- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2005-08-25
- Bylos Nr.
- 2-373
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Audronė Jarackaitė (pran.), Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- R. Š.
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. K. individualios įmonės (toliau – IĮ) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2²⁸-895-2003 pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovui R. Š. dėl paskolos sutarčių ir kilnojamojo turto įkeitimo lakšto pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2003 m. spalio 23 d. sprendimu patenkino iš dalies ieškovo N. K. IĮ ieškinį atsakovui R. Š. dėl pripažinimo negaliojančiais 2001 m. rugsėjo 21 d. paskolos sutarties, 2001 m. spalio 18 d. kilnojamojo turto (jachtos) įkeitimo lakšto, iš dalies pripažinimo negaliojančiomis 2002 m. balandžio 16 d. paskolos sutarčių; pripažino negaliojančiais: 2001 m. rugsėjo 21 d. paskolos sutartį ir 2001 m. spalio 18 d. kilnojamojo turto įkeitimo lakštą, priteisė iš atsakovo ieškovui 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, o kitą ieškovo ieškinių reikalavimų dalį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas įrodė tik dalį ieškinių reikalavimų (CPK 178 str.), todėl atmestini kiti ieškininiai reikalavimai, nes ieškovas neįrodė, jog pagal 2002 m. balandžio 16 d. paskolos sutartis gavo tik 32 000 Lt (b.l.123-124), kadangi 2002-08-09 pakvitavime nurodyta, jog jis gavo 40 000 Lt (1t.,b.l.125-126), o pačiose 2002 m. balandžio 16 d. paskolos sutartyse nurodyta, kad ieškovas gavo 36 000 Lt ir 20 000 Lt paskolos. (1t.,b.l.86, 87). Nors ieškovo argumentus patvirtino liudytoja jo žmona N. K. , tačiau teismas jos parodymus vertino kritiškai (CPK 176 str.). Teismas nusprendė, kad atsakovas įrodė, jog suteikė ieškovui 40 000 Lt paskolą, kuri grąžinta pirmą kartą jos pareikalavus teismui. Be to, teismas nurodė, jog ieškovas neturi teisės ginčyti fizinių asmenų sudarytų sandorių, nes nėra jų šalimi (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str. 3,4 d.).
Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 23 d. sprendimą ir nurodė, kad byloje nėra ginčo tarp šalių dėl paskolos sutarčių turinio, tikrosios šalių valios. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad paskolos dalyko perdavimo faktas yra užfiksuotas pačiose 2002 m. balandžio 16 d. paskolos sutartyse, t.y. pinigai pagal paskolos sutartis ieškovui buvo perduoti sutarčių sudarymo momentu, o ieškovas, pasirašydamas šias sutartis, pinigų gavimą patvirtino, todėl pagal CK 6.875 straipsnio trečią dalį nėra pagrindo pripažinti šias sutartis negaliojančiomis. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neturi teisės ginčyti fizinio asmens, N. K. , sudarytų sandorių galiojimo, nes pagal ieškinio padavimo metu galiojusio Įmonių įstatymo nuostatas individuali įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui, ji neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas nuo fizinio asmens turto, o pagal jos prievoles savininkas atsako visu savo turtu, todėl N. K. turi teisę reikšti ieškinius tiek savo, tiek savo įmonės vardu. Kadangi apygardos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo.
Šalies argumentai
Ieškovas 2005 m. balandžio 25 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmos dalies 2 punkto pagrindu civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal N. K. IĮ ieškinį atsakovui R. Š. , panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesta dalis ieškinių reikalavimų, priimti naują sprendimą, pripažįstant negaliojančia dalį 2002 m. balandžio 16 d. paskolos sutarties dėl 40 000 Lt paskolos suteikimo 4 000 Lt dalyje bei pripažinti negaliojančia 2002 m. balandžio 16 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Lt paskolos. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme 2005 m. vasario mėnesį, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-177-53/2005 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui N. K. dėl 128 000 Lt skolos išieškojimo, paaiškėjo, jog 2001-2002 m. R. Š. neturėjo piniginių lėšų ir negalėjo ieškovui suteikti 216 000 Lt paskolų grynais pinigais pagal skirtingas paskolos sutartis, ką patvirtino R. Š. Gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijos duomenys, kuriuos R. Š. pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai tik 2004-12-31. Tai yra naujos esminės jau išnagrinėtos civilinės bylos aplinkybės, kurios ieškovui negalėjo būti ir nebuvo žinomos prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo metu, bylą nagrinėjęs teismas jų netyrė ir nevertino, dėl jų nepasisakė sprendime. Apie aplinkybes, esančias pagrindu atnaujinti civilinį procesą, sužinota tik 2005 m. vasario mėnesį, todėl nėra praleistas 3 mėnesių terminas (CPK 368 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė ieškovo prašymą atmesti ir nurodė, kad atsakovas suteikė ieškovui 128 000 Lt paskolą pagal šias paskolos sutartis: pagal 2002 m. balandžio 16 d. sutartis - 36 000 Lt ir 20 000 Lt, pagal 2002 m. liepos 1d. – 32 000 Lt ir pagal 2002 m. rugpjūčio 9 d. sutartį – 40 000 Lt. Šios paskolos sutartys atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, yra galiojančios. Vilniaus apygardos teismui pateiktos atsakovo Gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijos duomenys įrodo, jog atsakovas turėjo lėšų ir galėjo ieškovui suteikti nurodyto dydžio paskolą. Be to, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-177-53/2005 2005 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo priteisė iš ieškovo N. K. atsakovo R. Š. naudai 128 000 Lt negrąžintos paskolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y.2003 m. gruodžio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo N. K. IĮ ieškinį atsakovui R. Š. dėl paskolos sutarčių ir kilnojamojo turto įkeitimo lakšto pripažinimo negaliojančiais (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Teismas nurodė, jog aplinkybėms, galinčioms būti pagrindu atnaujinti procesą, keliami tokie reikalavimai: jos turi būti esminės, jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimo metu, t.y. turi būti pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių teismas galėjo priimti nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė – tai faktinė bylos aplinkybė, kuri egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės bei priimant teismo sprendimą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, o tapo žinoma tik įsiteisėjus teismo sprendimui, bei kuri turi esminę reikšmę, jei ji būtų buvusi žinoma bylos nagrinėjimo metu. Teismas nurodė, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 73 straipsnio pirmą dalį preziumuojama, kad mokesčių deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, o to paties įstatymo 68 straipsnio pirmoje dalyje ir 80 straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas mokestį gali paskaičiuoti ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, bei suteikta mokesčių mokėtojui teisė tikslinti mokesčių deklaraciją, todėl nereikšminga aplinkybė, kada mokesčių deklaracija užpildyta, o pats deklaracijos pateikimo faktas neįrodo, kad atsakovas neturėjo piniginių lėšų. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2003-10-09 teismo posėdyje ieškovas prašė teismo išreikalauti nurodyto periodo atsakovo pajamų deklaraciją, tačiau jos neišreikalavus, ieškovas nepasinaudojo CPK suteiktomis teisėmis išreikalauti įrodymus (deklaracijas), apeliaciniame skunde taip pat nebuvo pareiškęs prašymo dėl atsakovo pajamų deklaracijos išreikalavimo, t.y. ieškovas nesirūpino visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu (1t.,b.l.175,2t.,b.l.51-52; CPK 7 str. 2 d., 42 str.). Todėl, teismo nuomone, pareiškėjo nurodyta aplinkybė nėra nauja, kadangi ją buvo galima išsiaiškinti nagrinėjant iš esmės prašomą atnaujinti civilinę bylą.
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Ieškovas nurodo, kad pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio pirmos dalies 2 punktą nuolatinis Lietuvos gyventojas privalėjo deklaruoti 2003-12-31 pasiskolintas ir nesugrąžintas pinigines lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 Lt. To paties įstatymo 4 straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2005 m. gegužės 1 d. privalėjo pateikti mokesčių administratoriui Vienkartinę gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaraciją, todėl atsakovas iki 2005-05-01 privalėjo deklaruoti iki 2003-12-31 jo paskolintus 216 000 Lt. Ieškovas nurodo, jog svarbi pirminė turto ir pajamų deklaracijos pateikimo data, o ne jos patikslinimas, nes ji ir įrodo, jog atsakovas neturėjo pakankamai piniginių lėšų skolinti, o faktas, jog Gyventojo pajamų ir turto deklaracija užpildyta tik 2004-12-31, yra esminė, nauja ir reikšminga aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma ieškovui bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto skundą atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį. Nurodo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo patikslinta 2002 m. Gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracija yra esminė bylos aplinkybė, ir nėra duomenų, jog ji atsakovui buvo nežinoma. Atsakovas pateikė patikslintą deklaraciją, nes ji turėjo trūkumų, o pagal Mokesčių administravimo įstatymo 76 straipsnio ketvirtą dalį, jei mokesčių mokėtojas laiku pašalina trūkumus, laikoma, kad deklaracija buvo pateikta pirminės mokesčių deklaracijos pateikimo dieną.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, išnagrinėdamas ir nustatydamas visas reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas išvadas bei tinkamai pritaikė įstatymą (CPK 370 str., 366 str. 1 d. 2 p.,263 str.).
CPK 365 straipsnio pirma dalis nustato, kad civilinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK nustatytais pagrindais ir tvarka, o prašymus atnaujinti procesą gali paduoti byloje dalyvavę asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jei įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises. Prašymai nagrinėjami toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti civilinį procesą ir pagal nustatytas taisykles (CPK 367 str. 3 d., 4 d., 370 str. 2 d., 3 d.).
Proceso atnaujinimo pagrindai nurodyti CPK 366 straipsnyje. Apygardos teismas 2005-04-26 priėmė ieškovo N. K. IĮ 2005-04-22 prašymą atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio pirmos dalies 2 punkto pagrindu, pagal kurį, procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir paskyrė jo nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370 str. 1 d., 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas 2005-05-31 viešame teismo išnagrinėjęs ieškovo prašymą atnaujinti civilinį procesą nurodytu pagrindu, skundžiama teismo nutartimi turėjo pagrindo jo netenkinti ir savo išvadas motyvavo nutartyje (CPK 370 str. 3 d.). Pagal CPK 366 straipsnio pirmos dalies 2 punktą, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tos, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, 2) pareiškėjui nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos, 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y., jei būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks teismo sprendimas.
Civilinio proceso įstatymas nustato, kad prašymą atnaujinti procesą pateikiantis asmuo turi pagrįsti įrodymais proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 178 str., 369 str. 2 d.). Ieškovo pateikti prie prašymo atnaujinti procesą įrodymai – patikslinta atsakovo Gyventojo (šeimos) turto ir pajamų bei Vienkartinė gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos (2t.,b.l.14-18,19-24) nesudaro pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje ieškovo nurodytu pagrindu dėl teismo nutartyje nurodytų motyvų, kadangi nepatvirtina buvus naują esminę bylos aplinkybę, atitinkančią naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių požymius. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad mokesčių mokėtojas savo iniciatyva ar mokesčių inspektoriaus nurodymu turi teisę patikslinti pateiktus deklaracijų duomenis (Mokesčių administravimo įstatymo 68 str., 80 str. 1 d.), o deklaravimo faktas nepatvirtina, jog asmuo neturi turto ar piniginių lėšų, kad atsakovas 2002 m. neturėjo pakankamai piniginių lėšų ir negalėjo jų ieškovui paskolinti. Nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį ir apelianto argumentas, jog atsakovas 2001-2002 metais nedeklaravo turto pagal Brangų turtą įsigijusių ar įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo įstatymo nuostatas, nes tai neturi esminės reikšmės nagrinėjant klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl paskolos sutarčių ir kilnojamojo turto įkeitimo pripažinimo negaliojančiais. Todėl apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog nėra pagrindo ieškovo nurodytą aplinkybę apie atsakovo 2004-12-30 pateiktą patikslintą Gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaraciją pripažinti byloje naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, todėl neturėjo pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio pirmos dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl to nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį (CPK 338 str., 329 str., 330 str., 370 str. 2-3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 7 d. nutartį.