Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-04-30 · Civilinė byla Nr. e2S-641-613/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-30
Bylos Nr.
e2S-641-613/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“, uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-641-613/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08679-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.14. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-13103-1030/2019 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ ir UAB „Rekosta“ 2019 m. lapkričio 13 d. sudarytą taikos sutartį.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja UAB „Juris LT“ 2020 m. vasario 3 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo 20 387,80 Eur sumai ir 8 procentų metinių palūkanų nuo 27 187,80 Eur už kiekvieną dieną nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki visiško atsiskaitymo dienos pagal šalių sudarytos taikos sutarties 4 punktą. Nurodė, kad skolininkė UAB „Rekosta“ pagal taikos sutarties 3 punkto 1 dalį iki 2020 m. sausio 28 d. turėjo sumokėti 3 400 Eur, bet iki šio prašymo pateikimo teismui dienos kreditorė mokėjimo negavo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Juris LT“ prašymą tenkino ir išdavė pareiškėjai UAB „Juris LT“ vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-13103-1030/2019 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1, 2, 3, 4, 6 punktus, nurodant, kad, išieškotojos UAB „Juris LT“ pateiktais duomenimis, iki 2020 m. sausio 31 d. skolininkė išieškotojai yra sumokėjusi 6 800 Eur, o likusi skolos suma minėtai dienai buvo 20 387,80 Eur.

4. Teismas konstatavo, kad teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta sutartis, yra įsiteisėjusi, todėl teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas. Vienai iš taikos sutarties šalių savo sutartinių prievolių nevykdant geranoriškai, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį vykdyti antstoliui.

Šalies argumentai

5. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą bei šalių pateiktus dokumentus, sprendė, kad pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkintinas ir jai išduotinas jos prašomas vykdomasis raštas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas pažymėjo, kad pats vykdomojo rašto išdavimas nesukelia teisinių pasekmių, šias pasekmes šalims sukelia jo pateikimas priverstiniam vykdymui, todėl jei UAB „Rekosta“ geranoriškai ir tinkamai vykdys 2019 m. lapkričio 20 d. teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, pareiškėja šio vykdomojo rašto antstoliams gali ir neteikti, o pateikus skolininkė turi teisę teikti antstoliui rašytinius įrodymus, kad įsipareigojimus vykdė.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Rekosta“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Pagal šalių susitarimą ir taikos sutarties sąlygas pareiškėja UAB „Rekosta“ atliko mokėjimus iki 2019 m. lapkričio 28 d. ir iki 2019 m. gruodžio 28 d. Pagal taikos sutarties skolos mokėjimo grafiką trečioji įmoka privalėjo būti sumokėta iki 2020 m. sausio 28 d., bet dėl UAB „Rekosta“ turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mokėjimas nebuvo atliktas.

7.2. Pareiškėja UAB „Juris LT“ 2020 sausio 31 dieną Klaipėdos apylinkės teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo, t. y. sekančią dieną, kai hipotetiškai turėjo būti gautas trečiosios įmokos mokėjimo pavedimas pagal skolos mokėjimo grafiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje kilo ginčas dėl vykdomojo rašto pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, nurodė, jog taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; kt.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

11. Remiantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

12. Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su fakto nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytas prievoles (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 3 punktą UAB „Rekosta“ kreditorei, be kita ko, įsipareigojo iki 2020 m. sausio 28 d. sumokėti 3 400 Eur. Pareiškėja UAB „Rekosta“ kartu su atskiruoju skundu ne tik nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti tinkamą šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymą, bet ir atskirajame skunde iš esmės pripažino, kad 3 400 Eur mokėjimas kreditorei nebuvo atliktas, t. y. taikos sutartis UAB „Rekosta“ nebuvo tinkamai vykdoma. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė pareiškėjai UAB „Juris LT“ vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį.

14. Taikos sutartys šalims turi įstatymo galią, nepriklausomai, ar jos patvirtintos teismo tvarka (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); kita vertus, teismo patvirtinta taikos sutartis šalims įgyja res judicata galią ir tampa vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suponuoja šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti teises ir pareigas.

15. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos UAB „Rekosta“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Seselskytė