- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-14
- Bylos Nr.
- II-8-287/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Pažeidėjas
- R. K.
dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovams Stasiui Reifui ir I. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Stasio Reifo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimu paskirtos nuobaudos sušvelninimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis J. P. 2012 m. balandžio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-1594033-12 R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2012 m. balandžio 19 d. 12 val. 30 min., Vilniuje, Kalvarijų-A. J. gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „V. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Davra“, įmonės kodas 168007130, įvažiavo į sankryžą, degant draudžiamam šviesoforo signalui, sukėlė grėsmę eismo saugumui – automobiliams, važiuojantiems žaliam šviesoforo signalui, kurie privalėjo staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį sankryžoje, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 78.11, 169, 9, 28 punktų reikalavimus. R. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 1 d. Dėl šios padarytos veikos R. K. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Stasio Reifo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 75N-1644382-12 pripažintas kaltu, padarius ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą, ir nubaustas 600 litų bauda su specialiosios teisės atėmimu 3 mėnesiams. Nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatyta R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
2012 m. gegužės 21 d. teisme gautas R. K. skundas, kuriuo jis prašo pakeisti 2012-05-10 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK nutarimą dėl jo nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. ir jį nubausti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 1 d. pinigine bauda. Baigiantis bylos nagrinėjimui pagal pateiktą skundą, pareiškėjas R. K. žodžiu pakeitė savo skundo reikalavimą, nurodydamas, jog jis pripažįsta pažeidimą, už kurį yra nubaustas, sutinka su jam paskirta pinigine bauda, tik prašo neatimti teisės vairuoti, tai yra, prašo skirti švelnesnę nuobaudą.
Šalies argumentai
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas Stasys Reifas teismo posėdyje nurodė, jog skunde pareiškėjas prašo nutarimą perkvalifikuoti pagal kitą straipsnį, tačiau nutarimas buvo priimtas, vadovaujantis protokolu ir tarnybiniu pranešimu, pažeidėjui buvo paskirtas baudos vidurkis ir teisės vairuoti transporto priemones paskirtas minimumas. Nutarimą surašė jis. Pažeidėjas pažeidimo aplinkybių neginčijo, tik aiškino, kad jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Apklausti liudytojų neįmanoma, nes situacija mieste, kai yra didelis transporto srautas, turint omenyje tuos automobilius, kurie tuo metu važiavo per žalią signalą, kurie turėjo stabdyti, keisti kryptį. Mano, jeigu patruliai tą situaciją matė, ją užfiksavo, situacija tokia ir turėjo būti. Nėra jokių kitokių įrodymų netikėti patrulių parodymais. Prašo palikti nutarimą galioti.
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas I. J., teismo posėdyje nurodė, kad byloje surinktais duomenimis R. K. padarytas pažeidimas yra įrodytas. Kadangi pažeidėjas nebeginčija padaryto pažeidimo, yra dirbantis, dirba vairuotoju, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbui, todėl dėl švelnesnės nuobaudos jam skyrimo palieka spręsti teismui.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė bei prašė pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Stasio Reifo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimą, kuriuo jam paskirta nuobauda pagal ATPK 124² str. 1 d. ir jį nubausti pagal ATPK 124¹ str. 1 d. pinigine bauda. Nurodė, kad sutinka, jog pravažiavo raudoną šviesoforo signalą, gali sutikti su bauda, bet nesutinka dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes nesukėlė grėsmingos, avarinės situacijos, o tik pravažiavo nepastebėjęs raudono šviesoforo signalo. Tuo metu kai važiavo, sankryža buvo tuščia. Važiavo dešine eismo juosta. Viduryje sankryžos pastebėjo, kad pravažiavo raudoną šviesoforo signalą. Važiavo Kalvarijų gatve tiesiai, o kolega dairėsi, nes ieškojo adreso. Iš Juozapavičiaus gatvės mašinos, kurios suko į kairę, turėjo sukti į antrą eismo juostą. Jis važiavo tiesiai Kalvarijų gatve, todėl mano, kad eismas buvo dviejų juostų, kairė juosta buvo tuščia, todėl nesukėlė avarinės situacijos. Būdamas ties sankryžos viduriu, pamatė stovintį policijos automobilį, kuris stovėjo visai netoli šviesoforo Kalvarijų gatvėje. Pamatęs, kad policijos pareigūnai jį pamatė, pavažiavęs sustojo. Po to policijos automobilis apsisuko ir jį sustabdė. Policijos pareigūnas priėjęs prie jo, prisistatė, paklausė, kodėl važiavo, degant raudonam šviesoforo signalui, paaiškino kokį pažeidė straipsnį ir nuėjo į savo tarnybinį automobilį rašyti protokolo. Policijos pareigūnai nenurodė konkrečiai kokiems automobiliams jis sukėlė avarinę situaciją, jog tie automobiliai turėjo keisti eismo kryptį. Po to pareigūnas atnešė protokolą, kurį pasirašė net neperskaitęs, nes buvo pasimetęs. Pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, nes važiavo, degant raudonam šviesoforo signalui. Policijos pareigūnams paaiškino, jog nepastebėjo raudono signalo ir pravažiavo sankryžą. Tik iš dalies pripažįsta, padaręs pažeidimą, pripažįsta, kad pravažiavo, degant raudonam šviesoforo signalui. Liudytojas, kuris važiavo kartu su juo, paliudys, kad tuo metu sankryžoje mašinų nebuvo. Prie šviesoforo priešais jį buvo daugiau mašinų, ne vien policijos automobilis, laukė užsidegant žalio šviesoforo signalo. Ar iš Juozapavičiaus gatvės buvo laukiančių automobilių, nepastebėjo. Kad sukėlė grėsmę nesutinka, nes niekas jo nestabdė, niekam nesudarė avarinės situacijos, nepadarė spūsties ir eismas sankryžoje nesutriko. Važiuodamas sankryža, šalia nematė mašinų, sankryžoje buvo mašinos, bet toliau nuo jo, niekas nepypsėjo, nestabdė.
Pareiškėjas R. K. paskutinio teismo posėdžio metu, baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, nurodė, kad sutinka su policijos pareigūnų parodymais, sutinka, kad sankryžoje buvo automobilių, tai yra, pripažįsta, padaręs pažeidimą, už kurį yra nubaustas 600 Lt pinigine bauda ir teisės vairuoti atėmimu. Savo skunde išdėstyto reikalavimo dėl paskirtos nuobaudos pagal ATPK 124² str. 1 d. perkvalifikavimo į ATPK 124¹ str. 1 d. atsisako, tik prašo skirti švelnesnę nuobaudą, tai yra, neatimti teisės vairuoti, kadangi pripažįsta pažeidimą padaręs, teisė vairuoti yra reikalinga kiekvieną dieną dėl darbo.
Liudytojas R. D. parodė, kad pažeidėjo nepamena, įvykio smulkmenų nebeatsimena. Atsimena, kad įvykis buvo Vilniuje, Juzapavičiaus - Kalvarijų gatvių sankryžoje, kad pažeidėjas važiavo sankryža, degant raudonam šviesoforo signalui ir ko pasekoje kitus automobilius privertė keisti važiavimo kryptį, sudarydamas avarinę situaciją. Jis dirbo su kolega J. P. Jie važiavo nuo Žaliojo tilto Kalvarijų gatve, antra eismo juosta. Su kolega J. P. jie buvo atsakingi tame sektoriuje už eismą. Jis vairavo automobilį, o J. P. sėdėjo keleivio vietoje. Įsijungus šviesoforo raudonam signalui, sustojo kraštinėje kairėje gatvės juostoje. Priešpriešais, pirma eismo juosta važiavo automobilis, o važiuojantiems iš Juozapavičiaus gatvės jau buvo užsidegęs žalias šviesoforo signalas ir važiavusieji įvažiavę į sankryžą pasuko labiau į dešinę, pristabdė automobilius, kad neįvyktų kontaktas. Jis įjungė švyturėlius, apsisuko ir netoli Žaliojo tilto sustabdė pažeidėjo automobilį. Pažeidėjas pats nesustojo, jie sustabdė. Atstumas buvo 10 ar 20 metrų už sankryžos, kur buvo sustojęs pažeidėjo automobilis. Jam tik pravažiavus per sankryžą, jis įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius, apsisuko, o ar pažeidėjas sustojo nuo švyturėlių, ar išsigandęs sustojo, to pasakyti negali. Kai jie privažiavo prie automobilio, jis jau buvo sustojęs. Kiek sankryžoje galėjo būti automobilių nebeprisimena, meluoti nenori, bet iš Juozapavičiaus gatvės su kairiu posūkiu transportas (į Kalvarijų gatvę) tikrai buvo pajudėjęs. Porininkas J. P. nuėjo iki vairuotojo, bendravo su juo ir grįžęs į automobilį surašė protokolą. Jis su pažeidėju nebendravo. Jeigu automobilių nebūtų buvę iš dešinės, gal ir nebūtų buvę pavojingos situacijos. Pažeidėjui būtų surašytas protokolas už draudžiamą šviesoforo signalą. Kadangi buvo sudaryta kliūtis kitiems eismo dalyviams, todėl pažeidėjui buvo surašytas protokolas ir dėl to, kad sukėlė grėsmę kitiems dalyviams. Konkrečių automobilių, kurie su kairiu posūkiu suko, duomenų neturi, jų nestabdė. Ši sankryža nėra filmuojama. Jų tarnybinis automobilis taip pat nefilmuoja. Patvirtina, kad buvo važiuojančių automobilių iš Juozapavičiaus gatvės ir pažeidėjas sukėlė grėsmę kitiems automobiliams. Tvirtina, kad buvo automobilių su kairiniu posūkiu, kurie pristabdė, cypiančių stabdžių nebuvo, nes nebuvo greičio. Greitis nebuvo toks, kad nebūtų galima sustabdyti, galima buvo sustoti ir už šviesoforo, tai nebūtų buvęs pažeidimas. Yra numatyta, kad reikia sustoti prie šviesoforo, prie STOP linijos neįvažiavus į sankryžą, bet jeigu ir sustosi už linijos, kitiems nesudarysi kliūties, iš žmogiškosios pusės nebus pažeidimas.
Liudytojas Ž. A. parodė, kad su R. K. yra kolegos, kartu dirba. Važiavo Vilniuje, Kalvarijų gatve ir važiuojant ties sankryža kolega nepastebėjo degant raudono šviesoforo signalo ir pravažiavo sankryžą. Jis sėdėjo šalia, o kolega vairavo automobilį. Vežė alų, ieškojo barų adresų, todėl nepastebėjo. Nuvažiavus nuo baro, tas, kuris nevairuoja automobilio, tvarko sąskaitas ir tuo metu, kai kolega važiavo per sankryžą, jis pakėlė akis ir pamatė degant raudoną šviesoforo signalą. Kolega net nespėjo sustabdyti automobilio ir pravažiavo sankryžą. Pravažiavę sankryžą sustojo, nes pamatė, jog priešais (kitoje eismo juostoje) kitoje sankryžos pusėje prie šviesoforo stovėjo policijos automobilis. Pravažiavus sankryžą jo kolega iš karto sustojo, nes suprato, jog pravažiavo raudoną signalą, nes policijos pareigūnas su ranka parodė gestą, kad važiuojam per raudoną signalą. Netrukus policijos automobilis apsisuko ir privažiavo prie jų. Prie jų automobilio priėjo inspektorius, paprašė dokumentų ir surašė protokolą už pažeidimą, kad pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Jis matė, kad sankryžoje priekyje stovėjo automobiliai, o iš šono (iš Juozapavičiaus gatvės) irgi stovėjo ir laukė užsidegant žalio šviesoforo signalo. Kiek suprato, tai buvo sekundžių reikalas, nes keitėsi šviesoforo signalas. Kairėje pusėje, sankryžoje buvo automobilių, nespėjo pamatyti, ar jie buvo pradėję važiuoti, tiksliai nematė. Kiek jis matė, iš Juozapavičiaus gatvės mašinų į sankryžą įvažiavusių nebuvo, kad būtų sukėlę avarinę situaciją, niekas nestabdė. Jeigu būtų sukėlę avarinę situaciją, būtų sustoję viduryje sankryžos. Važiavo gal 40 kilometrų per valandą greičiu. Prieš pat sankryžą, gal metro ar dviejų metrų atstumu pamatė degant šviesoforo raudoną signalą. Mano, kad galimybės sustoti nebuvo, nes buvo pakrauta mašina. Avarinės situacijos tikrai nebuvo, niekas staiga nestabdė, nesigirdėjo stabdymo. Jis jokių švyturėlių nematė, sustojo, nes pamatė policiją.
Liudytojas J. P. davė analogiškus parodymus, kaip liudytojas R. D., papildomai nurodydamas, jog surašydamas protokolą, pažeidėjui paaiškino, ką jis pažeidė, nurodė, kokia bauda gresia ir teisės vairuoti atėmimas, kad pažeidėjas su pažeidimu sutiko, paaiškino, kad yra nevietinis ir prašė medžiagą persiųsti į Šiaulius.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).
R. K., iš pradžių prašydamas pakeisti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Stasio Reifo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimą, savo skundą grindė tuo, kad netinkamai kvalifikuotas jo padarytas administracinis teisės pažeidimas, neteisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nėra įrodymų. Bylos nagrinėjimo pabaigoje R. K. paprašė nekeisti jo atžvilgiu priimto nutarimo, tik paprašė skirti švelnesnę nuobaudą, tai yra, neatimti teisės vairuoti, kuri yra reikalinga dėl darbo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., kur numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.
Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad R. K. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Kaip matyti iš byloje esančio 2012 m. balandžio 19 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio J. P. tarnybinio pranešimo, šis policijos pareigūnas, dirbdamas kartu su vyr. patruliu R. D., stovėdami toje pačioje Vilniaus mieste, Kalvarijų-Juozapavičiaus gatvių sankryžoje, kadangi jiems degė raudonas šviesoforo signalas, betarpiškai ir tiesiogiai matė R. K. 2012 m. balandžio 19 d. 13:30 val. daromą toje pačioje sankryžoje pažeidimą. Šiame tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, kurias iš esmės pripažįsta ir pats R. K. Be to, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime yra užfiksuota, jog automobilis Volkswagen, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaisydamas degančio draudžiamo šviesoforo signalo, įvažiavo į sankryžą ir sukėlė pavojingą situaciją automobiliams, važiuojantiems degant žaliam šviesoforo signalui, priversdamas šiuos automobilius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį sankryžoje. Sustabdžius R. K. automobilį, jis pažeidimo neneigė, paaiškino, kad nepastebėjo nei raudono šviesoforo, nei per sankryžą važiuojančių automobilių (11 b. l.). Be to, pats R. K., duodamas paaiškinimą, nurodė analogiškai, t.y., jog nepastebėjo raudono šviesoforo, ieškodamas gyvenamojo namo adreso, dėl nusižengimo gailisi (12 b. l.). Šiuos policijos patrulio J. P. tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis teismo posėdyje patvirtino liudytojai R. D. ir J. P., t.y. jog R. K. vairuojamam automobiliui, važiuojant Kalvarijų-Juozapavičiaus gatvių sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui, buvo važiuojančių automobilių iš Juozapavičiaus gatvės ir pažeidėjas sukėlė grėsmę šiems automobiliams. R. K. pozicija, jog niekam nesukėlė avarinės situacijos, nepadarė spūsties ir eismas sankryžoje nesutriko, prieštarauja byloje nustatytiems duomenims, nes pats R. K. teismo posėdyje pripažino, jog nepastebėjo, ar buvo iš Juozapavičiaus gatvės laukiančių automobilių. Be to, jo motyvai, jog nesukėlė grėsmės sankryžoje kitiems eismo dalyviams, nes buvo laisva kairioji eismo juosta ir transporto priemones, sukančios iš Juozapavičiaus gatvės į kairę galėjo važiuoti laisvąja juosta, bei niekas jo nestabdė, niekas „nepypsėjo“, negirdėjo „cypiančių“ stabdžių, nepaneigia abiejų policijos pareigūnų, betarpiškai mačiusių eismo situaciją Kalvarijų-Juozapavičiaus gatvių sankryžoje, parodymų teismo posėdžio metu.
Įvertinant liudytojo Ž. A. parodymus teismo posėdžio metu, teismas akcentuoja, jog pastarasis tik patvirtino policijos pareigūnų parodymus apie tai, jog Kalvarijų-Juozapavičiaus gatvių sankryžoje automobilių buvo, t.y. tiek priekyje – Kalvarijų gatvėje, tiek iš šono - iš Juozapavičiaus gatvės, buvo eismo dalyvių, laukiančių jų judėjimo kryptimi įrengtų ir jiems skirtų šviesoforų signalų. Nors šis liudytojas patvirtino nematęs, ar transporto priemonės sankryžoje judėjo, tačiau teismas šiuos liudytojo Ž. A. parodymus vertina tik kaip palankių aplinkybių įvardijimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. padaryto pažeidimo atžvilgiu, kaip pagalbą darbo kolegai išvengti padaryto pažeidimo pasekmių, tačiau nepaneigiančių policijos pareigūnų pateiktų duomenų apie R. K. padarytą pažeidimą.
Todėl įvertinus visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, atsižvelgiant į R. K. galutinį patikslintą skundo reikalavimą, tai yra, dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, neatimant teisės vairuoti transporto priemonių, teismas pažymi, kad skundžiamu 2012 m. gegužės 10 d. nutarimu R. K. paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, kadangi skiriant jam administracinę nuobaudą, buvo įvertinta ta aplinkybė, jog R. K. metų laikotarpyje yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007 ir kt.). Šiuo nagrinėjamu atveju iš byloje esančių dokumentų: UAB „Davra“ charakteristikos bei prašymo, pažymos apie šeimos sudėtį, pažymos apie darbo užmokestį, darbo sutarties, nustatyta, jog R. K. šeimos neturi, yra dirbantis, jo pareigos – pagalbinis darbininkas-vairuotojas, darbo pobūdis yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, darbdavys nurodo, jog teisė vairuoti reikalinga tiesioginėms funkcijoms vykdyti, nes R. K. netekus šios teisės, bus priversti jį atleisti iš darbo. Tačiau šios byloje nustatytos aplinkybės nėra pagrindas švelninti R. K. paskirtos nuobaudos, t.y. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Šioje byloje jokių ypatingų ir išimtinių aplinkybių nėra. Be to, byloje yra nustatyta R. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kuriai esant, ATPK 30¹ straipsnio nuostatos netaikomos (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 3 (13), p. 352). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigiama charakteristika, dirbamo darbo pobūdis - darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nėra pripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimo klausimą. Be to, ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N14-2082/2006, N3-34/2007, N1-413/2007, N3–1378/2007, N444-469/2011 ir kt.). Todėl nei darbo pobūdis, nei teigiama charakteristika, nei darbdavio argumentai, jog R. K. netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus priverstas jį atleisti iš darbo, šiuo nagrinėjamu atveju neaktualūs ir nelemia švelnesnės nuobaudos taikymo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog R. K. skundžiamu nutarimu skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30 str., 30² str.), todėl R. K. skundas atmestinas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Stasio Reifo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas
nutaria:
R. K. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Stasio Reifo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 75N-1644382-12, kuriuo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 124² str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 600 litų dydžio piniginė bauda su specialiosios teisės atėmimu 3 mėnesiams, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.