Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1032-803/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
e2S-1032-803/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08842-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Atsakovas
LTL Kredito
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „AML Baltic“
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1032-803/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08842-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.18.1.; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės LTL Kredito unija atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AML Baltic“ ieškinį dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, pareikštą atsakovei LTL Kredito unija, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Varonis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AML Baltic“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2015 m. birželio 19 d. paskolos sutarties Nr. S0006033/15 (su vėlesniais pakeitimais) nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu ir įpareigoti atsakovę vykdyti šią sutartį; pripažinti negaliojančiu 2015 birželio 19 d. paskolos sutarties Nr. S0006033/15 bendrosios dalies 5.7.1. punktą nuo jo sudarymo momento; pakeisti sutarties bendrosios dalies 5.7. punktą ir išdėstyti taip: unija turi teisę „vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjusi Paskolos gavėją ne vėliau kaip prie 30 kalendorinių dienų ir reikalauti, kad Paskolos gavėjas grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų pradelstas mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas, esant nors vienai iš šių aplinkybių“.

2. Reiškiamo reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones –sustabdyti išieškojimą antstolės V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00400, pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2019 m. kovo 15 d. vykdomąjį įrašą Nr. 14-1151 ir pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2019 m. kovo 15 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1149 iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimo šioje byloje.

3. Ieškovė nurodė, jog šalys 2015 birželio 19 d. sudarė paskolos sutartį Nr. S0006033/15, su vėlesniais pakeitimais (toliau – Paskolos sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo Paskolos sutartyje numatytos sąlygomis ir terminais suteikti Paskolos gavėjui 140000,00 Eur dydžio paskolą, o Paskolos gavėjas, t. y. ieškovė įsipareigojo grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas Paskolos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Paskolos sutartyje numatyta paskolos tikslinė paskirtis – betonavimo klojinių įsigijimui ir apyvartinėms lėšoms. Ieškovės prievolė yra užtikrinta įkeitimu bei hipoteka atsakovės naudai. Be to, ieškovas turi papildomą 13800 Eur pajų ir 2019 m. kovo 13 d. teikė prašymą grąžinti 13 800 Eur pajų, prašydamas papildomą pajų panaudotas paskolos grąžinimui, tačiau atsakovė atsisakė jį grąžinti. Ieškovės viena iš pagrindinių veiklų yra bendrieji statybos darbai. Ieškovės prievolės įvykdymui atsakovės naudai yra įkeisti klojiniai. Tokiu būdu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir iš ieškovės atlikus priverstinį išieškojimą iš klojinių, net ir palankus teismo sprendimas ieškovės atžvilgiu praras prasmę, nebus užtikrintas pažeistų teisių atkūrimas, kadangi tuo atveju, jeigu įmonė šių klojinių neturės, negalės tęsti veiklos ir bet koks bylinėjimasis taps beprasmišku.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – sustabdė išieškojimą antstolės V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00400, pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2019 m. kovo 15 d. vykdomąjį įrašą Nr. 14-1151 ir pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2019 m. kovo 15 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1149 iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimo šioje byloje.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti užtikrintas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, kol nebus išspręstas ginčas tarp šalių. Nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei priklausantis turtas gali būti realizuotas, todėl teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atsakovė LTL Kredito unija pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „AML Baltic“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja laikinosios apsaugos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau — CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, taikymo sąlygos;

5.2. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, t. y. pirma įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis. Teismas, nutardamas tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi įsitikinti abiejų sąlygų, numatytų CPK 144 straipsnio 1 dalyje, egzistavimu;

5.3. skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai nurodoma, kad teismui pakanka tik įsitikinti tuo, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Tokiu būdu yra paneigiama viena iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų — ieškinio prima facie pagrįstumas, nors, nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apskritai negalimas;

5.4. pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Tenkinant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nebuvo įsitikinta, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas;

Šalies argumentai

5.5. ieškovė prašo teismo pripažinti 2015 m. birželio 19 d. paskolos sutarties Nr. S0006033/15 nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu ir įpareigoti atsakovę vykdyti šią sutartį, tačiau prie ieškinio nėra pridėta įrodymų, patvirtinančių ieškovės pajėgumą sumokėti Paskolos sutarties nutraukimo metu buvusį įsiskolinimą ir tinkamai bei laiku vykdyti iš Paskolos sutarties kylančius įsipareigojimus;

5.6. ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. vasario 27 d. visiškai nedengė suteiktos paskolos sumos, nemokėjo palūkanų bei priskaičiuotų delspinigių. Ieškovė neturi galimybių asmeniškai vykdyti iš Paskolos sutarties kylančių įsipareigojimų, o trečiojo asmens UAB „Varonis“ sumokėta 200,00 Eur suma tik patvirtina minėtą išvadą ir neparodo ieškovės realaus ketinimo vykdyti Paskolos sutartį;

5.7. ieškovė elgiasi nesąžiningai ir siekia vilkinti išieškojimo iš įkeisto turto procesą. Ieškovės skola atsakovei 2018 m. spalio 31 d. reikalavimo išsiuntimo dieną buvo 36 626,09 Eur. 200,00 Eur dydžio įmokos sumokėjimas niekaip nepatvirtina ieškovės galimybių nei padengti iki Paskolos sutarties nutraukimo susidariusį įsiskolinimą, nei tinkamai bei laiku ateityje vykdyti Paskolos sutartį. Ieškovei tikėtinai nepagrindus ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nutarė tenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;

5.8. pritaikius ieškovės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra, kadangi ieškovė, net ir nevykdydama Paskolos sutarties, nemokėdama įmokų atsakovei, atsiduria daug palankesnėje padėtyje. Ieškovė reikšdama ieškinį vadovaujasi abstrakčiais argumentais bei deklaratyviais teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovė net neginčija Paskolos sutarties pažeidimo fakto ir apimties. Atsakovei šiuo metu nėra realiai dengiama ieškovės skola, o taip pat yra užkirsta galimybė patenkinti iš Paskolos sutarties kylančius reikalavimus iš jos naudai įkeisto turto;

5.9. nagrinėjamu atveju negali būti nustatyta antroji būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui — grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškinys. Skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė — išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00400 sustabdymas — šiuo atveju nėra susijusi, t. y. neturi tiesioginio ryšio, su ieškiniu pareikštais reikalavimais. Net ir nesustabdžius išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00400 ieškiniu pareikšti reikalavimai galės būti įvykdyti, jeigu būtų patenkintas ieškinys. Atsakovo naudai įkeisto turto realizavimas vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00400 reikš tik tai, kad ieškovės skola atsakovei sumažės, tačiau net ir tokiu atveju nebus užkirstas kelias ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymui;

5.10. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovei ir visiškai neįvertino teisėtų atsakovės interesų. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad realizavus įkeistą turtą „<...>teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu <...>“. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodoma kuo pasireikš teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas ar pasidarymas neįmanomu tuo atveju, jeigu vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00400 bus realizuotas įkeistas turtas. Apeliantės įsitikinimu, vienintelis padarinys tokiu atveju bus ieškovės skolos apeliantei sumažėjimas, tačiau net ir tokiu atveju ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus įmanomas, kadangi ieškinyje pareikšti reikalavimai ir vykdomoji byla Nr. 0015/19/00400 nėra tarpusavyje susiję taip, kad nesustabdžius minėtos vykdomosios bylos šioje civilinėje byloje galėtų kilti grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Atsiliepimas

6. Ieškovė UAB „AML Baltic“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atsakovės LTL Kredito unija atskirąjį skundą atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

6.1. atsakovas neteisingai nurodo, jog teismas nepasisakė dėl ieškinio prima facie pagrįstumo ir kad teismas neva neįsitikino ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Ieškovė teismui pateikė antstolės V. M. 2019 m. kovo 22 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-15-3079, pagal Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro 2019 m. kovo 15 d. vykdomąjį įrašą Nr. 14-1151, išieškotojos LTL Kredito unijos naudai, 2019 m. kovo 22 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-15-3078, pagal Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro 2019 m. kovo 15 d. vykdomąjį įrašą Nr. 14-1149, išieškotojos LTL Kredito unijos naudai, 2019 m. kovo 25 d. raginimus įvykdyti sprendimą Nr. S-19-15-3119 ir Nr. S-19-15-3117, 2019 m. kovo 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimus Nr. S-19-15-3121 ir Nr. S-19-15-3114, 2019 m. kovo 25 d. turto arešto aktus Nr. S-19-15-3123 ir Nr. S-19-15-3116. Iš šių įrodymų akivaizdžiai matyti, jog yra pradėti išieškojimo veiksmai iš UAB „AML Baltic“ įkeistų klojinių ir hipoteka įkeisto turto, kurio savininkas yra UAB „Varonis“. Todėl teismas visiškai teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei priklausantis turtas gali būti realizuotas, todėl teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.

6.2. atsakovė faktiškai jau pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, t. y. kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo ir Vilniaus m. 14 –asis notarų biuras išdavė vykdomuosius įrašus dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Ieškovės viena iš pagrindinių veiklų yra bendrieji statybos darbai. Ieškovės prievolės įvykdymui atsakovo naudai yra įkeisti klojiniai. Tokiu būdu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir iš ieškovės atlikus priverstinį išieškojimą iš klojinių, net ir palankus teismo sprendimas ieškovės atžvilgiu praras prasmę, nebus užtikrintas pažeistų teisių atkūrimas, kadangi tuo atveju, jeigu įmonė šių klojinių neturės, negalės tęsti veiklos ir bet koks bylinėjimasis taps beprasmišku. Tai turės ženklų pablogėjimą įmonės finansinei padėčiai. Be to, pažymėtina tai, kad ieškovė, nors ir susidurdama su laikinais sunkumais, tačiau nors ir ne pilna apimtimi, tačiau paskolos įmokas atsakovei moka;

6.3. ieškovės prievolė yra užtikrinta įkeitimu (pats skolininkas UAB „AML Baltic“ yra įkeitęs kilnojamąjį turtą – klojinius) bei hipoteka (įkaito davėjas/įkeisto turto savininkas UAB „Varonis“ yra įkeitęs savo turtą) atsakovės naudai. Todėl, priverstinis išieškojimas gali pakenkti ir kitam įkaito davėjui, UAB „Varonis“. Taigi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pakenkta net dviejų įmonių finansinei padėčiai;

6.4. atsakovė klaidina teismą teigdama, jog atsakovei yra užkirsta galimybė patenkinti iš Paskolos sutarties kylančius reikalavimus iš jos naudai įkeisto turto. Ieškovė, kaip papildoma prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, įnešė į uniją papildomą pajinį įnašą – 13 800 Eur. Pagal Kredito unijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalį „Pajinis įnašas, sumokėtas už pagrindinį pajų, gali būti grąžinamas tik narystei kredito unijoje pasibaigus, o pajinis įnašas, sumokėtas už papildomą pajų, gali būti grąžinamas ir narystei kredito unijoje nepasibaigus“. Ieškovė, siekdama įvykdyti savo įsipareigojimus ir kaip įmanoma labiau sumažinti savo įsipareigojimus, pateikė prašymą unijai (atsakovei), kad būtų grąžintas sumokėtas pajinis 13800 Eur pajinis įnašas, kuris būtų panaudotas įsiskolinimui padengti. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta ir pajinis įnašas nebuvo grąžintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamu atveju apeliacinėje byloje ginčo objektu yra ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas ir teisėtumas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

9. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka preliminarų pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau nei būtina tikslui, t. y. užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-48/2010).

11. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą.

12. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pareikšto ieškinio matyti, kad ji neginčija savo įsiskolinimo dydžio ir mokėjimo terminų pradelsimo atsakovei, ginčas kilo tik dėl Paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo ir jos sąlygų pakeitimo ieškovės reikalavimu pagrindo buvimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškinio pagrįstumo. Ieškinys grindžiamas paaiškinimais, jog Paskolos sutarties nutraukimas pažeidė ieškovės teises, nes pranešant apie sutarties nutraukimą buvo nustatytas neprotingai trumpas 15 dienų terminas Paskolos sutarties įvykdymui (tomas I, b. l. 14). Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo iš esmės siekia, kad jos ir atsakovės paskoliniai santykiai tęstųsi. Ieškovė neneigė, kad savo prievoles pagal Paskolos sutartį vykdė netinkamai. Ieškovė pareikštame ieškinyje nurodė, jog moka paskolos įmokas, nors ir ne pilna apimtimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad trečiojo asmens sumokėta 200 Eur suma, įvertinus 36 326,09 Eur įsiskolinimo sumą, nepatvirtina ieškovės galimybių nei padengti susidariusį įsiskolinimą nei tinkamai vykdyti Paskolos sutartį ateityje.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai nei nurodo ieškovė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 218 straipsnio 1 dalis suteikia šalims teisę susitarti dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą termino. Ieškovės nurodytos sutarties nutraukimo neteisėtumą patvirtinančios aplinkybės nėra preliminariai pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį preliminariai neįvertinęs ieškinio pagrįstumo, netinkamai taikė CPK 144 straipsnio normą, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nesant tam teisinio pagrindo. Šioje situacijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nepagrįstai suvaržo atsakovės, kaip išieškotojos, teises vykdymo procese bei suteikia ieškovei perdėtą pranašumą, yra nepagrįsta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

11. Apeliantė (atsakovė) prašo priteisti iš ieškovės 480 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atskirąjį skundą (tomas I, b. l. 85). Šių išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimas nespręstinas, paliekant šių išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimą pirmosios instancijos teismui priimant teismo sprendimą dėl bylos esmės.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (atsakovės) LTL Kredito unija atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės UAB „AML Baltic“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė