- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- 1-104-557/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Kaltinamasis
- V. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d., 135 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 4 metams 4 mėnesiams, Kaišiadorių raj. apylinkės teismo 2016-11-08 nutartimi BVK 157 str. nustatyta tvarka 2016-11-18 lygtinai paleistas iš pataisos namų, 2017-06-01 išbrauktas iš Probacijos tarnybos registro pasibaigus lygtinio paleidimo terminui, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. K. 2020 m. balandžio 30 d. apie 22 val. bute (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia smogė peiliu S. J. tris kartus į krūtinę ir kaklą, padarydamas jai durtines-pjautines žaizdas kaklo kairėje, krūtinės ir kaklo riboje kairėje su ryklės–stemplės, kairės vidinės Jungo venos, trachėjos, pasieninės krūtinplėvės kairėje pažeidimais, kas komplikavosi ūminiu kraujavimu, hemoraginiu šoku, aspiracija krauju, ko pasekoje nuo patirtų sužalojimų S. J. netrukus mirė įvykio vietoje. Tokiu būdu kaltinamasis V. K. tyčia nužudė S. J..
Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad su S. J. susipažino 2020 m. vasario mėn. pradžioje, kuomet moteris jį parduotuvėje užkalbino ir pasiūlė išgerti. Nuo pažinties dienos J. apsigyveno jo namuose. Jie dažnai girtaudavo, turėjo intymių santykių, jis buvo J. įsimylėjęs. J. kartais pradingdavo kelioms dienoms, o grįžusi sakydavo, kad buvo pas vyrus. Po kurio laiko J. įsidarbino pardavėja parduotuvėje, bendradarbės padėjo jai išsinuomoti butą (duomenys neskelbtini). Jis padėjo J. išsikraustyti iš jo namų į naują butą, persivežti daiktus, porą kartų buvo likęs ir nakvoti. 2020 m. balandžio 30 d. apie 14 val. kartu su J. grįžo į jos išsinuomotą butą, kur dviese virė valgyti, bendravo bei virtuvėje gėrė degtinę. Dviese išgėrė du pusės litro talpos butelius degtinės, kuriuos jis J. prašymu ir už jos duotus pinigus parnešė iš parduotuvės. Būdami neblaivūs, abu ėmė konfliktuoti. Konflikto metu J. kalbėjo, kad jis nevykėlis, kad jis jos nepatenkina, kad stovi biržoje, kad susirado kitą žmogų ir nori su juo gyventi, pradėjo ant jo šaukti, bet jis nekreipė dėmesio. Kažkuriuo momentu jis virtuvėje peiliu pjaustė dešrą, agurkus. Kas vyko toliau, kaltinamasis nurodo neprisimenantis dėl girtumo, bet yra įsitikinęs, jog būtent jis nužudė S. J., nes pašalinių asmenų J. namuose nebuvo, todėl niekas kitas, be jo, negalėjo jos mirtinai sužaloti. Atsipeikėjo, kuomet į butą jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir medikai. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir pergyvena, savo kaltę visiškai pripažįsta, pats negali susitaikyti su ta mintimi, kad nužudė moterį, kurią mylėjo. Sutinka atlyginti nužudytosios dėdei visas jo turėtas J. laidojimo išlaidas, tačiau mano, jog prašoma priteisti 2000 eurų neturtinės žalos suma yra per didelė ir sutinka atlyginti tik 1000 eurų neturtinės žalos.
Nukentėjusysis V. J. parodė, kad S. J. buvo jo sesers, mirusios 2008 m., dukra, S. tėvo ir kitų artimų žmonių neturėjo, todėl mirus mamai ėmėsi ją globoti. S. kurį laiką gyveno ir dirbo Telšiuose, po to Aukštaitijoje, galiausiai Klaipėdoje, tačiau kartais atvažiuodavo ir pas jį pasisvečiuoti. Jis pats jau 8 metus dirba užsienyje ir ten praleidžia didesnę laiko dalį, namo grįžta tik porai savaičių, ir po to vėl keliems mėnesiams vyksta dirbti, todėl su S. matydavosi retai. Paskutinį kartą S. matė per savo mamos laidotuves 2019 m spalio 1 d. S. jam dažnai skambinėdavo, būdavo visą laiką girta, paskutinį kartą telefonu bendravo prieš dvi savaites iki nužudymo. S. laidotuvėmis rūpinosi jis. Civilinį ieškinį sudaro laidojimo išlaidos ir neturtinė žala. Paminklas dar nepastatytas, paskaičiuota tik sąmata. S. palaidota ne šeimos kape, palaidota atskirai ir bus atskiras paminklas. Apie jos gyvenimą su K. ir nuomuojamą butą nieko nežinojo. Kur ir iš kokių pajamų S. gyveno prieš mirtį, nežinojo ir ji nieko nesakė.
Liudytoja J. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte. Su trečiame aukšte esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojais santykių nepalaikė. Įvykio dieną iki 21 val. jokių įtartinų garsų ar triukšmo, kuris būtų sklidęs iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), negirdėjo, tačiau apie 21 val. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame grojo garsi muzika, virtuvės išgirdo vyro pasakytus žodžius „tu man (ar jam) esi niekas, tu sugyventinė“. Maždaug po valandos laiptinėje išgirdo bildesį, po to – moters šauksmą. J. K. išėjo iš savo buto ir persisvėrusi per laiptų turėklus pamatė laiptinės aikštelėje arčiau buto Nr. (duomenys neskelbtini) sukniubusią kruviną nepažįstamą moterį. Moters viršutinė kūno dalis buvo pusnuogė, tik su liemenėle. (duomenys neskelbtini) buto durys buvo atidarytos, iš jo sklido šviesa ir grojo muzika. Grįžusi į savo namus, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Maždaug po 10 min. atvyko policija. Atvykus pareigūnams, pamatė buto Nr. (duomenys neskelbtini) koridoriuje šalia kruvinos moters kūno sėdintį nepažįstamą vyrą.
Liudytojas A. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Su kaimynais artimai nebendrauja, todėl kas gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), nežino. 2020-04-30 apie 21.30 val. laiptinėje pasigirdo bildesys, panašus lyg būtų daužomi daiktai ar stipriai baladojama. Po to, praėjus ne daugiau nei 10 min., pasigirdo moters, kuri šaukė „pagalbos, pagalbos“, balsas. Saugumo sumetimais nelipo į viršų pažiūrėti, bet skambino Nr. 112 ir pranešė apie moterį, kuri šaukiasi pagalbos. Vyro balso negirdėjo. Moteriai šaukiantis pagalbos, kažkuriame bute grojo garsi muzika. Iš policijos pareigūnų sužinojo, jog buvo aptikta mirusi moteris, bet pats nematė, kaip ji buvo sužalota.
Liudytoja J. S. parodė, kad V. K. keletą metų pažįsta kaip bendrabučio kaimyną, jų santykiai normalūs. Prieš kurį laiką K. kambaryje gyveno jauna moteris vardu S.. Iš jos pasakojimų žino, kad moteris ne klaipėdietė, V. K. namuose apsigyveno, nes neturėjo kur daugiau apsistoti. K. ir S. dažnai girtaudavo. Yra mačiusi S. veide, dešiniame šone mėlynes ir moteris neslėpė, kad sužalojimus jai padarė V. K.. Po to S. jai pasakė, kad susirado vieno kambario butą (duomenys neskelbtini) g. rajone, pasakojo, jog K., kai išgirdo apie S. sprendimą išsikraustyti, jai pasakė žodžius „tu vis tiek niekur nepabėgsi, nedingsi, bet turėsi mane išlaikyti“. Iš K. namų moteris išsikraustė balandžio mėn. pabaigoje. Balandžio 28 d. ryte ji sutiko K., kuris pasakė, jog taksi automobiliu S. su jos daiktais išvežė į naują butą, pats tame bute permiegojo, o ryte S. palydėjo į darbą. Daugiau susitikusi su V. K. nebuvo.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. M 246/2020 (03) konstatuota, kad S. J. mirė nuo durtinių-pjautinių sužalojimų krūtinės ir kaklo srityse. Tai nurodo: durtinės-pjautinės žaizdos kaklo kairėje, krūtinės ir kaklo riboje kairėje su ryklės-stemplės, kairės vidinės Jungo venos, trachėjos, pasieninės krūtinplėvės kairėje pažeidimais, kas komplikavosi ūminiu kraujavimu, hemoraginiu šoku, aspiracija krauju. Ištyrus mirusiosios kūną, rastos trys durtinės-pjautinės žaizdos bei odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos rankose, kojose, pilve ir galvoje. Nuo S. J. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo lavone 2020-04-30 23.56 val. praėjo 1-2 val. (+-2,8 val.) laiko. Po sužalojimų padarymo S. J. galėjo būti gyva nuo kelių iki keliolikos minučių. S. J. lavono kraujyje rasta 2,33 promilės etilo alkoholio (1 tomas, b. l. 64–67).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu apžiūrėtas buto tarpduryje gulintis moters lavonas, kurio viršutinė kūno dalis yra bute, o apatinė – laiptinės aikštelėje. Apžiūrint lavoną, užfiksuoti sužalojimai krūtinėje ir kakle. Moteris vilki liemenėlę, džinsus ir kelnaites, rūbai gausiai sumirkę į kraują panašiu skysčiu. Avi viena šlepete, kojų padai sutepti į kraują panašiu sutepimu. Apžiūrimo trečio aukšto laiptinės sienos, turėklai, grindys bei šalia esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys yra sutepti galimai krauju. Buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra vieno kambario, virtuvėje mėtosi sudaužytos peleninės šukės, cigarečių nuorūkos. Kriauklėje rasti trys peiliai, iš kurių du yra sutepti į kraują panašiais sutepimais, kriauklės čiaupo rankena taip pat sutepta galimai krauju. Šiukšlių dėžėje rastas 2020-04-30 10:54:16 prekių pirkimo kvitas, du alkoholinio gėrimo buteliai. Kambaryje, kuriame stovi paklota sofa-lova, ant grindų guli galimai krauju sutepti marškiniai ir striukė. Kambario grindys, sofos-lovos dalis, patalynė sutepti į kraują panašiais sutepimais (1 tomas, b. l. 29–54).
Iš 2020-06-16 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti V. K. rūbai: marškiniai, striukė, bei akiniai. Daiktai gausiai sutepti į kraują panašiais sutepimais (2, b. l. 77–86).
Iš 2020-06-16 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti (duomenys neskelbtini) bute rasti ir paimti daiktai: vyriški akiniai nuo saulės, polietileninis maišelis, du stiklo buteliai (viename iš jų yra skysčio, turinčio alkoholio kvapą), vyriška kepurė su snapeliu, prekių pirkimo kvitas, cigarečių pakelis, plastikinis butelis, kuriame yra skysčio, turinčio alkoholio kvapą, piniginė nuo nuolaidų kortelėmis ir S. J. vardu išduotu asmens dokumentu, papuošalai, užrašų knygutė (2 tomas, b. l. 87–100).
Iš 2020-07-02 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti mirusiosios S. J. rūbai: džinsinės kelnės, liemenėlė ir apatinės kelnaitės, kurie gausiai sutepti į kraują panašiais sutepimais (2 tomas, b. l. 101–110).
Iš 2020-05-12 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti du peiliai, rasti ir paimti įvykio vietoje – buto virtuvės kriauklėje. Abiejų peilių geležčių smaigaliai sutepti į kraują panašia medžiaga. Peiliai yra ūkinės-buitinės paskirties ir nėra šaltieji nešaunamieji ginklai (2 tomas, b. l. 111–115).
Iš 2020-08-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas dar vienas peilis, paimtas pagal reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą (duomenys neskelbtini), virtuvėje iš kriauklės. Peilis nėra šaltasis nešaunamasis ginklas (2 tomas, b. l. 116–122).
Iš 2020-06-04 – 2020-06-05 ir 2020-06-15 – 2020-06-16 apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėti į įvykio vietą atvykusių pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas 3-o aukšto laiptinės aikštelės vaizdas, ant buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų slenksčio gulinčios mirusios S. J. vaizdas, šalia jos sėdintis ir vilkintis suteptais, tikėtina krauju, rūbais V. K.. Užfiksuota, kaip V. K. elgiasi, kaip bendrauja su policijos pareigūnais bei GMP medikais. Įrašuose užfiksuota įvykio vietos (buto) aplinka, pareigūnų pokalbiai su laiptinės gyventojais (2 tomas, b. l. 125-137, 138–141).
Iš 2020-06-03 – 2020-06-04 objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Protokole užfiksuota, kad 2020-04-30 21.54 val. paskambinęs A. V. kviečia policiją į (duomenys neskelbtini) namą, nes girdi laiptinėje šaukiančią pagalbos moterį. 21.56 val. paskambinusi J. K. taip pat kviečia policiją į (duomenys neskelbtini) dėl laiptinėje esančios pusnuogės sumuštos moters. 21.57 val. paskambinusi B. P. praneša apie daužomas jos buto duris ir klykiančią moterį (2 tomas, b. l. 144–147).
Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2020-04-30 22.15 val. vykta į (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) laiptinę, kur buto tarpduryje kraujo klane rastas moters lavonas su durtinėmis žaizdomis (2 tomas, b. l. 151–152).
Iš 2020-06-22 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įtariamojo V. K. rūbai: marškinėliai, džinsinės kelnės, trumpikės bei sportiniai batai, paimti iš jo pagal pareikalavimą. Apžiūros metu ant rūbų ir avalynės užfiksuoti sutepimai, panašūs į kraują (3 tomas, b. l. 105–116).
Iš policijos tarnybinių pranešimų matyti, kad 2020-05-01 00.20 val. V. K. nustatytas 1.69 promilės girtumas (1 tomas, b. l. 21, 23).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 699/2020 (03) konstatuota, kad V. K. padarytos poodinės kraujosruvos rankose, nugaros ir juosmens kairėje, odos nubrozdinimai rankose. Sužalojimai padaryti ne mažiau 5-7 parų iki objektyvios apžiūros 2020-05-04 11.05 val., kairiame žaste esanti kraujosruva – apie 7-9 parų senumo (3 tomas, b. l. 154).
Iš 2020-07-07 tarnybinio pranešimo dėl mobiliojo ryšio telefono numerių išklotinės analizės matyti, kad V. K. asmeniniu telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi ir S. J., kai kartu su V. K. gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini). Šį numerį kaip kontaktinį ji buvo pateikusi parduotuvės „Aibė“ administracijai bei asmenims, su kuriais dažnai bendravo (3 tomas, b. l. 16–20).
Motyvuojamoji dalis
Iš policijos surinktos medžiagos matyti, kad S. J., g. (duomenys neskelbtini), nuo 2019-12-29 buvo paieškoma kaip dingusi be žinios pagal jos pusseserės L. L. pareiškimą, L. L. buvo nurodžiusi, kad S. J. turi psichologinių problemų, nuolat meluoja, manipuliuoja kitais asmenimis, siekdama gauti finansinės naudos. S. J. surasta 2020-01-09 (1 tomas, b. l. 69-81). Iš darbo sutarties matyti, kad S. J. nuo 2020-04-22 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje pardavėja (1 tomas, b. l. 56).
Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad balandžio 30 d. kaltinamasis V. K. ir S. J. dviese leido laiką ir girtavo S. J. nuomuojamame bute (duomenys neskelbtini). Išgertuvių metu S. J. ėmus priekaištauti, kad V. K. yra nevykėlis, stovi darbo biržos įskaitoje ir gyvena iš pašalpų, jos seksualiai nepatenkina ir pareiškus, kad ji susirado kitą, turtingesnį vyrą ir su juo toliau gyvens, tarp stipriai apsvaigusių nuo alkoholio sugėrovų kilo konfliktas, kurio metu V. K. buto virtuvėje buvusiu peiliu tyčia tris kartus smogė S. J. į krūtinę ir kaklą, ko pasekoje nuo patirtų sužalojimų S. J. netrukus mirė įvykio vietoje. Nors kaltinamasis nurodo dėl girtumo neprisimenantis smūgių peiliu sudavimo fakto, nekyla abejonių, kad tiesioginė S. J. mirties priežastis buvo kaltinamojo veiksmai – smūgių peiliu sudavimas į gyvybiškai svarbias nukentėjusiosios kūno vietas. Apklaustų asmenų parodymai bei teismo medicinos specialisto išvados leidžia kategoriškai atmesti prielaidą, jog S. J. galėjo būti sužalota kitų asmenų, kitu laiku ar kitomis aplinkybėmis, negu aukščiau nurodyta. Nustatyta, kad V. K. turėjo motyvą smurtauti prieš S. J., kadangi, kaip pats pripažįsta, buvo ją įsimylėjęs ir norėjo su ja gyventi, tačiau pastaroji konflikto metu ėmė jį menkinti ir pareiškė, kad gyvens su kitu, turtingesniu ir jos poreikius labiau galinčiu patenkinti vyru. Taip pat nustatyta, kad įvykio dieną bute, kuriame įvyko V. K. ir S. J. konfliktas, jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo, atvykus policijos pareigūnams, bute šalia S. J. lavono buvo rastas tik V. K. krauju suteptais drabužiais, virtuvės kriauklėje buvo rasti peiliai, sutepti panašiomis į kraują dėmėmis.
Byloje nėra duomenų, galinčių patikimai patvirtinti, kad kaltinamasis būtų norėjęs atimti S. J. gyvybę. Kaltinamasis ir nužudytoji buvo pažįstami, kurį laiką kartu gyveno, kaltinamasis nurodo buvęs neabejingas nužudytajai ir, nežiūrint jų didelio amžiaus skirtumo, puoselėjęs viltis toliau kartu gyventi su S. J.. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad nužudymo dieną jie su S. J. draugiškai leido laiką, gaminosi valgį, klausėsi muzikos, šoko, kol galiausiai, smarkiai apgirtę nuo išgerto alkoholio, ėmė konfliktuoti. Kaip galima spręsti iš liudytojų buto kaimynų parodymų, kraujo dėmių namo laiptinėje, smūgius peiliu S. J. V. K. sudavė buto viduje, tačiau netrukdė jai išbėgti į laiptinę kviestis pagalbos ir sužalotos S. J. toliau nepersekiojo. Taigi kaltinamojo veiksmai prieš incidentą ir po jo neduoda pagrindo išvadai apie išankstinę kaltinamojo tyčią nužudyti ar apie kaltinamojo siekį būtent nukentėjusiosios gyvybės atėmimo. Tai, kad S. J. peiliu sužalojęs kaltinamasis nesiėmė priemonių kviesti pagalbą ar pats bandyti ją suteikti, yra paaiškinama neadekvačiu kaltinamojo elgesiu dėl apsvaigimo nuo alkoholio, dėl ko jis nurodo apskritai neprisimenantis įvykio aplinkybių, ir neduoda pagrindo išvadai, kad nesiimdamas priemonių kviesti pagalbą ar pats ją teikti, kaltinamasis sąmoningai siekė nukentėjusiosios mirties. Akivaizdu, kad suduodamas tris smūgius peiliu nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbias kūno vietas, kaltininkas suprato, kad dėl jo veiksmų ne tik neišvengiamai bus sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, bet ir kils reali grėsmė jos gyvybei ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui buvo abejingas, tuo sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Dėl paminėtų aplinkybių teismas laiko, kad kaltinamasis nužudė S. J., veikdamas netiesiogine tyčia. Todėl jo veika pagal kilusias pasekmes kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. kaip tyčinis nužudymas. V. K. kaltė dėl tyčinio nužudymo teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, nuo pat proceso pradžios duodamas parodymus, padėjo išaiškinti nusikaltimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui, ką patvirtina ne tik kaltinamojo elgesys, bet ir jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).
Kadangi nusikaltimų recidyvo ir recidyvisto požymių aiškinimas yra pagrįstas BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, todėl jos yra svarbios atskleidžiant ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos sunkinančios aplinkybės turinį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu V. K. buvo nuteistas pagal BK 135 str. 1 d., 135 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 4 metams 4 mėnesiams. Šiame nuosprendyje nagrinėjamą naują tyčinį labai sunkų nusikaltimą V. K. padarė, jau būdamas teistas už tyčinių sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, taigi turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą. Atsižvelgdamas į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. K. nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., padarė kaip recidyvistas ir tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis yra artimo pensiniam amžiaus, prieš nusikaltimo padarymą nedirbo, nors dėl sveikatos sutrikimų yra netekęs tik dalies darbingumo, nėra sukūręs šeimos, turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Ankstesniu teismo nuosprendžiu V. K. yra teistas už tyčinius smurtinius sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, kuomet, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas peiliu du kartus sunkiai sužalojo savo brolį, iš nuosprendžio matyti, kad jau tuo metu kaltinamajam buvo diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Iš Probacijos tarnybos pažymos matyti, kad lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos ir lankydamas Anoniminių alkoholikų grupės susirinkimus, probacijos metu jis taip pat buvo užfiksuotas vartojantis alkoholį. Kaltinamasis iš pats neneigia dažnai girtaujantis, tai patvirtina ir jo kaimynės liudytojos J. S. parodymai. Prieš nusikaltimo padarymą V. K. taip pat girtavo ir nusikalto, būdamas ženkliai apsvaigęs nuo alkoholio, kad didžiąja dalimi ir nulėmė nusikaltimo padarymą. Nors apeliacinės instancijos teismas buvo sušvelninęs ankstesniu nuosprendžiu V. K. paskirtą bausmę, nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, toliau girtavo ir, neišnykus ankstesniam teistumui, padarė naują tyčinį labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei, nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkaverčio konflikto nužudė pažįstamą jauną moterį. Akivaizdu, jog naujo nusikaltimo padarymas buvo dėsninga kaltinamojo pasirinkto gyvenimo būdo, jo nuolatinio girtavimo pasekmė, todėl jam skiriama griežta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Visgi, priimant dėmesin, jog greta dviejų kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nužudymas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, kaltinamasis nuoširdžiai gailisi ir pergyvena dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiojo ir sutinka atlyginti padarytą turtinę bei iš dalies ir neturtinę žalą, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo amžių ir sveikatos būklę, teismas laiko galimu ir teisingu skirti kaltinamajam neviršijančią sankcijos vidurkio bausmę.
Nukentėjusysis V. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo 4031 eurą S. J. laidojimo išlaidų atlyginimui bei 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimui (t. 1, b. l. 110-128). Nurodė, kad yra nužudytosios dėdė, palaidojo S. J. savo lėšomis, patirtos laidojimo išlaidos ir numatomos paminklo pastatymo bei galutinio kapo sutvarkymo išlaidos, minusavus gautą iš savivaldybės laidojimo pašalpą, yra 4031 euras, kuriuos ir prašo priteisti iš kaltinamojo. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimo pagrįstas nukentėjusiojo pateiktais turėtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais, todėl tenkintinas, prašomų priteisti laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kaltinamasis ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pilnai pripažįsta.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.
Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nužudytoji S. J. buvo gimusi (duomenys neskelbtini). V. J. nurodė, kad S. J. buvo jo sesers, mirusios 2008 m., dukra, augo be tėvo ir daugiau jokių artimųjų neturėjo, todėl mirus mamai, ėmėsi ją globoti. Tačiau, kaip matyti, mamos mirties metu S. J. buvo jau 21 metų amžiaus ir pajėgi gyventi savarankiškai. Kita vertus, iš nukentėjusiojo parodymų galima spręsti, kad jis eilę metų dirba užsienyje ir daugiausiai laiko praleidžia darbo vietoje, į Lietuvą grįžta pakankamai retai ir trumpam laikui. Kaip nurodė pats nukentėjusysis, po mamos mirties S. J. gyveno ir Telšiuose, ir kažkur Aukštaitijoje, ir Klaipėdoje, jam tiksliai net nebuvo žinoma, kur ji gyvena ir dirba, iš kokių pajamų pragyvena ir su kuo bendrauja. Su S. J. nukentėjusysis betarpiškai matydavosi retai, paskutinį kartą – daugiau kaip prieš pusę metų iki jos mirties, jie kartais bendraudavo telefonu, tačiau, kaip nurodo nukentėjusysis, S. jam skambindavo dažniausiai būdama girta ir nieko konkretaus apie save nepasakodavo. Nors nukentėjusysis nurodo, kad dėl brutalaus S. nužudymo patyrė didelį emocinį sukrėtimą ir neteko vienintelio asmens, kuris priminė jam apie mirusią jo seserį, iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad V. J. emociniai ir dvasiniai ryšiai su nužudytąja S. J. nebuvo itin glaudūs ir tamprūs. Neginčytina, kad dėl dukterėčios tragiškos žūties ir laidodamas nužudytą savo velionės sesers dukrą V. J. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad V. J. nebuvo artimas S. J. giminaitis ir jų nesiejo itin glaudūs emociniai ryšiai, paprastai būdingi tėvų, vaikų sutuoktinių, brolių ir seserų tarpusavio santykiams, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, V. J. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažinamas iki 1000 eurų sumos, kurią sutinka atlyginti ir kaltinamasis.
Ieškinio užtikrinimui iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo pratęsiamas kaltinamajam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151 str.).
Iš kaltinamojo nukentėjusiajam taip pat išieškotinos išlaidos, turėtos advokato, kuris atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme paslaugoms apmokėti 1200 eurų sumoje (t. 1, b. l. 115-118). Šių išlaidų dydis, atsižvelgiant į advokato teiktos teisinės pagalbos pobūdį, apimtį ir tam reikalingas darbo laiko sąnaudas, teismo vertinimu yra pagrįstas ir atitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijus.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
· tyrimo metu apžiūrėti daiktai, tyrėjos 2020-08-19 nutarimu perduoti saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo patalpas (3 tomas, b. l. 117–120) – sunaikintini,
· vokas su 4 vnt. skaitmeninių laikmenų paliktinas saugojimui prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjas
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2020-04-30. Kardomąją priemonę palikti suėmimą.
Nukentėjusiojo V. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo V. K. nukentėjusiajajam V. J. 4031 eurą turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo V. K. nukentėjusiajam V. J. 1200 eurų išlaidų, turėtų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Pratęsti nuteistajam V. K. laikino nuosavybės teisės į jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) apribojimo terminą iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
· tyrimo metu apžiūrėtus daiktus, tyrėjos 2020-08-19 nutarimu perduotus saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo patalpas (3 tomas, b. l. 117–120) – sunaikinti,
· voką su 4 vnt. skaitmeninių laikmenų palikti saugojimui prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.