srovines dalis, jungiamųjų laidų izoliacija turi būti be akivaizdžių pažeidimų, įtrūkimų ir pan. Pagal Tvarkos aprašo 28.1 punktą suimtiesiems ir nuteistiems draudžiama palikti įjungtus elektros prietaisus be priežiūros.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigia, kad turėjo kratos metu surastus daiktus, tačiau nemano, kad už jų turėjimą turėtų būti baudžiamas, kadangi šiuos daiktus įsigijo seniai ir teisėtai.

Visų pirma teismas pažymi, kad pažeidimai nustatomi ir nuobaudos skiriamos pagal pažeidimų padarymo metu galiojusius teisės aktus, todėl pareiškėjo teiginiai apie lex retro non agit principo pažeidimą atmestini. Taip pat pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad ankstesnių kratų metu nebuvo surasti ar paimti ginčo atveju surasti draudžiami turėti daiktai, nėra pagrindo nenustatyti pažeidimo tokius daiktus suradus vėlesnių kratų metu.

Kaip minėta, pagal BVK 112 straipsnio 4 dalį nuteistiesiems leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato PĮVTT. Tokie daiktai yra nurodyti PĮVTT 18 priede pateiktame Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše. Atkreiptinas dėmesys, kad Sąraše nėra nurodyta tarka, vadinasi, šio daikto nuteistieji turėti negali, todėl pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs BVK 112 straipsnio 4 dalį. Nors pagal Sąrašo 4.2 punktą nuteistieji gali turėti knygų, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nubaustas ne už knygos, bet už švitrinio popieriaus, kuris buvo pareiškėjo kameroje surastos knygos dalis, turėjimą. Švitrinis popierius Sąraše nėra nurodytas, todėl pažeidimas nustatytas pagrįstai.

Pagal Sąrašo 4.12 nuostatas iš patalynės dalių nuteistiesiems leidžiama turėti tik paklodę, užvalkalą pagalvei ir antklodę, todėl pareiškėjo turėta asmeninė antklodė ir pagalvėlė yra priskirtini prie draudžiamų turėti daiktų. Pažymėtina, kad tiek kratos protokole, tiek tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad pareiškėjo kameroje buvo rasta maža pagalvė, todėl pareiškėjo teiginiai, jog surastas daiktas buvo ne pagalvė, o megztinis, vertintini kritiškai.

Pagal Sąrašo ir Tvarkos aprašo nuostatas nuteistiesiems leidžiama turėti radijo imtuvus arba garso grotuvus, tačiau visi turimi elektros prietaisai, jų priedai turi būti gamintojo sertifikuoti, švarūs, techniškai tvarkingi, saugūs, neiškomplektuoti, neišmontuotos ir nepakeistos jų atskiros dalys (išskyrus tuos atvejus, kai yra išmontuojama vaizdo ir garso įrašymo įranga bei atskiros dalys, suteikiančios galimybę turėti bet kokį ryšį), atitinkantys gamintojo žymose arba techninėje dokumentacijoje nurodytus duomenis, turėti atsitiktiniam prisilietimui nepasiekiamas srovines dalis, jungiamųjų laidų izoliacija turi būti be akivaizdžių pažeidimų, įtrūkimų ir pan. Šiuo atveju pareiškėjo kameroje rasti elektros prietaisai, t. y. garso grotuvas ir prailgintuvas buvo techniškai netvarkingi, todėl Lukiškių TI-K pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė Tvarkos aprašo reikalavimų. Nors pareiškėjas teigia, jog garso grotuvas buvo tinkamas naudoti, tačiau pats nurodo, jog iš grotuvo buvo išimtos ne tik garso įrašymo detalės, kurių išėmimas nedraudžiamas, bet ir diskų grojimo įrenginys, todėl teigti, kad pareiškėjo garso grotuvas atitiko Tvarkos aprašo reikalavimus, nėra pagrindo. Be to, teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jei pareiškėjo garso grotuvas vis dėlto buvo tvarkingas, byloje surinka pakankamai duomenų, kurių pagrindų galima konstatuoti kitus BVK, PĮVTT bei Tvarkos aprašo pažeidimus ir jų pagrindu skirti pareiškėjui nuobaudą.

Kaip minėta, Tvarkos aprašo nuostatos nuteistiesiems taip pat draudžia palikti įjungtus elektros prietaisus be priežiūros. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, jog pareiškėjas, išeidamas iš gyvenamosios kameros į fizinės reabilitacijos kambarį, gyvenamojoje kameroje paliko įjungtą televizorių ir garso grotuvą. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei, kaip nurodo pareiškėjas, televizorius automatiškai įsijungė jam jau išėjus iš kameros, tai nepaneigtų Tvarkos aprašo 28.1 punkto pažeidimo, nes šiuo atveju įjungtas buvo paliktas ir garso grotuvas. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas yra pats atsakingas už savo televizoriaus užprogramavimą ir turėtų pasirūpinti, kad jo televizorius neįsijungtų, pareiškėjui išėjus iš kameros.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, už kuriuos pagal BVK 142 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. Šiuo atveju pareiškėjui paskirta pati švelniausia nuobauda – papeikimas, kuri teismo vertinimu, yra adekvati padarytam pažeidimui. Taigi darytina išvada, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 62-163 bei Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. 2S-3039 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti.

Pareiškėjas atsakovu nenurodė Lukiškių TI-K, kuris byloje yra įtrauktas atsakovės atstovu. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K atsiliepime yra išdėstęs savo poziciją ne tik dėl žalos atlyginimo, bet ir dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo bei pagrįstumo, todėl nespręstina dėl jo įtraukimo į bylos nagrinėjimą atsakovo pozicijoje.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė, kokia neturtinė žala jam kilo, kuo ji pasireiškė. Be to, teismas nenustatė jokių neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Kaip minėta, neteisėti veiksmai yra viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl pastarųjų nenustačius, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo R. R. skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagristą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.