Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo Z. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d. ir jam paskirta 39 MGL dydžio (5070 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 26 MGL dydžio (3380 Lt) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Priteista Z. B. iš „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje 2125 Lt turtinės ir 17 264 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei iš A. P. 1300 Lt teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2012 metų rugsėjo 13 dieną, apie 11 val. 49 min., Panevėžio rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 31 kilometro 200 metre, vairuodamas vilkiką „DAF FT 95XF.380“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Hendricks“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 ir 141.5 punktų reikalavimus – artėdamas link priekyje ta pačia kryptimi važiavusio traktoriaus „MTZ Belarus-1025.3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Laumetris PTL-8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo Z. B., laiku nesulėtino savo vairuojamo transporto priemonių junginio važiavimo greičio, pradėjo nesaugų lenkimo manevrą kelio atkarpoje, kur važiuojamosios dalies pločio neužtenka saugiam transporto priemonių prasilenkimui šonais, bei išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, negalėjo užtikrinti tarpo iš šono saugiam transporto priemonių prasilenkimui, nors turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo laiku sumažindamas savo vairuojamo transporto priemonių junginio važiavimo greitį iki priekyje važiuojančio traktoriaus „MTZ Belarus-1025.3“ su puspriekabe „Laumetris PTL-8“ važiavimo greičio ir nepradėdamas jų lenkimo manevro, kol važiuojamosios dalies plotis nebus pakankamas saugiam lenkimui atlikti arba traktoriaus vairuotojas Z. B. sustabdys savo vairuojamą transporto priemonių junginį tam, kad praleistų iš paskos artėjantį vilkiką su puspriekabe, atsitrenkė į traktoriaus „MTZ Belarus-1025.3“ velkamos puspriekabės „Laumetris PTL-8“ užpakalinės dalies kairę pusę, po ko traktorius su puspriekabe nuvažiavo nuo kelio sankasos į kairę pusę ir apvirto, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta Z. B. sveikata – jam nustatyta dešinio šlaunikaulio pergūbrinis lūžis, daugybiniai dešinės pusės šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės sužalojimu ir kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje bei plaučių sumušimu, dešinio peties viršketerinio raumens sausgyslės plyšimas bei poketerinio raumens sausgyslės atrofija.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Nagrinėjamoje byloje nekeliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistojo A. P. kaltės bei jam paskirtos bausmės klausimai. Nukentėjusysis Z. B. apeliaciniu skundu nesutinka tik su jam priteistu atlyginti neturtinės žalos dydžiu, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jam iš draudimo kompanijos „BTA Insurance Company“ priteista 17 264 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir solidariai iš civilinių atsakovų jo naudai priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Aukštesniojo teismo nuomone, apelianto prašymas padidinti prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 50 000 Lt yra pagrįstas tik iš dalies.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Teismų praktikoje suformuota, kad teismo pareiga neturtinės žalos atlyginimo taikymo atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kuo teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimas derinamas su teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir siekiu išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad dėl nuteistojo A. P. neatsargių nusikalstamų veiksmų eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo Z. B. sveikata.

Priimdamas sprendimą sumažinti nukentėjusiojo Z. B. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dėl A. P. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, teko nemažai laiko praleisti gydantis sužalojimus, taip pat reabilitacijai, kas nukentėjusiajam sukėlė papildomų fizinių, materialinių ir organizacinių rūpesčių. Nukentėjusysis Z. B. patyrė išgyvenimus, susijusius su būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip sužalojimas paveiks jo sveikatą ateityje, jam teko pakeisti asmeninio gyvenimo įpročius, atsisakyti įprastinės veiklos. Atsižvelgęs į šias nurodytas aplinkybes, į nukentėjusiojo materialinę padėtį, į nusikaltimu padarytą turtinę žalą, įvertinęs nukentėjusiojo Z. B. patirtus sunkumus, susijusius su įvykio metu padarytais sužalojimais, taip pat atsižvelgęs į aplinkybę, kad nukentėjusiojo sveikatos būklė gerėja (Z. B. nurodė, kad jam jau nebereikia naudotis vežimėliu), kad byloje nėra duomenų apie galimus neigiamus patirtų sužalojimų padarinius ateityje, apie galimas intensyvaus gydymo priemones, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais apylinkės teismas Z. B. prašomos priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki civilinio atsakovo – draudimo kompanijos „BTA Insurance Company“ maksimaliai paskaičiuotos draudimo išmokos, kurią pagal įstatymą draudimas gali sumokėti nukentėjusiajam, t. y. 17 264 Lt, ir šią sumą nukentėjusiajam priteisė atlyginti iš draudimo kompanijos. Kitų atsakovų atžvilgiu civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiajam Z. B., nors ir nurodė, jog atsižvelgia į CK 6.250 str. 2 d. numatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, tačiau šių kriterijų visumos kontekste nepakankamai atsižvelgė ir įvertino nukentėjusiajam Z. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų kilusias pasekmes, taip pat nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl nukentėjusiajam priteisė atlyginti per mažą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Kolegija šiuo atveju visiškai pritaria apylinkės teismo motyvams, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis Z. B. patyrė didelius fizinius skausmus (jam buvo nustatytas dešinio šlaunikaulio pergūbrinis lūžis, kuris operacijos metu sutvirtintas metalinėmis konstrukcijomis, daugybiniai dešinės pusės šonkaulių lūžiai, kraujo susikaupimas krūtinplėvės ertmėje, plaučių sumušimas, punktuota dešinės pleuros ertmė, pašalinta 1200 ml serohemoraginio skysčio, dešinio peties viršketerinio raumens sausgyslės plyšimas bei poketerinio raumens sausgyslės atrofija), ilgo gijimo proceso sukeltus nepatogumus, išgyvenimus, susijusius su būsimomis pasekmėmis, jam teko nemažai laiko praleisti gydantis sužalojimus, taip pat reabilitacijai (tris dienas po eismo įvykio, tiksliau po atliktos operacijos nukentėjusysis buvo komos būsenos, buvo maitinamas per zondą, ilgą laiką negalėjo vaikščioti, pasirūpinti savimi, judėjimui buvo reikalingas vežimėlis, pacientui buvo reikalinga kitų asmenų pagalba). Tačiau, kolegijos nuomone, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio buvo neatsižvelgta į bylos duomenis, o būtent į tai, kad nukentėjusysis Z. B. dėl A. P. sukelto eismo įvykio ir jo metu patirtų sužalojimų, t. y. dėl dešinio peties viršketerinio raumens sausgyslės plyšimo bei poketerinio raumens sausgyslės atrofijos, negali pilnai valdyti dešinės rankos. Todėl apylinkės teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie galimus neigiamus patirtų sužalojimų padarinius ateityje, yra nepagrįsta. Be to, nukentėjusysis, net ir nuo veikos padarymo praėjus daugiau kaip dvejiems metams, vaikšto tik su lazda, jam dar bus reikalinga iš dešinio šlaunikaulio išimti kaulus tvirtinančias plokštes, taigi, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, nukentėjusiojo ateityje dar laukia operacija, narkozė ir intensyvios gydymo priemonės. Todėl Z. B., be išgyvenimų dėl to, jog jis negalėjo laisvai judėti ir valdyti abiejų rankų, valgyti, negalėjo laisvai pasirūpinti savimi, jam buvo reikalinga kitų žmonių pagalba, patiria išgyvenimus tiek dėl rimtų liekamųjų reiškinių, tiek ir dėl būsimų pasekmių, o būtent, kaip sužalojimai paveiks jo sveikatą ateityje, ar tam tikras pasekmes dar pavyks pašalinti operacijomis ir pan. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas taip pat deramai neįvertino ir su eismo įvykiu kilusių tokių neigiamų padarinių, kaip asmens turėtų galimybių praradimas, t. y. kad dėl patirtų sunkių traumų Z. B. teko pakeisti asmeninio gyvenimo įpročius, atsisakyti įprastinės veiklos – jis nebegali padėti sūnui ūkininkauti, dirbti su žemės ūkio technika, dirbti žemės ūkio darbus, jam teko atsisakyti pomėgio auginti bites, iš kurių jis gaudavo ir materialinės naudos. Pažymėtina ir tai, kad nustatydamas Z. B. neturtinės žalos dydį teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos bylose. Nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-511/2008, Nr. 2K-556/2008, Nr. 2K-181/2010 ir kt.).

Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam Z. B. keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.), padidinant apeliantui priteistinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija, įvertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgusi į teismų praktiką analogiškose bylose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, mano, kad protinga ir teisinga piniginė kompensacija už nukentėjusiojo patirtą skriaudą, dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sukeltą fizinį skausmą, turėtų galimybių praradimą, bus pasiekta neturtinės žalos dydį padidinus nuo 17 264 Lt iki 40 000 Lt.

Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 str., 111 str. 1 d., CK 6.263 str. 3 d. ir kt.). Pavyzdžiui, samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 str.); asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, atlygina didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (CK 6.270 str.); draudimo įmonė atlygina žalą, esant draudiminiam įvykiui (CK 6.254, 6.987 str.). Pažymėtina, jog vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 str., 111 str. 1 d., gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu (pavyzdžiui, transporto priemonės valdytoju) trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 d.). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo (CK 6.987 str.).

Atsakingu už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, įstatymas numato šaltinio valdytoją. Valdytojas ne visada reiškia asmenį, techniškai arba fiziškai valdantį didesnio pavojaus šaltinį. Asmuo, kuris darbo teisinių santykių pagrindu naudoja transporto priemonę, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir už padarytą žalą tiesiogiai nukentėjusiajam neatsako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos eidamas darbines pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 str. 1 d.). Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą ne tik darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikė ne savo rizika, o atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 str. 2 d.). Sprendžiant atsakomybės pagal šį straipsnį klausimą, svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, padarytos vykdant darbo ar civilinę sutartį, bei tarp samdančio asmens ir žalą padariusio asmens. Darbinių pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurodymu ir jo interesais. Esminę reikšmę šių taisyklių taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas, darydamas žalą, tikrai veikė kaip darbuotojas, t. y. atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-03 „Teisės normų reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“).

Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis A. P. BK 281 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir vairavo minėtai bendrovei priklausančią transporto priemonę. Darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Pagal CK 6.270 str. nuostatas žalą privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kas nagrinėjamu atveju yra UAB (duomenys neskelbtini). Minima bendrovė eismo įvykio metu buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę, sudarydama su „BTA Insurance Company“ įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (t. 2, b. l. 116). Pagal CK 6.263 str. 2 d. dėl nusikalstamos veikos atsiranda deliktinė atsakomybė ir žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal įvykio metu galiojusį Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. numatytos draudimo sumos, išmokamos dėl vieno eismo įvykio – 500 000 eurų žalos atlyginimo asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi draudikas privalo atlyginti padarytą žalą sutartyje numatytų sumų ribose, nepaisydamas to, kelių nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų pretenzijos dėl eismo įvykio yra pareikštos, o jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 str.). Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis A. P. veikė darbdavio interesais, eismo įvykio metu jis vairavo transporto priemonę darbo reikalais, o pagal CK 6.264 str. samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Todėl ir neturtinės žalos atlyginimas šiuo konkrečiu atveju turi būti priteisiamas ne iš nuteistojo A. P., o iš jo darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini), kuriai ir priklauso transporto priemonė, kurią vairuojant įvyko eismo įvykis. Įvertinus tai, kad automobilis vyko darbo reikalais, jo valdytojas šiuo atveju yra UAB (duomenys neskelbtini), ir remdamasi tuo, jog visiškai tenkinti neturtinės žalos atlyginimą priteisiant iš draudimo kompanijos negalima, kolegija konstatuoja, kad 17 264 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam buvo teisingai priteista iš draudimo kompanijos „BTA Insurance Company“, o likusi neturtinės žalos atlyginimo suma 22 736 Lt šiuo konkrečiu atveju turi būti priteisiama tik iš transporto priemonės valdytojo – UAB (duomenys neskelbtini), o ne iš nuteistojo A. P..

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo atstovas advokatas paprašė nukentėjusiojo naudai iš civilinio atsakovo priteisti atstovavimo išlaidas ir pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta, kad už dokumento (apeliacinio skundo) surašymą bei atstovavimą jam apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis turėjo 700 Lt išlaidų. Pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija tokias nukentėjusiojo turėtas išlaidas už atstovo advokato paslaugas laiko pagrįstomis, nes buvo paruoštas ir pateiktas apeliacinis skundas, advokatas dalyvavo dviejuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Taigi atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos pobūdį, nuteistojo turtinę padėtį (dirba, jo gaunamos pajamos apie 2000 Lt per mėnesį, įsiskolinimų, kreditų neturi), į tai, kad advokatas ruošė apeliacinį skundą, atstovavo nukentėjusiajam dviejuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, darytina išvada, kad 700 Lt suma yra proporcinga ir adekvati atliktam advokato darbui, todėl priteisiama nukentėjusiojo naudai iš nuteistojo A. P..

Nuteistojo gynėjas advokatas apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą, kurioje prašoma už antrinės teisinės pagalbos suteikimą apeliacinės instancijos teisme valstybei iš nuteistojo priteisti 120 Lt.

Šis prašymas negali būti tenkinamas. Kaip minėta, pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 322 str. 1 d., nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam teisę į gynėją apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis teismo posėdyje nedalyvavo, apeliacinio proceso metu neturėjo teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo. Esant tokioms aplinkybėms, gynėjo prašymas iš nuteistojo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už antrinę teisinę pagalbą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendį pakeisti:

priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) Z. B. 22 736 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. P. Z. B. 700 Lt atstovavimo išlaidų.

` Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.