Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-11-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Doportas“ dėl žalos regreso tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 50 proc. išmokos grąžinimo pažeidus draudimo sutarties sąlygą, jog transporto priemonė nebus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų, neskundžiama. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies nepasisako.Byloje esanti įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis patvirtina, kad apeliantė ir atsakovė 2015-03-16 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Sutarties 1.2 punkte šalys nustatė sutarties galiojimo pradžią, t. y. sutartis pradeda galioti nuo 2015-03-16 14.36 val., ir sutarties galiojimo pabaigą 2016-03-15 24.00 val. Sutarties 1.3 punkte šalys nustatė draudimo įmoką ir jos mokėjimo tvarką, pagal kurią bendra draudimo įmoka už pagal šią sutartį teikiamą draudimo apsaugą nuo 2015-03-16 iki 2015-04-15 yra 40,66 Eur (sutarties 1.3.2, 3.1 p.), mokama iki 2015-03-16. Sutarties 1.4 punkte šalys susitarė, kad šiai sutarčiai taikomos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos patvirtintų Standartinių draudimo sutarties sąlygų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių bei kitų teisės aktų nuostatos.Byloje nustatyta, kad atsakovė 2016-03-16 12.00 val. pardavė transporto priemonę P. O. M.. Atsakovė apie nuosavybės teisės perleidimą VĮ „Regitra“ nepranešė. Atsakovė 2015-03-17 transporto priemonę laikinai įregistravo Lietuvos Respublikoje iki 2015-04-16, iš VĮ „Regitra“ gavo transporto priemonės laikinos registracijos liudijimą atsakovės vardu. 2015-03-24 Kroatijoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio kaltu pripažintas T. M., vairavęs darbinę transporto priemonę, kurią apdraudė atsakovė. Kitą dieną (2015-03-25) atsakovė sumokėjo apeliantei 40,66 Eur draudimo įmoką. Apeliantė 2015-05-29 sumokėjo žalą patyrusiam asmeniui 1 188,13 Eur draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog įstatymo draudžiama naudoti neapdraustas transporto priemones. Transporto priemonės savininkas privalo apdrausti naudojamą transporto priemonę ir yra už tai atsakingas. Savininkas, perleisdamas apdraustą transporto priemonę kitam savininkui, turi teisę perduoti naujajam savininkui galiojančios draudimo sutarties dokumentus. Tokiu atveju transporto priemonės draudimo teisiniai santykiai tęsiasi ir naujajam savininkui pereina visos draudėjo teisės bei pareigos pagal jau sudarytą sutartį. Apie tai šis privalo nedelsiant pranešti draudikui ir su draudiku suderintomis sąlygomis ją pakeisti arba įstatymo nustatyta tvarka ją pakeisti bei sudaryti kitą transporto priemonės draudimo sutartį, nes vieną transporto priemonę apdrausti keliomis civilinės atsakomybės draudimo sutartimis draudžiama. Jei buvęs savininkas naujajam savininkui draudimo sutarties dokumentų neperduoda, draudimo sutartis, nesant kitokio draudimo sutarties šalių susitarimo, pasibaigia ir naujasis savininkas, neperėmęs įgytos transporto priemonės draudimo dokumentų, privalo nedelsiant sudaryti transporto priemonės civilinės atsakomybės sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-10 nutartis Nr. 3K-3-421/2014).Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimui būtina apimtimi neišaiškino ir nevertino: ar eismo įvykio, iš kurio ieškovė kildina reikalavimus, metu galiojo ieškovės ir atsakovės sudaryta civilinės atsakomybės sutartis; kokius veiksmus atliko ieškovė gavusi pranešimą apie įvykį ir reikalavimą atlyginti trečiajam asmeniui žalą; kada ieškovei tapo žinoma apie pasikeitusį transporto priemonės savininką; kaip ieškovė bendradarbiavo su atsakove; ar ieškovė bendravo su kitais ginčo teisinių santykių sprendimu suinteresuotais asmenimis; ar privalėjo ieškovė atlyginti eismo įvykiu trečiajam asmeniui padarytą žalą; kitų galimų atsakovų (vėlesnio automobilio savininko) veiksmų dėl civilinės atsakomybės draudimo ir šių veiksmų teisinių padarinių. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir netinkamai taikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Nagrinėjant bylą iš naujo svarstytinas klausimas dėl apeliantės (draudiko) teisės pareikšti regresinį reikalavimą atsakovei, eismo įvykio metu jau nebuvusiai draustos transporto priemonės valdytoja, aiškinimo ir taikymo, t. y. klausimas dėl tinkamo atsakovo.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į TPVCAPD 11 straipsnio 7 dalies įstatymo nuostatą, konstatuoja, kad, draudėjui (atsakovei) draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas (apeliantė) turi teisę susigrąžinti jai atlyginti išmokėtas draudimo sumas iš draudėjo (atsakovės), nepaisant to, kad draudėjas (atsakovė) sumokėjo draudimo įmoką po draudžiamojo įvykio. Esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio laikotarpiu, kai buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas. Šios aplinkybės byloje nustatytos, t. y. atsakovė iki draudimo sutartyje nustatyto termino (2015-03-16) nesumokėjo draudimo įmokos, ji sumokėta tik 2015-03-25, o tuo laikotarpiu, kai draudimo įmoka nebuvo sumokėta (nuo 2015-03-16 iki 2015-03-25), atsitiko draudžiamasis įvykis (2015-03-24). Šiuo atveju argumentai, kad atsakovė vėliau sumokėjo draudimo įmoką, apeliantė ją priėmė, nenutraukė draudimo sutarties ir pan., neturi teisinės reikšmės, nes šios aplinkybės nėra ginčijamos teisės normos taikymo (netaikymo) sąlygos. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-06-22 nutartyje Nr. 3K-3-314/2012 (pagal „Infolexą“, nutartis cituojama 38 bylose). Pagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-21 nutartyje Nr. 3K-3-524/2012 (pagal „Infolexą“, nutartis cituojama 43 bylose) išaiškino, kad draudiko išmokėtų išmokų grąžinimo klausimus taip pat reglamentuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis. Šioje normoje įtvirtinta nuostata, pakartojanti draudiko teisę reikalauti grąžinti draudimo išmoką, taip pat kitos šią teisę detalizuojančios nuostatos. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Šioje nuostatoje pasisakyta apie draudimo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymą, todėl ji yra taikoma ir pareigai laiku ir tinkamai mokėti draudimo įmokas. Pažymėjo, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant grąžinamos sumos dydį, sąrašas. Įstatyme nurodyta, kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Konstatavo, kad aiškinant ir taikant TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį turi būti taikomi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijai, taip pat kiti kriterijai, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Nurodė, kad grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies aiškinimo ir taikymo pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytų TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies nuostatų nesilaikė. Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės visa reikiama apimtimi nebuvo tirtos ir svarstytos.Atsakovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padaryto žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 p. nustatyta, kad draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, įvertinęs visas aplinkybes ir turimus įrodymus, susijusius su eismo įvykiu bei tretiesiems asmenims atlyginta žala. Tačiau apeliantė reikalauja atlyginti 100 proc. išmoką. Šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti, nes minėtų taisyklių 64, o ne 62 p. nustato draudiko teisę susigrąžinti iš draudėjo dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas tais atvejais, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos esmė liko neatskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, nes tokiu atveju apeliacinės instancijos teismui iš esmės (naujai) tektų analizuoti ir vertinti byloje esančius įrodymus dėl ieškovės reikalavimo priteisti regreso tvarka žalos atlyginimą (atlikti pirmosios instancijos teismo veiksmus). Juolab kad tokiu atveju būtų atimta šalių teisė į apeliaciją, todėl byla iš naujo grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Pažymėtina, kad iš naujo grąžinus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui, dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes tai yra nereikšminga nagrinėjamoje byloje šios nutarties priėmimo metu.Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 straipsnis1 dalis, 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-11-07 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.