Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgai Jazukevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui O. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, institucija byloje teikianti išvadą Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys „Swedbank“ AB, AB „Bobutės paskola“, Jurbarko kredito unija ir Credit 24 UAB „MCB Finance“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2016-09-02 priimtas ieškovės I. G. ieškinys atsakovui O. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, institucijai byloje teikiančiai išvadą esant Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tretieji asmenys „Swedbank“ AB, AB „Bobutės paskola“, Jurbarko kredito unija ir Credit 24 UAB „MCB Finance“ (b.l. 2-3).

Pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo atsakovui buvo įteiktas tinkamai (b. l. 2, 47), tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta asmeniškai (b. l. 54) (Lietuvos Respublikos CPK 123 straipsnio 1 dalis), prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, neatvykimo priežastys neaiškios. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo reikalavimus. Paaiškino, kad su atsakovu susituokė 1996-04-13. Santuokoje 1996 m. gimė sūnus M.. Iš pradžių su atsakovu sugyveno gerai, tačiau 1999 m. gimus dukrai G. jų santykiai pablogėjo, atsakovas pradėjo išgėrinėti. Laikui bėgant jo girtavimas tapo vis dažnesnis. Negalėdama pakęsti tokio gyvenimo nutarė santuoką nutraukti. Santuokoje turto neįgijo, jos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, kurį paveldėjo po mamos mirties. Pati gauna minimalų darbo užmokestį. Pinigų trūko, todėl imdavo kreditus. Kreditorinius įsipareigojimu prašo palikti taip kaip nurodyta bankų sutartyse. Nepilnametės dukros G. G. išlaikymui prašo priteisti po 120 eurų kas mėnesį. Dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Institucija teikianti išvadą – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pritaria, kad nepilnametės G. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir priteistas prašomas 120 eurų išlaikymas. Dukra yra išreiškusi norą gyventi su mama, prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta kad O. G. ir I. G. (V.) santuoka buvo sudaryta 1996-04-13 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 37 (b.l. 6); santuokoje 1996-06-05 gimė sūnus M. G., kuris šiuo metu yra pilnametis (b. l. 7) ir 1999-03-25 gimė dukra G. G. (b. l. 8); UAB „Ogiseta“ I. G. gauna apie 350 Eur darbo užmokesčio (b. l. 9-10); I. G. ir O. G. turi kreditorinių įsipareigojimų Jurbarko kredito unijai, „Swedbank“, AB, AB „Bobutės paskola“, Credit 24 UAB „MCB Finance“(b. l. 12-18); Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad neturi duomenų apie I. G. netinkamą gyvenimo būdą, šeima niekada nebuvo įrašyta į skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą (b. l. 29); iš G. G. paaiškinimo matyti, kad ji nori gyventi su mama (b. l. 31); iš Jurbarko kredito unijos pranešimo matyti, kad O. G. 2016-09-19 kreditorinių įsipareigojimų neturi (b. l. 32); iš VĮ „Registrų cantras“ pažymos matyti, kad O. G. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 36), o I. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas įgytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu (b. l.37-43). Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazėje apie atsakovo įdarbinimą nustatyta, kad jis dirba UAB „Jokimas“ ir priskaičiuota darbo užmokesčio suma sudaro apie 450-500 Eur kas mėnesį.

Dėl santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Iš ieškovės paaiškinimo galima daryti išvadą, kad šeimos santykiai iširo dėl atsakovo girtavimo, jo nesirūpinimo vaikais ir sutuoktine. Kaip nurodyta ieškinyje atsakovui grįžus į namus nebūna ramybės, jis geria ir namuose, todėl gyvenimas kartu tapo neįmanomas. Sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo arba, kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Nagrinėjamu atveju, atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo, tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, nors apie posėdį buvo tinkamai informuotas. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. (CK 3.27 str. 1 d., 3.30 str., 3.60 str., 3.62 str.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė G. (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. 1d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Įstatyme nustatyta, kad teismas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė galėtų netinkamai vykdyti savo kaip motinos pareigas dukros G. G. atžvilgiu. Išvadą, jog vaiko gyvenimas su ieškove atitinka vaiko interesus, pateikė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (b. l. 29). Mergaitė raštu išreiškė norą, kad po tėvų santuokos nutraukimo nori gyventi kartu su mama (b. l. 31). Kadangi atsakovas šioje byloje savo pozicijos neišreiškė, todėl laikoma, kad ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina nėra. Atsižvelgus į šias aplinkybes, daroma išvada, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove (vaiko motina) labiausiai atitiks vaiko interesus, ir šis reikalavimas tenkinamas (CK 3.169 str. ).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 d., 3 d.). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str. 1 d.). Teismas iš esmės sutinka su ieškinyje bei ieškovės posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, apie šalių nepilnametės dukros poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas. Šalių dukrai G. yra septyniolika metų, specialių poreikių vaikas neturi. Iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (b. l. 29) matyti, kad mergaitė šiuo metu mokosi Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje. Gyvena mokyklos bendrabutyje ir į namus grįžta tik savaitgaliais. Mergaitė su tėvu bendrauja, ji paaiškino, kad tėvas į asmeninę sąskaitą jai perveda pinigų, kuriuos ji panaudoja savo poreikiams tenkinti (mokesčiai už bendrabutį, maistas ir kt.) Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti 120 Eur dydžio išlaikymas dukrai iš atsakovo yra pagrįstas. Atsakovas yra darbingo amžiaus žmogus, dirbantis, todėl galintis ir privalantis teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Jis dirba UAB „Jokimas“, kuriame priskaičiuota darbo užmokesčio suma sudaro 450-500 Eur. Todėl, vadovaujantis CK 3.196 str., iš atsakovo priteistinas materialinis išlaikymas G. G. po 120,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki dukros pilnametystės. Toks išlaikymas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis vaikui priteisiamas iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2016-08-26. Teismo vertinimu, nurodytas išlaikymas iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Ieškovas skirtinas nepilnamečiui vaikui mokamų piniginių išmokų tvarkytoju (Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d.). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik dukters interesams. (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1 d.).

Šalys santuokoje dalintino turto neįgijo.

Dėl šalių kreditorinių įsipareigojimų

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys turi kreditorinių įsipareigojimų „Swedbank“, AB, AB „Bobutės paskola“ (dabar BnP Finance, AB), Credit 24 UAB „MCB Finance“ ir Jurbarko kredito unijai. Tretiesiems asmenims buvo išsiųsti pranešimai dėl atsiliepimų į pateiktą ieškinį pateikimo (b. l. 22-25), tačiau tik iš Jurbarko kredito unijos buvo gautas atsiliepimas, kad O. G. įsipareigojimų neturi (b. l. 32). Kadangi byloje nėra konkrečių duomenų kokio dydžio kreditorinius įsipareigojimus turi šalys, todėl nustatytina, kad kreditorinius įsipareigojimus jie vykdys tokia tvarka ir sąlygomis kokios buvo numatytos sutartyse.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė byloje yra sumokėjusi 41 Eur žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą (b. l. 4).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos turėto bylinėjimosi išlaidos, t. y. 41 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei už išlaikymo priteisimą 43 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 80, 93, 96, str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp O. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) ir I. G. (pavardė iki santuokos sudarymo V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo O. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims tas pačias pavardes: G. ir G.

Nepilnametės dukros G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo O. G., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo 2016-08-26 iki jos pilnametystė, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją kas mėnesį, paskiriant, dukrai išlaikyti gaunamų lėšų tvarkytoja motiną I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigojant atsakovą O. G. sumokėti vaiko išlaikymui skirtas lėšas vaiko motinai į rankas arba į jos sąskaitą banke iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

Nustatyti, kad šalys O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) turimus kreditorinius įsipareigojimus bankams vykdys tokia tvarka ir sąlygomis kokios buvo numatytos sutartyse.

Priteisti iš atsakovo O. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei I. G. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo O. G., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 43 (keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Priteistas žyminis mokestis 43 Eur turi būti sumokėtas VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus jo nuorašą per tris dienas išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.