Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovei advokatei I. P., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. rugsėjo 21 d. apie 12.54 val. Kaune, V. Krėvės prospekte, ties 97 namu, D. G., vairuodama transporto priemonę VW Polo, v. n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, važiuodama atbula eiga automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą stovinčią transporto priemonę. Padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, apie įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1, 234 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažįsta iš dalies, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad eismo įvykio metu nejuto kontakto su kitu automobiliu, girdėjo trakštelėjimą, tačiau pagalvojo, jog gesintuvas automobilyje ridenasi, kadangi jis buvo nepritvirtintas. Žalą, kilusią dėl eismo įvykio, nukentėjusiajai atlygino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė I. P. parodė, kad D. G. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio, kadangi nesuprato, jog įvyko eismo įvykis. Prašo nutraukti administracinę bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nesant pažeidimo sudėties.

Liudytoja Liucija S. Č. parodė, kad buvo pastačiusi automobilį prie parduotuvės, grįžusi rado automobilio žibinto duženas, paties įvykio nematė. Buvo paliktas raštelis su automobilio numeriais. D. G. žalą atlygino.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padarymo eismo įvykio pripažino, pažeidimo faktas taip pat patvirtintas byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), tarnybiniu pranešimu (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), L. S.. Č. paaiškinimu (b. l. 5), D. G. paaiškinimu (b. l. 6), fotonuotraukomis (b. l. 13-15), pažyma apie baustumą (b. l. 16), kita bylos medžiaga. Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad 2013 m. rugsėjo 21 d. apie 12.54 val. Kaune, V. Krėvės prospekte, ties 97 namu, D. G., vairuodama transporto priemonę VW Polo, v. n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, važiuodama atbula eiga automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą stovinčią transporto priemonę, ją apgadino, teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. D. G. kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d, numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio, t. y. po automobilių kontakto, ji nesant eismo įvykio vietoje apgadinto automobilio valdytojo, nepranešusi policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu padaryti apgadinimai nėra žymūs (b.l. 13-15), automobiliai apgadinti nesmarkiai. Automobilių apgadinimo pobūdis rodo, kad kontaktas nebuvo stiprus, galimai D. G. galėjo nejusti kontakto, kadangi vairuodama atbuline eiga, buvo nusisukusi į galą, o automobilių kontaktas vyko su jos vairuojamo automobilio priekine dalimi. Be to, sužinojusi, kad sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą transporto priemonę, žalą atlygino. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad D. G. tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad D. G. būtų turėjusi motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, įvykio metu ji turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, automobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ji galėjo vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivi. Teismas konstatuoja, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo sukėlęs eismo įvykį suprato ir tikslingai siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas sprendžia, jog D. G. veiksmuose tyčios pasišalinant iš įvykio vietos nėra, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kad administracine tvarka nebausta, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., jam skirtina bauda straipsnio sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 127 str. 2 d., 224 str., 250 str., 286 str., 287 str., teismas,

nutarė:

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti ją 100 Lt (vieno šimto litų) bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4B, Kaunas).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.