- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-368-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15751-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- V. M.
- Advokatai
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme, kurios dydis vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažintas trečdalius ir paskirta 5 (penkerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. (viena diena).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. V. M. nuteista už tai, kad turėdama tikslą platinti narkotines medžiagas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 39 vienetus folijos lankstinukų su šviesiais milteliais, kurių sudėtyje rasta nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,028 g, ir didelis kiekis narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,000985 g, kuriuos laikė prie savęs bei gabeno sutuoktinio vairuojamame automobilyje iki 2018 m. balandžio 5 d., 11.30 val., kol policijos pareigūnai sustabdė minėtą automobilį Vaitkaus g., Vilniuje, ir pristatė V. M. į policijos komisariatą su minėtais narkotikais. Jos veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu V. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendį – pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti V. M. švelnesnę bausmę žemiau minimumo, numatyto sankcijoje už padarytą nusikaltimą.
2.1. V. M. nuomone, teismas netinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias normas, bausmės tinkamai neindividualizavo ir nepagrįstai atsisakė taikyti V. M. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skunde cituojama aktuali šios nuostatos taikymui teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268-942/2017, 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-334-699/2017). Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-64-303/2018 teismas pažymėjo, kad BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą, bausmė turi būti teisinga, bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Konkrečiomis aplinkybės padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo.
2.2. Skunde pažymima, jog iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad V. M. asmenybės negalima pavadinti pavojinga, ji neteista, nuoširdžiai gailisi, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, todėl betikslė ir neproporcinga padarytos veikos ir nusikaltusio asmens pavojingumui. Bausmės tikslas gali būti pasiektas paskiriant žymiai švelnesnę bausmę. Cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-249-895/2017, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo skiriant bausmę už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, atkreipiamas dėmesys, jog kasacinis teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir pažymi, kad švelnesnės bausmės skyrimas gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tų išimtinių aplinkybių nustatymą vis labiau sieja tiek su nusikalstamą veiką, tiek su kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių visetu. Nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslas – perauklėti žmogų – negalės būti pasiektas, po tokio ilgo laisvės atėmimo V. M. reikės sunkios ir ilgos resocializacijos, skirti tokią griežtą bausmę yra neteisinga ir nelogiška. Tokios bausmės paskyrimas turės įtakos V. M. šeimos nariams, jos vyrui. Ji turi šeimą, jos gyvenimo būdas nėra antisocialinis, nors ji ir nedirba, yra normalus visuomenės narys. V. M. yra beveik pensinio amžiaus. Pažymima, jog skiriant bausmę nebuvo įvertintas V. M.: amžius; turimos ligos; visiškas kaltės pripažinimas; ankstesnių teistumų nebuvimas; aplinkybė, kad turimų narkotinių medžiagų kiekis nedaug viršijo nustatytą ribą, nuo kurios atsakomybė kyla pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. V. M. vyras prieš pat bylos išnagrinėjimą patyrė insultą, jam reikalinga pastovi priežiūra.
2.3. Skunde taip pat nurodoma, kad V. M. kaltė, susijusi su tyčia platinti narkotines medžiagas, iš esmės yra neapibrėžta ir įrodoma tik pačios V. M. parodymais. Ji nuo pat pirmosios apklausos nurodė, kad įgijus medžiagas tiksliai nežinojo, ką su jomis darys ir jas parduos tik tuo atveju, jei bus tinkamas pirkėjas. Tokie parodymai akivaizdžiai patvirtina jos nuoširdų gailėjimąsi ir siekį bendradarbiauti su tyrimu ir nieko neslėpti. Tokie parodymai turėtų būti vertinami kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jog ji padėjo atskleisti nusikalstamą veiką ir jos aplinkybes. Aplinkybė, jog tikslas platinti narkotines medžiagas įrodomas tik V. M. parodymais, taip pat yra priežastis taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas – tokios griežtos bausmės paskyrimas visiškai neskatintų kitų asmenų prisipažinti.
3. Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių svarbių ar pirmosios instancijos teismo neįvertintų aplinkybių, kurios leistų skirti švelnesnę bausmę. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš esmės visi apeliaciniame skunde nurodyti argumentai jau buvo aptarti pirmos instancijos teismo sprendimu.
5. Teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Paskirta bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.
6. Apeliantė mano, kad skiriant bausmę, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę nei numato BK 260 straipsnio 2 dalies sankcija. Jos nuomone, teismo paskirta galutinė penkerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui, o ją charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir paskiriant žymiai švelnesnę bausmę. Atsakydama į šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog pagal teismų praktiką šios nuostatos paprastai taikomos, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010 ir kt.). Išanalizavusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai argumentuotai nurodė, kodėl šioje byloje nėra išimtinių aplinkybių, kurios duotų teisinį pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
7. Nagrinėjamoje byloje V. M. nuteista už vieno sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Pažymėtina, kad priešingai nei teigiama skunde, teismas skirdamas baudą atsižvelgė ne tik į byloje nustatytą aplinkybę, kad V. M. nedirba, bet ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kad nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be to, išsamiai vertino pateiktus duomenis apie prastą jos ir šeimos narių sveikatos būklę, taip pat apie tai, kad nuteistoji turi šeimą, yra pensinio amžiaus. Vis dėlto, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, nenustatė, kad šios nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, yra išskirtinės ir pačios savaime sudarančios būtinybę taikyti švelnesnes poveikio priemones. Toks teisės aiškinimas ir taikymas reikštų nelygiavertį analogiškus nusikaltimus padarančių asmenų pavojingumo vertinimą ir atskirais atvejais skatintų į analogiškų nusikalstamų veikų darymą įtraukti tokius asmenis, kuriems teismai, dėl įprastų savo pobūdžiu aplinkybių (vyresnio amžiaus, turimų sveikatos sutrikimų ir pan., bet pagal savo būklę gali užsiimti narkotinių medžiagų platinimu) skiria švelnesnes bausmes. Nagrinėjamu atveju nei V. M., nei jos sutuoktinio prasta sveikatos būklė, ar apeliantės amžius netrukdė užsiimti narkotinių medžiagų platinimu, todėl šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui. Įvertinęs visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. M. nuteisė minimalia aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu, taip paskiriant ženkliai mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas minimalus šios bausmės dydis.
8. Apeliaciniu skundu akcentuojama, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė V. M. turės išskirtines, žalingas pasekmes, po atliktos bausmės reikės sunkios ir ilgos resocializacijos. Teisėjų kolegija pažymi, jog skiriama bausmė visuomet sukelia tam tikras pasekmes, tačiau jų atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti bausmės ar ją ypatingai švelninti, nes neigiami padariniai yra natūralus baudžiamojo įstatymo pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Nepaisant to, kad V. M. anksčiau nebuvo teista, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, padaryta nusikalstama veika išsiskiria ypatingu pavojingumu, jos metu buvo disponuojama dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, sukeliančių žalą visuomenei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“ (akto redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) karfentanilis laikytinas itin pavojinga narkotine medžiaga, kurios 0,0006 g jau yra laikoma dideliu kiekiu, o 0,018 g pripažįstama labai dideliu kiekiu. Nedideliu šios narkotinės medžiagos kiekiu pripažįstamas svoris iki 0,00006 g. Taigi, nors V. M. laikytas šios narkotinės medžiagos kiekis ir nežymiai viršija nustatytą didelio kiekio ribą (V. M. turėjo 0,000985 g karfentanilio), ši aplinkybė nepaneigia nei laikytos narkotinės medžiagos, nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.
9. Apeliaciniu skundu prašoma įvertinti tai, kad V. M. bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, nurodė tyrimui svarbias aplinkybes, todėl ši pagalba siekiant atskleisti nusikalstamą veiką turėtų būti pripažįstama kaip dar viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pagal galiojančią teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pristačius V. M. į policijos komisariatą ir jai pateikus su savimi turėtas narkotines medžiagas policijos pareigūnams. Pažymėtina, jog V. M. narkotines medžiagas, t. y. 39 folijos lankstinukus, turėjo kartu su savimi, buvo sulaikyta policijos pareigūnų, taigi narkotinių medžiagų pateikimas pareigūnams, kai asmuo aiškiai suvokia, kad tokios medžiagos bet kokiu atveju būtų rastos asmens apžiūros metu, nelaikytina padėjimu išaiškinti nusikalstamą veiką. Jokių kitų tyrimui svarbių aplinkybių proceso metu V. M. nenurodė – pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu tiesiog paaiškino radusi narkotines medžiagas prie šiukšlių konteinerių, norėjusi vėliau jas kam nors parduoti (b. l. 83), kitoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu paaiškino rastas narkotines medžiagas norėjusi suvartoti pati, norėjo pradėti vartoti, nes serga sunkia onkologine liga (b. l. 91). Galiausiai apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, jog pirmieji jos parodymai yra teisingesni, dvi dienas po narkotinių medžiagų radimo galvojo, ką su jais daryti, taip pat galvojo dėl pradėjimo vartoti narkotikus dėl turimos ligos (2019 m. vasario 11 d. teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 142). Kaip matyti, jokių aiškių aplinkybių dėl narkotinių medžiagų įgijimo, išskyrus tai, kad šias medžiagas rado prie konteinerio, V. M. pareigūnams nenurodė. Pažymėtina, jog V. M. su savimi turėjo didelį kiekį narkotinės medžiagos (karfentanilio), ši narkotinė medžiaga buvo padalinta net į 39 folijos lankstinukus ir buvo paruoštos pardavimui, taigi laikomos turint tikslą jas platinti, todėl šios aplinkybės, nepaisant teismo posėdyje gynėjo išsakytų argumentų apie itin menką karfentanilio masę, aiškiai rodo didelį narkotinių medžiagų kiekį tiek faktine, tiek teisine prasme (pagal jau minėtą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą). Taigi pagrindo pripažinti V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir padėjo išaiškinti ją ar joje dalyvavusius asmenis, teisėjų kolegijos vertinimu šioje byloje nėra.
10. Įvertinus prieš tai išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad V. M. padaryto nusikaltimo patirtos pasekmės yra adekvačios teisinio pobūdžio priemonės padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti, o švelnesnių priemonių taikymas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Skunde nurodomos aplinkybės dėl V. M. sveikatos būklės, jos amžiaus, taip pat tai, kad anksčiau ji neteista, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir gailisi, teisėjų kolegijos vertinimu visgi nėra tokios, kad galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, vien kuriomis galima pagrįsti sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. M. apeliacinį skundą atmesti.