Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2011-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-386/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-18
Bylos Nr.
2K-386/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Antanas Klimavičius (pirm.), Armanas Abramavičius, Dalia Bajerčiūtė (pran.)
Nuteistasis
E. B., A. S.
Advokatai
Adomas Liutvinskas
Baudžiamoji byla Nr. 2K-386/2011Teisminio proceso Nr.: NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.9; 2.3.6.4.5.1; 2.4.7.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 18 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Armano Abramavičiaus ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko ir nuteistojo A. S. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 18 d. nutarties.

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti:

Žemesnės instancijos teismas

E. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 235 554 Lt vertės turtinės prievolės išvengimo) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Buxus“ apgaulingo apskaitos tvarkymo) areštu penkiasdešimčiai parų;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (PVM deklaracija) areštu keturiasdešimčiai parų;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (gyvulių pirkimo-pardavimo sutartis) areštu trisdešimčiai parų;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (įgaliojimas Nr. 0395768) areštu trisdešimčiai parų;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (įgaliojimas Nr. 0395770) areštu trisdešimčiai parų;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Prekama“ apgaulingo apskaitos tvarkymo) areštu penkiasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

A. S. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Arveksis“ apgaulingo apskaitos tvarkymo) laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 67 664,93 Lt vertės turtinės prievolės išvengimo) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgyto svetimo turto - 2508,91 Lt) areštu keturiasdešimčiai parų;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (dėl svetimo UAB ,,Arveksis” priklausančio turto iššvaistymo - 5291,24 Lt) areštu keturiasdešimčiai parų;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (vardinių paprastųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutarties priedas Nr. 02) areštu penkiasdešimčiai parų;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (vardinių paprastųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutarties priedas Nr. 01) areštu penkiasdešimčiai parų;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (įgaliojimas Nr.0395765) areštu šešiasdešimčiai parų;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Prekama“ apgaulingo apskaitos tvarkymo) laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Metangas“ apgaulingo apskaitos tvarkymo) laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „Metangas“ dokumentai) areštu penkiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams devyniems mėnesiams.

E. B. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl 76364,39 Lt), BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl 106059,54 Lt), BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 1544186,03 Lt), BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl 76364,39 Lt), BK 300 straipsnio 1 dalį (prašymas įregistruoti mokesčių mokėtojų registre), BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl 271989,04 Lt) išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. S. dėl kaltinimų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl 443580,93 Lt), BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl 271989,04 Lt) išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš E. B. ir A. G. solidariai priteista į valstybės biudžetą 235 554 Lt žalos atlyginimo.

Iš A. S. ir A. R. solidariai priteista į valstybės biudžetą 70 173,84 Lt žalos atlyginimo.

Be to, šiuo nuosprendžiu nuteisti A. G. (A. G.), A. R., V. V., V. S., G. U., V. T.

Lietuvos apeliacinio teismo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2011 m. vasario 18 d. nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro A. A., nuteistųjų A. G., E. B., A. S., A. R. apeliaciniai skundai atmesti.

Teismų sprendimai, priimti dėl nuteistųjų A. G., A. R., V. V., V. S., G. U., V. T. ir dėl E. B. bei A. S. išteisinimo, kasacine tvarka neskundžiami.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už šias nusikalstamas veikas.

Nuo 2003 metų rugpjūčio 21 dienos iki 2004 metų rugpjūčio 2 dienos, būdamas UAB „Canna“ direktoriumi, kartu su A. G. - UAB „Saccus“ direktoriumi, šiam netvarkant bendrovės buhalterinės apskaitos, tyčia, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas neteisėtai pasipelnyti savo ir kitų naudai, apgaule – suklastodamas UAB „Saccus“ ir UAB „Canna“ buhalterinės apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius, įrašius į juos žinomai neteisingus duomenis apie tariamus prekių pirkimus tarp bendrovių ir tariamą PVM sumokėjimą, A. G. patvirtinus savo parašu šiuos suklastotus dokumentus ir juos įtraukus į buhalterinę apskaitą, taip suklastojus tikrus dokumentus – UAB ,,Canna“ PVM deklaracijas, laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio mėnesio iki 2004 m. balandžio mėnesio, neįsigijus prekių iš UAB ,,Saccus“, tačiau įtrauktus jų pirkimą į PVM deklaracijas ir šias suklastotas deklaracijas pateikus Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, neteisėtai padidinant PVM ataskaitas bei taip sumažinant mokėtiną PVM, kurio nesumokėjo, išvengė didelės vertės turtinės prievolės, padarydamas valstybės biudžetui – 235 554 Lt žalą.

E. B., būdamas nesusijęs darbo santykiais su UAB „Buxus“, laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 2 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. organizavo apgaulingą UAB „Buxus“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. numatydamas nusikaltimo objektą – buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, parinkdamas nusikaltimo vykdytoją – V. T., kurio vardu nupirko bendrovės akcijas ir tik nuo 2004 m. gruodžio 14 d. įformino jį šios bendrovės direktoriumi, parengdamas nusikalstamos veikos planą – nevesti UAB „Buxus“ buhalterinės apskaitos, nesaugoti apskaitos dokumentų, organizavo apgaulingos apskaitos tvarkymą ir jam vadovavo;

pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. 574, 6 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio 21 punkto reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kad ūkinė operacija, tai ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą, nurodė V. T. ir tyrimo metu nenustatytiems asmenims įforminti apskaitos dokumentus neįvykusioms prekių pardavimo operacijoms pagrįsti, t. y. įforminti 14 PVM sąskaitų-faktūrų ir 34 kasos pajamų orderių, su B. M. įmone, UAB „Aurantas”, R. M. įmone, J. B. ūkiu. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2004 metų ūkinių įvykių užfiksuotų apskaitos dokumentuose tapatumo ir jų faktinio įvykimo;

pažeisdamas to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, pagal kurį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, paslėpė UAB „Buxus“ buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos finansinių rezultatų, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

pažeisdamas to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalies ir 4 punkto reikalavimus, pagal kuriuos apskaitos dokumente nurodytas subjektas dokumente nurodytomis sąlygomis atliko ūkinę operaciją ir dokumentą surašęs ir pasirašęs asmuo yra vienas ir tas pats asmuo ir kad apskaitos dokumentas turi būti įformintas tik įvykusiai ūkinei operacijai ar ūkiniam įvykiui, nurodė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir V. T. išrašyti dokumentus, PVM sąskaitas-faktūras, kuriose būtų įformintas prekių pardavimas B. M., R. M. įmonėms, UAB „Aurantas“, J. B. ūkiui, ir kasos pajamų orderiuose nurodytas pinigų apmokėjimas už prekes pagal užfiksuotus dokumentuose rekvizitus faktiškai neįvyko;

pažeisdamas to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus, pagal kurį keliami reikalavimai asmenims, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus ir turi nurodyti vardus arba pirmąsias vardų raides, pavardes, be to, būti nurodyti parašai ir pareigos, nurodė nenustatytiems asmenims UAB „Buxus“ vardu įformintuose prekių pardavimo dokumentuose B. M. ir R. M. įmonėms, UAB „Aurantas“ užfiksuoti asmenis, kurie dokumentuose nepasirašė, ūkinių operacijų nevykdė ir pinigų negavo, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „Buxus“ ūkinių prekių pardavimo operacijų finansinių rezultatų, bendrovės turto ir įsipareigojimų;

pažeisdamas to paties įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“,Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-08-15 įsakymo Nr. 38 Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės reikalavimus, pagal kuriuos apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, nurodė V. T. nenustatyti tvarkos, kuri užtikrintų buhalterinių apskaitos dokumentų ir registrų saugumą ir saugojimą, bei paslėpė UAB „Buxus“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti už 2002-2005 metus UAB „Buxus“ ūkinės finansinės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

E. B. 2005 metų sausio 24 dieną, būdamas nesusijęs darbo santykiais su UAB „Buxus“, suklastojo tikrą dokumentą – Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2005-01-05 iki 2004-01-12, t. y. pateikęs V. T. pasirašyti tuščiame deklaracijos blanke, įrašęs, kad UAB „Buxus“, atstovaujama direktoriaus V. T., laikotarpiu nuo 2005-01-05 iki 2004-01-12 deklaruotino ir mokėtino į biudžetą PVM neturi, ir šį suklastotą dokumentą realizavo 2005-01-31 pateikdamas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus specialistei T. R..

E. B. būdamas UAB „Prekama“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2002-02-21 iki 2002-05-21, veikdamas kaip vykdytojas bendrininkų grupe, iš organizatoriaus A. S., kuris laikotarpiu nuo 2001-12-10 iki 2002-02-21 buvo UAB „Prekama“ akicininkas ir direktorius, kartu su vykdytoju G. U., kuriam A. S. 2002-02-21 pardavė bendrovės akcijas ir kurį 2002-05-21 įformino šios bendrovės direktoriumi, taip pat, A. S. nurodžius T. R. ir A. Š., kurie nesusiję darbo santykiais su UAB „Prekama“ ir kurie nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn, surašyti UAB „Prekama“ buhalterinės apskaitos dokumentus, vykdydamas A. S. parengtą nusikalstamos veikos planą – nevesti UAB „Prekama“ buhalterinės apskaitos, paslėpti apskaitos dokumentus, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 574, 6 straipsnio, 2 straipsnio, 19 straipsnio reikalavimus, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-08-15 įsakymo Nr. 38 Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės reikalavimus, A. S. organizuojant ir vadovaujant, apgaulingai tvarkė ir padėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą:

pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 574, 6 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio 21 punkto reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kad ūkinė operacija, tai ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą, A. S. pačiam surašius ir nurodžius surašyti T. R. ir A. Š., kurie nesusiję darbo santykiais su UAB „Prekama“ ir kurie nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn, UAB „Prekama“ vardu dokumentus, organizavus A. S. ir jo nurodymu - surašyti UAB „Prekama“ direktoriaus G. U. vardu gyvulių pirkimo kvitus, PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius bei suklastoti jo parašus, o direktoriui G. U. neįtraukti šių ūkinių operacijų į apskaitą;

Pažeidė to paties įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-08-15 įsakymo Nr. 38 Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės reikalavimus, pagal kuriuos apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, atlikdamas organizatoriaus A. S. nurodymą, kartu su G. U. nenustatė tvarkos, kuri užtikrintų buhalterinių apskaitos dokumentų ir registrų saugumą bei saugojimą, ir paslėpė UAB „Prekama“ buhalterinės apskaitos dokumentus; kadangi A. S. organizuojant ir vadovaujant buvo sąmoningai nevesta buhalterinė apskaita ir paslėpti apskaitos dokumentai, tai dėl padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2001-12-10 iki 2003-12-31 iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

E. B., būdamas UAB „Prekama“direktoriumi, laikotarpiu nuo 2002-02-21 iki 2002-05-21, o nuo 2002-05-21 bendrovės akcininkui A. S. paskyrus direktoriumi G. U., kuriam 2002-02-21 pardavė bendrovės akcijas ir kurį 2002-05-21 įformino šios bendrovės direktoriumi, 2003-01-13 suklastojo tikrą dokumentą – Gyvulių pirkimo-pardavimo sutartį, įrašydamas UAB „Prekama“ įmonės vadovo G. U. vardą bei pavardę ir, suklastojęs jo parašą, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizavo, pateikdamas vairuotojui – gyvulių priėmėjui Z. B..

E. B., būdamas UAB „Prekama“direktoriumi, laikotarpiu nuo 2002-02-21 iki 2002-05-21, o nuo 2002-05-21 bendrovės akcininkui A. S. paskyrus direktoriumi G. U., kuriam 2002-02-21 pardavė bendrovės akcijas ir kurį 2002-05-21 įformino šios bendrovės direktoriumi, tyčia, žinodamas, kad G. U. pinigų iš UAB „Vilkė“ neims, 2003-01-30 suklastojo tikrą dokumentą – įgaliojimą Nr. 0395768, įrašydamas netikrus duomenis apie tai, kad UAB „Prekama“ įmonės vadovas ir vyr. finansininkas (buhalteris) G. U. įgalioja R. U. gauti pinigus iš UAB „Vilkė“ pagal važtaraštį, serija SAG Nr.0071796, ir suklastojęs jo parašą šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizavo, pateikdamas UAB „Vilkė“ kasininkei R. M..

E. B., būdamas UAB „Prekama“direktoriumi, laikotarpiu nuo 2002-02-21 iki 2002-05-21, o nuo 2002-05-21 bendrovės akcininkui A. S. paskyrus direktoriumi G. U., kuriam 2002-02-21 pardavė bendrovės akcijas ir kurį 2002-05-21 įformino šios bendrovės direktoriumi, tyčia, žinodamas, kad G. U. pinigų iš UAB „Vilkė“ neims, 2003-01-31 suklastojo tikrą dokumentą – įgaliojimą Nr. 0395770, įrašydamas netikrus duomenis apie tai, kad UAB „Prekama“ įmonės vadovas ir vyr. finansininkas (buhalteris) G. U. įgalioja R. U. gauti pinigus iš UAB „Vilkė“ pagal važtaraštį, serija SAG Nr.0071797, ir suklastojęs jo parašą šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizavo, pateikdamas UAB „Vilkė“ kasininkei R. M..

A. S. nuteistas už šias nusikalstamas veikas:

A. S., būdamas nesusijęs darbo santykiais su UAB „Arveksis“, nuo 2003 m. birželio 30 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., organizavo sąmoningą buhalterinės apskaitos nevedimą bei apskaitos dokumentų paslėpimą ir jam vadovavo, dėl to per šį laikotarį nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „Arveksis“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Numatydamas nusikaltimo objektą – buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, parinkdamas nusikaltimo vykdytoją – A. R., kuris dirbo UAB „Arveksis“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 30 d., parengdamas nusikalstamos veiklos planą – nevesti UAB „Arveksis“ buhalterinės apskaitos, nesaugoti apskaitos dokumentų, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 574, 6 straipsnio, 12 straipsnio, 21 straipsnio, 19 straipsnio reikalavimus, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“,Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-08-15 įsakymo Nr. 38 Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės reikalavimus, t. y. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus: į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nes nurodė A. R. 2003 metais neįtraukti į buhalterinę apskaitą medienos įsigijimo ir neapskaityti medienos realizavimo UAB „Lesneka“ ūkinių operacijų, dėl to sukliudė nustatyti UAB „Arveksis“ ir UAB „Lesneka“ vykdytų ūkinių medienos pardavimo-pirkimo operacijų finansinius rezultatus;

pažeidė to paties įstatymo 12 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais ir užregistruoti duomenis apskaitos registruose ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos, nes nurodė A. R. neapskaityti pardavimų žurnale kasos knygoje ir bendrajame žurnale 2003 metų spalio-lapkričio mėnesių PVM sąskaitų-faktūrų ir kasos pajamų orderių, kurie buvo išrašyti UAB „Lesneka“ medienos realizavimo ūkinėms operacijoms už 443 580,93 Lt, ir gautų pajamų, pardavus UAB „Agrogrupė“ trąšas už 1 644 731 Lt, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2003 m. UAB „Arveksis“ ir UAB „Lesneka“ vykdytų medienos pardavimo-pirkimo operacijų finansinių rezultatų;

pažeidė to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos bendrovės direktorius turi organizuoti bendrovėje apskaitą ir užtikrinti dokumentų išsaugojimą, nes organizavo ir vadovavo A. R., nurodydamas nenustatyti dokumentų saugojimo tvarkos ir neužtikrinti, kad būtų išsaugoti 2003 metų pirkimo ir pardavimo UAB „Lesneka“ apskaitos dokumentai, apmokestinamųjų PVM prekių (paslaugų) pirkimo ir pardavimo apskaitos registrai.

A. S., būdamas nesusijęs darbo santykiais su UAB „Arveksis“ ir su UAB „Lesneka“, nuo 2003 m. spalio 1 d. iki lapkričio 12 d., veikdamas bendrininkų grupe kaip organizatorius, numatydamas nusikaltimo objektą – valstybės nuosavybę, parinkdamas nusikaltimo vykdytojus – UAB „Arveksis“ direktorių A. R. ir UAB „Lesneka“ direktorių (asmenį, kuriam paskelbta paieška ir tyrimas atskirtas), parengdamas nusikalstamos veiklos planą ir jam vadovavęs – apgaule, suklastojant dokumentus ir nesumokant pridėtinės vertės mokesčio (žr. į pradžią), tyčia siekė savanaudiškų tikslų - išvengti didelės turtinės prievolės valstybei, neteisėtai pasipelnyti savo ir kitų naudai. A. R. suklastojus PVM sąskaitas-faktūras, įrašant į juos žinomai neteisingus duomenis apie tariamus sandorius tarp UAB „Arveksis“ ir tarp UAB „Lesneka“ ir tariamą PVM sumokėjimą, tai yra, kad UAB „Arveksis“, atstovaujama direktoriaus A. R., parduoda, o UAB „Lesneka“, atstovaujama direktoriaus (asmens, kuriam paskelbta paieška ir tyrimas atskirtas), perka medieną, UAB „Lesneka“ direktoriui (asmeniui, kuriam paskelbta paieška ir tyrimas atskirtas) patvirtinus šiuos dokumentus savo parašu ir juos įtraukus į buhalterinę apskaitą bei suklastojus tikrus dokumentus - PVM deklaracijas ir jas pateikus Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, išvengė didelės vertės turtinės prievolės, padarydamas valstybės biudžetui - 67 664,93 Lt PVM žalą, t. y.:

1) UAB „Lesneka” neįsigijus medienos iš UAB „Arveksis“ ir nesumokėjus už ją PVM, nurodė A. R. surašyti 2003 m. spalio 1 dieną PVM sąskaitą-faktūrą, serija GDB Nr. 9809557, o UAB „Lesneka“ direktoriui patvirtinti ją savo parašu, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „Arveksis“ parduoda UAB „Lesneka“ eglės rąstus, eglės popiermedį, juodalksnio rąstus, pušies rąstus, beržo rąstus už 62 925,88 Lt, išvengė turtinės prievolės valstybei – 9 598,87 Lt PVM;

2) UAB „Lesneka“ neįsigijus medienos iš UAB „Arveksis“ir nesumokėjus už ją PVM, nurodė A. R. surašyti 2003 m. spalio 3 dieną PVM sąskaitą-faktūrą, serija GDB Nr. 9809558, o UAB „Lesneka“ direktoriui patvirtinti ją savo parašu, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „Arveksis“ parduoda UAB „Lesneka“ eglės rąstus, pušies rąstus, beržo rąstus beržo popiermedį, tarinę medieną už 57 910,16 Lt, išvengė turtinės prievolės valstybei - 8 833,76 Lt PVM;

3) UAB „Lesneka“ neįsigijus medienos iš UAB „Arveksis“ir nesumokėjus už ją PVM, nurodė A. R. surašyti 2003 m. spalio 6 dieną PVM sąskaitą-faktūrą, serija GDB Nr. 9809559, o UAB „Lesneka“ direktoriui patvirtinti ją savo parašu, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „Arveksis“ parduoda UAB „Lesneka“ beržo rąstus, pušies rąstus už 61 761,20 Lt, išvengė turtinės prievolės valstybei – 9 421,20 Lt PVM;

4) UAB „Lesneka“ neįsigijus medienos iš UAB „Arveksis“ ir nesumokėjus už ją PVM, nurodė A. R. surašyti 2003 m. spalio 8 dieną PVM sąskaitą-faktūrą, serija GDB Nr. 9809560, o UAB „Lesneka“ direktoriui patvirtinti ją savo parašu, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „Arveksis“ parduoda UAB „Lesneka“ pušies rąstus, tarinę medieną, beržo rąstus už 70 375,20 Lt, išvengė turtinės prievolės valstybei – 10 735,20 Lt PVM;

5) UAB „Lesneka“ neįsigijus medienos iš UAB „Arveksis ir nesumokėjus už ją PVM, nurodė A. R. surašius 2003 m. spalio 10 dieną PVM sąskaitą-faktūrą, serija GDB Nr. 9809561, o UAB „Lesneka“ direktoriui patvirtinti ją savo parašu, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „Arveksis“ parduoda UAB „Lesneka“ eglės rąstus, tarinę medieną, beržo rąstus, pušies rąstus už 66 032,80 Lt, išvengė turtinės prievolės valstybei – 10 072,80 Lt PVM;

6) UAB „Lesneka“ neįsigijus medienos iš UAB „Arveksis“ ir nesumokėjus už ją PVM, nurodė A. R. surašyti 2003 m. spalio 13 dieną PVM sąskaitą-faktūrą, serija GDB Nr. 9809562, o UAB „Lesneka“ direktoriui patvirtinti ją savo parašu, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „Arveksis“ parduoda UAB „Lesneka“ eglės rąstus, beržo rąstus, tarinę medieną už 29 281,25 Lt, išvengė turtinės prievolės valstybei – 4 466,63 Lt PVM;

7) UAB „Lesneka“ neįsigijus medienos iš UAB „Arveksis“ ir nesumokėjus už ją PVM, nurodė A. R. surašyti 2003 m. spalio 16 dieną PVM sąskaitą-faktūrą, serija GDB Nr. 9809563, o UAB „Lesneka“ direktoriui patvirtinti ją savo parašu, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „Arveksis“ parduoda UAB „Lesneka“ beržo rąstus, tarinę medieną, pušies rąstus už 51 684,28 Lt, išvengė turtinės prievolės valstybei – 7 884,04 Lt PVM;

8) UAB „Lesneka“ neįsigijus medienos iš UAB „Arveksis“ ir nesumokėjus už ją PVM, nurodė A. R. surašyti 2003 m. spalio 17 dieną PVM sąskaitą-faktūrą, serija GDB Nr. 9809564, o UAB „Lesneka“ direktoriui patvirtinti ją savo parašu, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „Arveksis“ parduoda UAB „Lesneka“ eglės rąstus už 23 566,08 Lt, išvengė turtinės prievolės valstybei – 3 594,86 Lt PVM.

A. S. apgaule, klastojant tikrus dokumentus - PVM deklaracijas, t. y. UAB „Lesneka“ 2003 m. spalio mėnesio PVM deklaracijoje apgaulingai įrašius 64 607,36 Lt PVM pirkimą ir šią suklastotą deklaraciją pateikus Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, neteisėtai padidinant PVM ataskaitą, taip sumažinant mokėtiną PVM, kurio nesumokėjo, išvengė turtinės prievolės valstybei – 64 607,36 Lt PVM, t. y.: UAB „Lesneka“ neįsigijus medienos iš UAB „Arveksis ir nesumokėjus už ją PVM, nurodė A. R. surašyti 2003 m. lapkričio 12 dieną PVM sąskaitą-faktūrą, serija GDB Nr. 9809568, o UAB „Lesneka“ direktoriui patvirtinti ją savo parašu, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „Arveksis“ parduoda UAB „Lesneka“ pušies rąstus už 20 044,05 Lt, išvengė turtinės prievolės valstybei – 3 057,57 Lt PVM.

A. S. apgaule, klastojant tikrus dokumentus - PVM deklaracijas, t. y. UAB „Lesneka“ 2003 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje apgaulingai įrašius 3 057,57 Lt PVM pirkimą ir šią suklastotą deklaraciją pateikus Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, neteisėtai padidinant PVM ataskaitą, taip sumažinant mokėtiną PVM, kurių nesumokėjo, išvengė turtinės prievolės valstybei – 3 057,57 Lt PVM.

A. S. būdamas nesusijęs darbo santykiais su UAB „Arveksis“, laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 5 d. iki 2003 m. gruodžio 17 d., veikdamas kaip organizatorius, numatydamas nusikaltimo objektą – valstybės nuosavybę, parinkdamas nusikaltimo vykdytoją – A. R., kuris dirbo UAB „Arveksis“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 30 d., parengdamas nusikalstamos veiklos planą – pardavus trąšas į valstybės biudžetą nesumokėti pardavimo PVM, tyčia, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas neteisėtai pasipelnyti savo ir kitų naudai, apgaule - direktoriui A. R. suklastojus 2003 metų lapkričio mėnesio PVM deklaraciją, organizavo ir vadovavo įgyjant svetimą Lietuvos Respublikos biudžetui priklausantį turtą – 2 508,91 Lt PVM, t. y.:

2003 m. lapkričio 5 d. išrašęs PVM sąskaitą-faktūrą serija GDB Nr. 9809620 ir pardavęs NPK trąšų mišinį UAB „Agrogrupė“, atstovaujamai direktoriaus R. P., už 16 447,31 Lt, nurodė UAB „Arveksis“ direktoriui A. R. neįrašyti į 2003 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją pardavimo PVM ir, pateikus 2003 m. gruodžio 17 d. šią deklaraciją Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai Vilniaus skyriui, apgaule įgijo svetimą Lietuvos Respublikos biudžetui priklausantį turtą – 2 508,91 Lt PVM.

A. S., būdamas nesusijęs darbo santykiais su UAB „Arveksis“, laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 15 d. iki 2003 m. gruodžio 2 d., veikdamas kaip organizatorius, numatydamas nusikaltimo objektą – UAB „Arveksis“ nuosavybę, parinkdamas nusikaltimo vykdytoją – A. R., kuris dirbo UAB „Arveksis“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 30 d., parengdamas nusikalstamos veiklos planą – įsigijus UAB „Arveksis“ vardu PVC langus iš UAB „Langų sala“, organizavo ir vadovavo A. R. iššvaistant jam patikėtą svetimą UAB „Arveksis“ turtą – PVC langus, padarydamas bendrovei 5 291,24 Lt žalą, t. y. 2003 m. rugsėjo 17 d., užsisakęs iš UAB „Langų sala“, pagal užsakymo lapą Nr. LS-U0996B/10435 PVC langus, nurodęs UAB „Arveksis“ direktoriui A. R. 2003 m. spalio 10 d. pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Langų sala“, nurodant, kad bendrovė „Arveksis“ perka PVC langus už 5 291,24 Lt, kurie turi būti pristatyti adresu Melioratorių g. 3-14, Dembava, surašydamas pinigų priėmimo kvitus: 2003-10-10, serija SPB Nr. 0179105, 1000 Lt sumai, 2003-10-29, serija SPB Nr. 0179115, 2000 Lt sumai, 2003-11-07, serija SPB Nr. 0179124, 2000 Lt sumai, 2003-12-02, serija SPB Nr. 0179095, 291,22 Lt sumai.

A. S., būdamas UAB „Prekama“ akcininku, laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 21 d. iki 2002 m. gegužės 21 d., Panevėžio mieste, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tyčia, žinodamas, kad jokių UAB „Prekama“ priklausančių ir į apskaitą neįtrauktų bei nepanaudotų blankų G. U. neperduos, pagamino netikrą dokumentą, t. y. atspausdino Vardinių paprastųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutarties priedą Nr. 02 ir, G. U. jį patvirtinus savo parašu, užrašęs savo vardą ir pavardę, patvirtino jį savo parašu.

A. S., būdamas UAB „Prekama“ akcininku, laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 21 d. iki 2002 m. gegužės 21 d., Panevėžio mieste, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tyčia, žinodamas, kad jokių UAB „Prekama“ priklausančių buhalterinės apskaitos dokumentų G. U. neperduos, pagamino netikrą dokumentą - atspausdino Vardinių paprastųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutarties priedą Nr. 01 ir, G. U. jį patvirtinus savo parašu, užrašęs savo vardą ir pavardę, patvirtino jį savo parašu.

A. S., būdamas UAB „Prekama“ akcininku ir direktoriumi, laikotarpiu nuo 2001-12-10 iki 2002-02-21, o nuo 2002-02-21 iki 2002-05-21 paskyręs bendrovės direktoriumi E. B., o nuo 2002-05-21 – G. U., kuriam 2002-02-21 pardavė bendrovės akcijas ir kurį 2002-05-21 įformino šios bendrovės direktoriumi, tyčia, žinodamas, kad UAB „Prekama“, buhaltere M. S. nedirba, suklastojo tikrą dokumentą – įgaliojimą Nr. 0395765, įrašydamas netikrus duomenis apie tai, kad UAB „Prekama“ vyr. finansininkas (buhalteris) yra M. S. ir suklastojęs jos parašą šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizavo, pateikdamas T. R..

A. S., būdamas UAB „Prekama“ akcininku ir direktoriumi, laikotarpiu nuo 2001-12-10 iki 2003-12-31, veikdamas bendrininkų grupe kaip organizatorius ir vykdytojas, organizavo apgaulingą UAB „Prekama“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. numatydamas nusikaltimo objektą – buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, parinkdamas nusikaltimo vykdytojus – E. B., kurį nuo 2002-02-21 iki 2002-05-21 paskyrė bendrovės direktoriumi, ir G. U., kuriam 2002-02-21 pardavė bendrovės akcijas ir kurį 2002-05-21 įformino šios bendrovės direktoriumi, taip pat nurodė T. R. ir A. Š., kurie nesusiję darbo santykiais su UAB „Prekama“ ir kurie nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn, surašyti UAB „Prekama“ buhalterinės apskaitos dokumentus, parengdamas nusikalstamos veikos planą – nevesti UAB „Prekama“ buhalterinės apskaitos, paslėpti apskaitos dokumentus. Pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. 574, 6 straipsnio, 2 straipsnio, 19 straipsnio reikalavimus, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“,Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-08-15 įsakymo Nr. 38 Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės reikalavimus, organizavo apgaulingos apskaitos tvarkymą ir jam vadovavo:

pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 574, 6 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio 21 punkto reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kad ūkinė operacija, tai ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą, pats surašė ir nurodė T. R. ir A. Š., kurie nesusiję darbo santykiais su UAB „Prekama“ ir kurie nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn, surašyti UAB „Prekama“ vardu dokumentus, taip pat, nurodė buvusiam UAB „Prekama“ direktoriui E. B. surašyti UAB „Prekama“ direktoriaus G. U. vardu gyvulių pirkimo kvitus, PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius bei suklastoti jo parašus, o direktoriui G. U. neįtraukti šių ūkinių operacijų į apskaitą;

pažeisdamas to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 reikalavimus, pagal kurį apskaitos dokumente nurodytas subjektas dokumente nurodytomis sąlygomis atliko ūkinę operaciją ir dokumentą surašęs ir pasirašęs asmuo yra vienas ir tas pats asmuo, 2001-2002 metų laikotarpiu išrašydamas UAB „Prekama“ vardu PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, nurodė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės buhalterę ir suklastojo jos parašus;

pažeisdamas to paties įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-08-15 įsakymo Nr. 38 Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės reikalavimus, pagal kuriuos apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, nurodė E. B. ir G. U. nenustatyti tvarkos, kuri užtikrintų buhalterinių apskaitos dokumentų ir registrų saugumą ir saugojimą, bei paslėpė UAB „Prekama“ buhalterinės apskaitos dokumentus; kadangi jam organizuojant ir vadovaujant buvo sąmoningai nevesta buhalterinė apskaita ir paslėpti apskaitos dokumentai, tai dėl padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2001-12-10 iki 2003-12-31 iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

A. S. organizavo ir vadovavo sąmoningam buhalterinės apskaitos nevedimui, dėl to buvo negalima laikotarpiu nuo 2001-05-10 iki 2004-12-31 iš dalies nustatyti UAB „Metangas“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. būdamas nesusijęs darbo santykiais su UAB „Metangas“, veikdamas kaip organizatorius, numatydamas nusikaltimo objektą – buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, parinkdamas nusikaltimo vykdytoją – V. S., kuris dirbo UAB „Metangas“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 10 d., ir padėjėją A. R., kuris dirbo UAB „Metangas“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 19 d. iki 2003 m. lapkričio 25 d., parengdamas nusikalstamos veiklos planą – nevesti UAB „Metangas“ buhalterinės apskaitos, nesaugoti apskaitos dokumentų, klastoti dokumentus, organizavo apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 9 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kurį už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą atsako dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

Pagaminęs UAB ,,Metangas“ netikrus dokumentus, atspausdinęs 2004 m. sausio 9 d. Nepanaudotų specialiųjų apskaitos dokumentų blankų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 3 ir Dokumentų perdavimo priėmimo aktą Nr. 3 bei savo ranka užrašęs datą bei vietą, - „2004 sausio 9 d., Panevėžys“, nurodė V. S., kuris buvo paskirtas direktoriumi tik nuo 2004-02-10, ir A. R. patvirtinti savo parašais žinomai netikrus dokumentus, kad 2004 m. sausio 9 d. buvęs direktorius A. R. perduoda, o direktorius V. S. perima specialiosios apskaitos blankus ir UAB „Metangas“ dokumentus, taip pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus, pagal kurį bendrovės direktorius turi organizuoti bendrovėje apskaitą ir užtikrinti dokumentų išsaugojimą, organizavo ir vadovavo V. S. ir A. R., nurodydamas nenustatyti dokumentų saugojimo tvarkos ir neužtikrinti, kad būtų išsaugoti dokumentai, nepaskirti darbuotojo atsakingo už apskaitos tvarkymą.

Kasaciniu skundu nuteistojo E. B. gynėjas advokatas A. Liutvinskas prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 18 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendį dėl E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti švelnesnę bausmę. Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo, t. y. BK 54 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies ir 62 straipsnio taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių esmę bei jų paskirtį vykdant teisingumą. Nepripažindamas E. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teismas nuteistojo prisipažinimą apeliacinio proceso metu neteisingai vertino kaip nepatikimą ir nenuoširdų. Tuo tarpu E. B. apeliacinės instancijos teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas, ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme kitokius parodymus davė dėl parinktos netinkamos gynybos pozicijos, kurią nulėmė nepakankamas išprusimas. Tuo tarpu parodymų nuoširdumą patvirtina realios E. B. pastangos atlyginti nusikalstama veika valstybei padarytą žalą – artimieji padengė dalį - 10 000 Lt - žalos. Kasatorius pažymi ir tai, kad E. B. pats nutraukė nusikalstamą veiką išvykdamas užsidirbti į užsienį. Į visas šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta, nors jos leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis nėra tiek pavojingas visuomenei ir kad teisingumas gali būti užtikrintas ir nepaskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

Kasaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas neteisingai teisiškai vertino nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo faktą, o dėl to nepagrįstai nepripažino esant E. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 2 dalyje. Kasatoriaus manymu, savanoriškas žalos atlyginimas arba realios pastangos tai padaryti žalą atlyginant dalimis visiškai atitinka šios normos nuostatas, juolab kad esminis klausimas šioje byloje yra žalos, padarytos nesumokėjus mokesčių, atlyginimas valstybei. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad niekas daugiau, išskyrus E. B., žalos neatlygino. Realios nuteistojo pastangos atlyginti žalą (kai jis dar ir apsunkintas laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui) rodo ne tik savo kaltės pripažinimą, bet ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo.

Kasatorius mano esant nepagrįstais apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus skirti laisvės atėmimo bausmę dėl to, E. B. padarė septynias nusikalstamas veikas, nes visas jas apima vieninga tyčia. Šiuo atveju nusikalstamų veikų daugetas nerodo išskirtinio jas padariusio asmens pavojingumo, kurį galima būtų pašalinti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis augina mažametę dukrą. Manydamas, kad nuteistojo šeiminę padėtį nusveria viešojo intereso apsauga, teismas nekreipė dėmesio į finansinės žalos valstybei atlyginimą.

Kasatorius nesutinka su formaliu apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, būtų nusižengta teisingumo principui. Kasatoriaus nuomone, tai prieštarauja E. B. baudžiamąją atsakomybę švelninančioms aplinkybėms ir byloje nustatytiems faktams; be to, šios normos taikymo negali lemti įstatymo nenumatytos ypatingos aplinkybės. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo negali siaurinti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje jurisprudencijoje įtvirtinanta ypatingų aplinkybių samprata, nes kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje tokios aplinkybės nėra tapačios (analogiškos). BK 54 straipsnyje 3 dalyje įtvirtinto teisingumo principo turinys yra platesnė sąvoka, kurią atskleidžia ne tik baudžiamoji, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Šis konstitucinio principo interpretavimas baudžiamojoje teisėje turi atitikti konstitucinio teismo nuostatas dėl baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumo teisėtų ir visuomenei svarbių tikslų įgyvendinimo, nevaržant asmens teisių labiau, nei to reikia visiems tikslams pasiekti.

Šalies argumentai

Kasatorius nurodo, kad, vadovaujantis bausmių individualizavimo principu, kurio turinys atskleistas Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kituose nutarimuose, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas šio principo taip pat nesilaikė.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 1 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, nes nusikalstamų veikų nepadarė.

Šalies argumentai

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie nulėmė nepagrįstų ir neteisėtų sprendimų priėmimą.

Kasaciniame skunde nuteistasis išdėsto aplinkybes, apie kurias jis davė parodymus ir kurios, jo manymu, paneigia apkaltinamojo nuosprendžio išvadas. Pasak A. S., UAB „Arveksis“ jis įsigijo norėdamas parduoti jo motinai V. S. priklausantį mišką, kurį valdė pagal generalinį įgaliojimą. Kasatorius teigia, kad neaiškūs teismo argumentai konstatuojant jo tyčią neapskaityti medienos įsigijimo operacijos ir siekimą išgryninti pinigus, juos nurašant nuo UAB ,,Lesneka” kasos. Kasatoriaus manymu, jo versija atmesta remiantis prielaidomis.

Tarp UAB „Arveksis“ ir UAB ,,Lesneka“sudaryta sutartis 443580,93 Lt sumai, kuriai 2003 m. spalio 3 d. ir 17 d. buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros GDB Nr. 9809558 (57910,16 Lt) ir GDB Nr. 9809564 (23566,11 Lt). UAB „Arveksis“ įsipareigojo pateikti medieną, o UAB ,,Lesneka“ atsiskaityti už ją. UAB „Arveksis“ pateikė medienos už 81476,27 Lt, o UAB ,,Lesneka“ sumokėjo dalimis pagal kasos pajamų orderius iš viso 79444 Lt, liko skolinga 2032,27 Lt. UAB ,,Lesneka“ vadovas G. S. toliau vengė vykdyti įsipareigojimą, pradėjo slapstytis. Susidarius tokiai situacijai kasatorius buvo priverstas parduoti 31,91 ha ir 10 ha miško G. Ž., o 7 ha – G. Z.. G. S. negrąžinus sąskaitų faktūrų, pagal kurias nebuvo atliktos ūkinės operacijos, UAB „Arveksis“ buhalterė G. B. (jos teigimu) negalėjo tinkamai ir nuoseklai tvarkyti buhalterijos. A. S. tvirtina, kad UAB ,,Langų sala“ pagaminti langai buvo sudėti Dembavoje, Melioratorių g. 3-14, ir už juo sumokėta. Tarp UAB „Arveksis“ ir V. S. buvo sudaryta šių patalpų panaudos sutartis, kuri tyrimo metu prarasta.

Kasatorius nurodo, kad už įmonės UAB ,,Prekama” veiklą buvo atsakingas tik iki 2002 m. vasario 21 d., tuomet ir perdavė visus dokumentus G. U.. Nuo 2002 m. vasario 21 d. iki 2002 m. gegužės 21 d. UAB Prekama” direktorius buvo E. B., o nuo 2002 m. vasario 21 d. akcininku tapo ir G. U., kuris pasiskyrė save direktoriumi nuo 2002 m. gegužės 21 d. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatymą, už įmonės veiklą ir jos rezultatus atsakingas yra asmuo, vadovaujantis įmonei, taigi šiuo atveju ne kasatorius. Nuteistasis teigia, kad T. R. nepažįsta, todėl negalėjo pildyti ir taip suklastoti įgaliojimo Nr. 0395765. Taip pat nepažįsta ir jokio A. Š..

Šalies argumentai

Kasatorius teigia, kad nei jis, nei A. R. nepažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies ir jokių dokumentų neklastojo, dėl to negali atsakyti ir už nusikalstamų veikų, susijusių su UAB ,,Metangas“, padarymą. Kasatorius nurodo, kad įmonė buvo parduota V. S. 2004 m. sausio 9 d., šiam perduota ir visa įmonės dokumentacija. A. S., norėdamas įsitikinti, ar dokumentai yra tvarkingi, ar įmonė dirba pelningai, prieš ją pirkdamas norėjo susipažinti su dokumentais, dėl to jis (A. S.) surašė priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3. Pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinta Rejestro-registro tarnyboje Panevėžio skyriuje taip, kaip privalo padaryti parduodančioji ir perkančioji šalis. A. S. atlikus visas būtinas procedūras (pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pirkimo-pardavimo sutartį bei priedus: akcijų pirkimo pardavimo sutartį, dokumentų perėmimo aktą, vienintelio akcininko sprendimą skirti save direktoriumi ir kt.), tapo įmonės savininku ir atsakingu už įmonės veiklą. Kasatorius tikina, kad jokių tikrovės neatitinkančių įrašų dokumentuose nepadarė.

Pasak kasatoriaus, neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis jo parodymais apie tai, kad A. R. savarankiškai nieko nedarė, o buvo jo statytinis, savo parašu tvirtindavęs jo nurodytus dokumentus, iš to padarė išvadą apie kasatoriaus vadovaujantį vaidmenį, o ne partnerystę. Tai, kad pats V. S. buvo suinteresuotas nusipirkti UAB ,,Metangas”, tvarkyti dokumentus, – šią kasatoriaus versiją teismas be aiškių motyvų įvertino kaip paneigtą.

Kasatorius kritikuoja teisiamajame posėdyje apklaustos specialistės D. Kupcikevičienės, negalėjusios praėjus ilgam laikui detaliai išdėstyti savo pateiktų byloje išvadų, paaiškinimus.

Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl jo kaltės įrodytumo taip pat nepagrįstos kaip ir pirmosios instancijos teismo. Kasatorius pažymi, kad teismas atsisakė tenkinti prašymą papildomai iškviesti ir apklausti ekonomikos – finansų ekspertus (specialistus). Tuo tarpu FNTT specialistės D. Kupcikevičienės išvados neparemtos įrodymais, neargumentuotos, nenuoseklios ir kelia abejonių dėl jų objektyvumo, nes ši specialistė pavaldi FNTT tarnybai ir gina jos, kaip institucijos, interesą, o ne atlieka objektyvų tyrimą. Be to, teismo proceso metu D. Kupcikevičienė paneigė savo pačios teiginius, jog UAB ,,Arveksis” vykdė realią veiklą. Kasaciniame skunde pažymima, kad nebuvo tirti realūs sandoriai, sudaryti pagal sąskaitas GDB Nr. 9809558 ir GDB Nr. 9809564, o aptariama sandorių visuma, kuriuos G. S. nusikalstamai įtraukė į savo atstovaujamos UAB ,,Lesneka” buhaleriją, apkaltindamas A. S.. Neturi pagrindo ir dėl to nesuprantama, kodėl teismas, remdamasis FNTT specialistės teiginiais, padarė išvadą, jog už sandorius tarp UAB ,,Arveksis” ir UAB ,,Lesneka” finansiškai atsakingi jis ir A. R., o ne G. S..

Šalies argumentai

Kasatorius nurodo, kad iš teismo pateiktų argumentų darant išvadą apie prievolės (8833,76 Lt) valstybei išvengimą, yra visiškai neaišku, kuo teismas remėsi teigdamas, kad jis (A. S.) nurodė G. S. patvirtinti sąskaitas savo parašu, tariamai nurodydamas jų neapskaityti buhalterijoje, ir kodėl šiuo atveju buvo atmesti jo parodymai dėl G. S. veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas nurodydamas, kad A. S. motyvuotai neginčija teismo išvadų ar konkrečių įrodymų su UAB ,,Metangas”, tačiau, pasak kasatoriaus, jis to ir negali daryti, nes jų nesupranta, nes UAB ,,Prekama” pardavė E. B. ir G. U., todėl jų valdyme nedalyvavo. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, esą jo nusikalstamų veikų kvalifikavimui, jų subjektyviųjų požymių nustatymui nėra svarbūs motyvai bei tikslai. Priešingai, tikslo nusikalsti nebuvimas paneigia ir nusikalstamą veiką (veiksmus), nes kaltė yra vienas iš inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių.

Šalies argumentai

Kasatorius nurodo, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo sudėtį. Kasatorius teigia, kad jo veiksmai ir kaltė padarius nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas, neįrodyti, o teismų sprendimai paremti prielaidomis, todėl neteisėti ir nepagrįsti, neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų jų turinio reikalavimų.

Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos išnagrinėjimo principą, tinkamo proceso užtikrinimą, teismo baigiamojo akto pagrindimą. Kasatorius A. S. teigia, kad dėl pernelyg ilgo teismo proceso (šeši metai aštuoni mėnesiai) yra pažeistos jo teisės, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, o bylą nagrinėjo šališkas teismas. Pasak kasatoriaus, bylą išnagrinėjęs teisėjas A. Š. dėl jo abejotiną veiklą tiriančių institucijų sprendimo pažeidžiamas, todėl galėjo būti šališkas. Nuteistasis pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tuo atveju, jei teisėjui yra iškelta drausminė byla, jo veikla suspenduojama.

Atsiliepimu į nuteistojo E. B. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko ir nuteistojo A. S. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. Čaplikas prašo kasacinius skundus atmesti.

Atsiliepime pažymėta, kad apeliacinio proceso metu apklausiamas E. B. teigė, kad jis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, tačiau iš esmės jokių nusikalstamų veikų aplinkybių neatskleidė. Nusikaltimai buvo atskleisti ir patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais, todėl kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis apeliacinio proceso yra formalus ir rodo švelnesnės bausmės siekimą. Prokuroras nurodo, kad atlygintos žalos dydis nėra didelis ar esminis palyginus su visa padaryta žala, todėl nėra pagrindo šį faktą pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsiliepime nurodyta, kad kasaciniame skunde minima aplinkybė, jog nebuvo įvertinta nuteistojo E. B. šeiminė padėtis (augina mažametę dukrą), šiuo atveju nelemia bausmės dydžio. Prokuroras pažymi, kad E. B. nuteistas už septynis nusikaltimus, iš kurių vienas tyčinis, sunkus ir už jį paskirta bausmė yra mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis. Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kasatorius nepateikė duomenų, kuriems esant būtų galima daryti išvadą, kad, atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, mažametės dukros nebūtų kam prižiūrėti ir ja rūpintis, kaip nenurodė ir išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą.

Prokuroro įsitikinimu, teismas, skirdamas E. B. bausmę, įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes, todėl teigti, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ar neteisinga, nėra jokio pagrindo.

Atsiliepime dėl A. S. kasacinio skundo prokuroras pažymi, kad kasatorius savo nekaltumą grindžia tais pačiais motyvais, kuriuos nurodė ir apeliaciniame skunde. Lietuvos apeliacinis teismas šį skundą išsamiai išnagrinėjo, atsakė į jo argumentus.

Prokuroras pažymi, kad nuteistojo A. S. kasacinis skundas yra deklaratyvaus pobūdžio. Kasatorius, nesutikdamas su teismų padarytomis išvadomis, daugiau akcentuoja savo parodymus, kai tuo tarpu teismai A. S. kaltę grindė įrodymų visuma. Skunde cituojamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nurodomi jo ir kitų nuteistųjų atlikti veiksmai, tačiau tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. S. nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dar nereiškia, kad jos nepagrįstos ar neteisėtos. Prokuro manymu, atmestinas kasatoriaus argumentas, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, nes buvo įvertinti tiek A. S. parodymai, tiek ir kiti bylos įrodymai. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog A. S. nusikalstamai veikė ir nebūdamas susijęs darbo santykiais su kai kuriomis bendrovėmis, tačiau neabejotinai darė joms įtaką asmeniškai kišdamasis į jų veiklą ar susiradęs nusikaltimo vykdytojus ir jiems vadovavęs (nurodydamas nevesti ar apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą), to pasekmė - padaryta žala valstybei, iš dalies nebuvo galima nustatyti ūkinės-finansinės tokių bendrovių veiklos. Paneigti kasatoriaus argumentai, kad jo kaltė neįrodyta (nenustatyta). Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniame skunde minimas „teisingo išnagrinėjimo" principo pažeidimas neparemtas konkrečiais argumentais. Byloje nėra duomenų, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas ar kad buvo pažeistos BPK nuostatos, reglamentuojančios bylų nagrinėjimą pirmosios ar apeliacinės instancijų teismuose.

Atsiliepime teigiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nepadarė. Be kita ko, dėl ilgo bylos nagrinėjimo laiko apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę į tai yra atsižvelgęs. Prokuroras pažymi, kad A. S. padarė dešimt nusikalstamų veikų, iš kurių viena yra sunkus nusikaltimas, už kurį ir kitus apysunkius nusikaltimus paskirtos bausmės yra švelnesnės nei įstatyme numatytas jų vidurkis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. gynėjo ir nuteistojo A. S. kasaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad pagrindų (BPK 369 straipsnis) tenkinti kasacinius skundus nėra.

Dėl nuteistojo E. B. gynėjo kasacinio skundo

Kasacinis skundas paduotas BPK 369 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu – dėl netinkamai pritaikytų BK bendrosios dalies normų. Kasatoriaus manymu, nuteistajam E. B., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi arba BK 62 straipsniu, skirtina švelnesnė bausmė, negu numatyta įstatymo už jo padarytas nusikalstamas veikas. Prašymas skirti švelnesnę bausmę grindžiamas tuo, kad E. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintinas jo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas, bei nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dalies padarytos žalos atlyginimas (BK 59 straipsnio 2 dalis). Be to, pasak kasatoriaus, E. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis augina mažametę dukrą. Kasatoriaus manymu, teismai neteisingai aiškino šių atsakomybę lengvinančių aplinkybių prasmę, dėl to nuteistajam buvo paskirta bausmė, kuri neatitinka teisingumo principo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra faktinės, jų teismai, spręsdami E. B. baudžiamosios atsakomybės klausimus, nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas E. B. apeliacinį skundą, savo nutartyje išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kodėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų nuoširdžiai gailisi ir kad nedidelės dalies žalos atlyginimas ar mažametės dukters buvimas šeimoje galėtų būti vertinami kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, neigė esmines nusikalstamų veikų, pripažintų įrodytomis, aplinkybes; jos buvo atskleistos ir patvirtintos kitų bylos įrodymų dėka. Be to, ir apeliacinio proceso metu duodamas parodymus nuteistasis tik deklaravo prisipažįstąs kaltu ir nuoširdžiai besigailintis, tačiau iš tiesų jokių nusikaltimų padarymo aplinkybių neatskleidė, o priešingai – jas neigė. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde E. B., nors prašė tik sušvelninti bausmę, tačiau kartu nurodė ir tai, kad dokumentų neklastojo, apgaulės nenaudojo ir pats nusikalstamų veikų nedarė, tik nepakankamai domėjosi įmonių, su kuriomis turėjo verslo reikalų, veikla; taigi neigė jį kaltinančius faktus, kuriuos nustatė apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, dėl to apeliacinės instancijos teismas tikrino bylą ir šiuo aspektu, dėl nusikalstamų veikų įrodytumo. Vertindamas žalos atlyginimo faktą teismas nurodė, kad tik apeliacinio proceso metu, praėjus daug laiko nuo nusikalstamų veikų padarymo bei žalos nustatymo, E. B. atlygino 10 000 Lt žalos, o tai sudaro tik nedidelę dalį visos – 235 554 Lt – nusikaltimais padarytos ir priteistos žalos, kurios atlyginimas yra uždelstas. Tai, kad E. B. šeimoje auga mažametė dukra, kurios priežiūra gali pasirūpinti jos motina D. B., apeliacinės instancijos teismas vertino kaip aplinkybę, kuri nėra sąlyga švelninti bausmę. Šio teismo nutartyje, atsižvelgus į visas teisiškai reikšmingas bylos faktines aplinkybes, padarytos išvados, kad nėra sąlygų taikyti E. B. BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatų. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti priešingas išvadas ir pripažinti esant E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 2 dalis), o dėl to taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnį nėra pagrindo. E. B., padariusiam septynias nusikalstamas veikas, kurių viena – sunkus tyčinis nusikaltimas, nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant ją sunkinančiai, paskirta galutinė trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė, negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą sunkiausią nusikalstamą veiką, numatytos bausmės vidurkis (BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų). Pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes E. B. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, taikytos tinkamai.

Dėl nuteistojo A. S. kasacinio skundo

Teismų sprendimus kasatorius skundžia nurodydamas BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytus pagrindus, t. y. esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius teismams priimti teisingą nuosprendį ir nutartį. Priimtus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus kasatorius mano esant neatitinkančius BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, nes jie paremti prielaidomis, o ne įrodymais, taigi prieštarauja ir BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Šiuos teiginius kasatorius argumentuoja aplinkybėmis apie savo vaidmenį ir veiksmus, kuriuos vertina kaip nenusikalstamus, kritikuoja specialistų išvadas, gautas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai atlikus UAB ,,Arveksis“ ir UAB ,,Lesneka“ ūkinę-finansinę veiklą, bei šį tyrimą atlikusios specialistės D. Kupcikevičienės paaiškinimus teisme ir mano, kad šių įrodymų objektyvumas kelia abejonių, todėl turėjo būti patikrintas papildomai apklausiant kitus ekspertus ar specialistus.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, BPK pažeidimus nuteistasis iš esmės tik deklaruoja, juose įžiūrėdamas tai, kad teismai privalėjo remtis jo paaiškinimais bei jam palankiai vertinti kitus įrodymus. Nesutikimą su teismų padarytomis išvadomis apie jo (A. S.) dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme kasatorius grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą pagal A. S. apeliacinį skundą. Tuo tarpu iš naujo vertinti bylos įrodymus, nustatyti faktines aplinkybes nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi, tikrindamas pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei nustatytų faktų teisingumą, apeliacinės instancijos teismas tenkino (iš dalies) A. S. ir jo gynėjo prašymą papildomai tirti įrodymus – apklausė bendrovių ūkinę-finansinę veiklą tyrusią ir išvadą byloje pateikusią specialistę D. Kupcikevičienę. Visi nuteistojo A. S. argumentai dėl jo kaltės įrodytumo išnagrinėti (tarp jų ir dėl minėtų specialistės išvadų), jo teiginiai, kad apkaltinamojo nuosprendžio išvados neparemtos įrodymais – motyvuotai atmesti. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nuosprendį (atitinkantį BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus) yra grindžiamos aplinkybėmis, nustatytomis remiantis įrodymų visetu, įvertinus tiek teisinančių, tiek kaltinančių įrodymų pakankamumą bei patikimumą. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme esminių BPK pažeidimų nepadaryta, o priimta nutartis atitinka BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus. A. S. baudžiamosios atsakomybės klausimai pagal teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes išspręsti teisingai, nustačius BK specialiosios dalies straipsniuose, pagal kuriuos jis nuteistas, nurodytų nusikalstamų veikų sudėtis sudarančius požymius, taip pat – BK 24 straipsnyje nurodytą bendrininkavimą darant nusikalstamas veikas (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Be to, atmestini kasatoriaus teiginiai, kad jo teisė į teisingą ir tinkamą bylos išnagrinėjimą buvo pažeista, nes procesas truko pernelyg ilgai, o bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjęs teisėjas galėjo būti šališkas dėl tos priežasties, kad jo veikla tiriama teisėsaugos institucijų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir šiuo atveju kasatorius nenurodo konkrečių teisinių argumentų, liudijančių tokius BPK pažeidimus, dėl kurių būtų pagrindas skundžiamus teismų sprendimus pakeisti arba naikinti ir jį išteisinti. Antra, apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus išnagrinėjo bei savo nutartyje pateikė išsamius motyvus, paaiškinančius, kodėl jie atmestini, o apkaltinamasis nuosprendis pripažįstamas teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad užsitęsusi proceso trukmė pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kaip aplinkybė, dėl kurios A. S. skirtinos bausmės švelnintos, o jokių duomenų apie teisėjo šališkumą nenustatyta, nušalinimas proceso metu jam taip pat nebuvo reiškiamas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti ar keisti teismų sprendimus pagal A. S. kasaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo.

Nesant BPK 369 straipsnyje nurodytų teismo nuosprendžio bei nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, nuteistojo E. B. gynėjo advokato A. Liutvinsko ir nuteistojo A. S. kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo E. B. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko ir nuteistojo A. S. kasacinius skundus.

Teisėjai Antanas KlimavičiusArmanas AbramavičiusDalia Bajerčiūtė