Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. Z. ir T. Z. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo byloje T. Z., išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė palaikė pareiškimą. Papildomai paaiškino, jog palikimo priėmimas nepažeis nepilnamečio P. Z. teisių ir interesų, nes pareiškėjų žiniomis palikėja jokių skolų kreditoriams neturėjo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimo tenkinimui neprieštaravo. Nurodė, kad neturi duomenų, kad pareiškėjai netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu ir neturi pagrindo prieštarauti pareiškimo tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. sausio 16 d. mirė R. M. J., kuri buvo pareiškėjos V. Z. motina ir atitinkamai pareiškėjos vaikų – P. Z. ir T. Z. senelė. Iš Testamentų registro duomenų nustatyta, jog per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo po R. M. J. mirties kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė kreipėsi pareiškėja V. Z. ir palikimą priėmė 2021 m. balandžio 2 d. Paaiškėjus, jog palikėja buvo sudariusi testamentą savo vaikaičių – pareiškėjų sūnų naudai, 2021 m. balandžio 14 d. palikimą priėmė T. Z.. Nepilnamečio P. Z. vardu palikimas įstatymo nustatytu terminu priimtas nebuvo, nes apie jo naudai sudarytą testamentą tapo žinoma tik 2020 m. balandžio mėnesį, t. y. beveik suėjus terminui priimti palikimą, o tokiam veiksmui atlikti būtina gauti išankstinį teismo leidimą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai pareiškė prašymus dėl jų nepilnamečio sūnaus P. Z. teisių į senelės palikimą įgyvendinimo.

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1-2 dalimis, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.60 straipsnio reikalavimus įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuo R. M. J. mirties praėjo beveik pusę metų. Pareiškėja per įstatymų nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu po palikėjos mirties nesikreipė, nes nespėjo gauti teismo leidimo palikimui priimti.

Vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra reikšminga tai, jog dėl palikimo priėmimo pagal testamentą į notarą buvo kreiptasi nedelsiant po sužinojimo apie palikėjos sudarytą testamentą. Testamentinis įpėdinis T. Z. palikimą priėmė įstatymo nustatytu terminu, tuo tarpu nepilnamečio testamentinio įpėdinio – P. Z. vardu palikimo priimti nustatytu terminu nepavyko, nes tam būtinas išankstinis teismo leidimas. Įvertinus tai, jog terminas praleistas nežymiai dėl objektyviais susiklosčiusių aplinkybių, termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų ir atitiks socialinį teisingumą, pareiškėjai atnaujintinas terminas dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu.

Iš byloje esančių raštinių įrodymų matyti, kad R. M. J. palikimą sudaro nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini)., Pakruojo r. sav., duomenų apie palikėjos skolas ir jai iškeltas bylas nenustatyta (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko ir antstolių informacinės sistemos).

CK 5.53 straipsnis numato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, todėl siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei užtikrinti prioritetinę vaiko teisių ir interesų apsaugą ir gynimą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kad netektų dengti galimų palikėjo skolų savo turtu, atsižvelgiant į CPK XXXIX skyriaus esmę bei tikslus, į tai, kad teismas, išduodamas teismo leidimą supaprastinto proceso tvarka, privalo būti aktyvus ir vykdyti apsaugines (prevencines) funkcijas, pareiškėjai leistina priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal apyrašą.

Pareiškėjai išaiškintina, kad CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymus dėl termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą priimti nepilnamečio P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po R. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2021 m. sausio 16 d., šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti pareiškėjai V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu pagal apyrašą priimti palikimą, atsiradusį po R. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.