Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-638-826/2016

Teisėja Vida Butanavičiūtė (Proceso Nr. 2-46-3-01311-2013-7)

2016 m. balandžio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikinės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. D. ir L. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai A. D. ir L. D. pateikė teismui patikslintą sutartį dėl turto padalijimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo ir prašė ją patvirtinti.

L. D. asmeninės nuosavybės teise atitenka visas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Tauragės mieste, registruotas A. D. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė 24 443,93 Eur; A. D. asmeninės nuosavybės teise atitenka 2027,34 Eur lėšų, gautų už 2013-02-05 parduotą automobilį „Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo registruotas A. D. vardu ir už kurį lėšos atiteko A. D., jam atitenka ir baldai bei buitinė įranga už 333,06 Eur; buvę sutuoktiniai A. D. ir L. D. susitaria, kad už L. D. didesnę atitekusio santuokoje įgyto turto dalį ji sumoka A. D. kompensaciją. Iš A. D. priklausančio ir turinčio atitekti turto 9328,18 Eur vertės minusuojama jam atitekusio turto vertė – 2360,40 Eur, todėl kompensacija sudaro 6967,78 Eur. L. D., pasirašydama 2013-02-01 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, sumokėjo A. D. 4344,30 Eur kompensaciją, kuri 2014 m. sausio 6 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu yra priteista L. D., tačiau nėra grąžinta. Buvę sutuoktiniai L. D. ir A. D. susitaria, kad 4344,30 Eur kompensacija, priteista A. D. 2014 m. sausio 6 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu, yra įskaitoma į pagal šią sutartį L. D. mokamą kompensaciją už jai atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, todėl likusi kompensacija, kurią L. D. turi sumokėti A. D., yra 2623,48 Eur.

Buvę sutuoktiniai A. D. ir L. D. susitarė, kad L. D. sumokama 2623,48 Eur kompensacija A. D. yra dengiamas asmeninis A. D. įsiskolinimas kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2623,48 Eur sumą L. D. sumoka į kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta ši santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, įsiteisėjimo dienos. Buvę sutuoktiniai A. D. ir L. D. konstatuoja, kad bendrų šeimos skolų niekam neturi ir kreditinių reikalavimų tretieji asmenys jiems abiem neturi. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-01-25 sprendimu Nr. (23.25-08)-328-1287 reikalaujama sumokėti 955 502,53 Lt suma yra asmeninė A. D. prievolė ir turi būti dengiama iš asmeninių A. D. lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Byloje kilo ginčas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir su tuo susijusių pasekmių kreditoriaus teisėms. Pirmosios instancijos teismas patvirtino patikslintą pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys sutarė, jog 2/3 dalys buto atitenka pareiškėjai, o pareiškėjui – 1/3 dalis. Apeliantės teigimu, toks turto padalijimas bei kompensacijos pareiškėjui apskaičiavimo mechanizmas pažeidžia jos interesus išieškant iš pareiškėjo skolą.

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymo nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Šioje normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardytos įstatyme, o kitas gali nustatyti ir pripažinti reikšmingomis sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo teismas pagal konkrečios bylos faktus. Tačiau tai pripažindamas ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). CK 3.123 straipsnyje iš esmės nurodytos pagrindines aplinkybes, kurioms esant galima nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, kitomis aplinkybėmis nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tokio nukrypimo realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-177/2007; 2007 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-577/2009).

Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad butui įsigyti buvo panaudotos asmeninės pareiškėjos lėšos, nes šis butas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir tai nebuvo paneigta byloje, dėl to negalėjo nukrypti nuo lygių dalių principo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dalijamas butas yra vienintelis turtas, šis butas įgytas santuokos metu ir registruotas vieno sutuoktinio vardu, t. y. pareiškėjo A. D.. Butą pareiškėjai įsigijo 1994-05-24 už 7500 Lt (t. 1, b. l. 100). Šiam butui įsigyti 1994-05-20 sutartimi pareiškėjai lėšų padovanojo jos motina (t. 1, b. l. 101). Ši sutartis yra galiojanti, nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Būtent šia sutartimi pareiškėja įrodinėjo, kad jos įnašas į butą buvo didesnis ir iš esmės vienintelis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau paminėtą CK 3.123 straipsnio aiškinimą ir taikymą praktikoje, konstatuoja, kad tai yra svarbi aplinkybė, į kurią pagrįstai atsižvelgta nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant santuokos metu įgytą turtą.

Apeliantės manymu, teismas tvirtindamas santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį bei padalydamas turtą netinkamai įvertino aplinkybę, kad pareiškėjas yra skolingas kreditorei. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė vykdo Belgijos Karalystės kompetentingos institucijos 2013-01-21 prašymą dėl 276 732,66 Eur (955 502,53 Lt) akcizų skolos išieškojimo iš pareiškėjo. Kasacinio teismo praktikoje asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstama žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Akivaizdu, jog pareiškėjo A. D. prievolė, kurios vykdymu suinteresuota apeliantė, yra jo asmeninė prievolė, todėl išieškojimas iš pareiškėjui priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nepaneigia šalių teisės nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant tokį turtą, tuo labiau esant nepaneigtiems nukrypimo nuo lygių dalių pagrindams. Vien dėl to, kad pareiškėjas yra asmeniškai skolingas kreditoriams, nereiškia, kad pareiškėjai turi atitekti mažesnė jai priklausančio turto dalis ir tik todėl, kad kreditorius gautų didesnį savo reikalavimo patenkinimą. Tuo labiau kad ji nėra atsakinga už šią sutuoktinio skolą.

Dėl nurodytų priežasčių atmestinas ir skundo argumentas, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja ilgą laiką, apie 12 metų, praktiškai nedirbo, išmokų negavo, todėl ir buto didesnioji dalis nepagrįstai priteista pareiškėjai, ypač įvertinus pareiškėjo skolą Belgijos kompetentingai institucijai. Kaip jau buvo minėta, byloje buvo pateikti duomenys apie pareiškėjos indėlį perkant butą, t. y. kad butas buvo įsigytas iš lėšų, kurias pareiškėjai asmeniškai dovanojo jos motina, pareiškėjas sutiko, kad sutuoktinei atitektų didesnioji buto dalis, jam išmokant kompensaciją. Taigi aplinkybė, jog pareiškėja 12 metų nedirbo, nėra teisiškai reikšminga, nustatant sutuoktinių dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pareiškėjai, įtraukdami į dalytino turto balansą 2027,34 Eur, gautų už automobilio pardavimą, nepateikė įrodymų, kad šias lėšas iš tiesų panaudojo tik A. D.. Be to, nepateikus duomenų apie parduoto turto buvimo vietą ir valdymą negalima jo laikyti realiai egzistuojančiu ir įtraukti į dalytiną turtą. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, pareiškėjai į dalytino turto balansą įtraukė ne automobilį, o už jį gautas lėšas. Pareiškėjai nurodė, kad šias lėšas panaudojo tik A. D., dėl to šia suma mažintina pareiškėjui tenkanti bendrosios jungtinės nuosavybės dalis. CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo asmeninimas poreikiams. Taigi šiuo atveju nesant duomenų apie šių lėšų panaudojimą šeimos poreikiams, pareiškėjams teigiant, kad šias lėšas panaudojo tik asmeniniams poreikiams, taip pat įvertinus tai, kad ši suma nėra tokia reikšminga, vertinant šią suma pareiškėjo įsipareigojimų kreditoriui kontekste, darytina išvada, kad lėšos, gautos už parduotą automobilį, pagrįstai nebuvo įskaičiuotos į bendrąją jungtinę nuosavybę (CPK 185 straipsnis).

Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sutiko iš L. D. mokėtinos kompensacijos A. D. minusuoti 4344,30 Eur, kuriuos ji neva sumokėjo pareiškėjui pagal 2013-12-01 sutuoktinių turto padalijimo sutartį. Teismas negalėjo patvirtinti sutuoktinių atlikto įskaitymo, nes suinteresuoto asmens reikalavimas yra pirmesnis. Atsakydama į šį skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė teisingai nurodo, kad pagal CK 6.930¹ straipsnį atsiskaitymas su valstybe yra pirmesnis nei su kitais kreditoriais. Tačiau sudarant sutuoktinių turto balansą, nustatant kiekvienam tenkančias dalis bei mokėtinas kompensacijas nėra draudžiama iš mokėtinos kompensacijos už kitam sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį išskaičiuoti sumas, susijusias išimtinai su sutuoktinių tarpusavio atsiskaitymais už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.123 straipsnis, 6.134 straipsnis). Tuo labiau kad padalijus turtą bei nustačius pareiškėjui išmokėtinos kompensacijos dydį ši suma bus išmokėta ne jam, o būtent apeliantei.

Apeliantės manymu, teismas, priteisdamas iš pareiškėjos kompensaciją sutuoktiniui, turėjo aiškintis, ar ji iš tiesų turės galimybę kompensaciją sumokėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos gebėjimas vykdyti prisiimtą įsipareigojimą nėra reikšminga aplinkybė dalijant santuokos metu įgytą turtą. Asmuo prisiimdamas finansinius įsipareigojimus santuokos nutraukimo byloje neturi pareigos pateikti įrodymus, kad jis turės lėšų juos vykdyti. Tuo labiau kad pareiškėja L. D. apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, jog 2700 Eur, iš kurių 2623,48 Eur ji įsipareigojo pervesti apeliantei, jai padovanojo jos dukra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.