Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. kovo 2 d. 21.10 val. iki 2023 m. kovo 3 d. 11.44 val. (viena diena).

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, paskirtas turto konfiskavimas ir konfiskuota: 20 (dvidešimt) eurų, išieškant šią pinigų sumą iš ikiteisminio tyrimo metu iš M. K. paimtų 30 eurų sumos; mobilusis telefonas „Huawei P STK-LX1“ su SIM kortele.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą – nuspręsta panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir V. Ž., N. S., D. N., R. N., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veikas, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nurodo, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė, nesutinka su tuo, kad teismas nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir prašo taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį bei paskirtos bausmės vykdymą atidėti taikant elektronines stebėjimo priemones.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

5. Nuteistojo skunde nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Ikiteisminio tyrimo metu nepripažino tik tos aplinkybės, kad narkotinių medžiagų yra pardavęs V. Ž., o kitas aplinkybes, kad platino narkotines medžiagas byloje nurodytiems asmenims visą laiką pripažino laisva valia ir savo elgesį vertina kritiškai.

6. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši lengvinanti aplinkybė konstatuotina nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir bent vieną iš alternatyvių aplinkybių – 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

7. Teismas nustatė, kad M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas. Tačiau nebuvo nustatyta, kad jis nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-719/2023).

8. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, M. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė visiškai, bandė ją suversti V. Ž., teigė, kad tai pastarojo draudžiamos medžiagos, o jis jas tik saugojo, nepardavė jų V. Ž., o atvežė jo prašymu jam atiduoti. Nurodė, kad pats tikrai niekam narkotinių ir psichotropinių medžiagų neplatina (5 t., b. l. 62-63, 74-75). Teisminio nagrinėjimo metu jis savo kaltę pripažino ir nurodė, kad labai gailisi, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai įvertino, kad nėra pagrindo jo formaliai žodžiu išreikšto gailėjimosi laikyti nuoširdžiu. Kaip matyti, M. K. teisme pripažino aplinkybes, kurias neginčijamai patvirtino byloje surinkti įrodymai. Iš paties M. K. teisme duotų parodymų, apeliaciniame skunde nurodytų argumentų matyti, kad jis siekė minimalizuoti savo kaltę, nurodydamas, kad platino narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo praturtėti, tiesiog atsitiktinai, kai jo kas paprašydavo. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad asmenys ilgą laiką pirko draudžiamas medžiagas iš M. K. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, M. K. išreikštas gailėjimasis pagrįstai buvo įvertintas kaip formalus ir nenuoširdus, apygardos teismo vertinimu, iš esmės nulemtas tik siekio sušvelninti savo atsakomybę, todėl nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Dėl bausmės individualizavimo

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs M. K. kaltu dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skyrė jam 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu priėmė pergriežtą, neatitinkantį lygiateisiškumo principo, nuosprendį. Paskyrus jam bausmę be laisvės atėmimo, ji pasieks tikslą, nes jo asmenybė nėra pavojinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. K. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė nuteistajam M. K. paskirta teisingai. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad neteisėtai laikytos narkotinės medžiagos nesiekia didelio kiekio, tačiau apelianto nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis turėjo tikslą platinti ir platino draudžiamas medžiagas. Tuo tarpu didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas yra nurodytas to paties straipsnio 3 dalyje, kurioje sankcija yra žymiai didesnė (laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų).

11. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti laisvės atėmimo bausmę sankcijos ribose grindė su padaryta nusikalstama veika susijusiomis aplinkybėmis ir su nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Nuteistasis M. K. padarė vieną, tyčinį (tiesiogine tyčia), sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis), baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. K. laikomas neteistu (5 t., b. l. 119-121), administracine tvarka nebaustas (5 t., b. l. 117), dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 107, 110). Nors ir sutiktina, kad aptari duomenys nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius duomenis, kad jis nusikalto neatsitiktinai. Liudytojai patvirtino, kad jis narkotines medžiagas platino ilgą laiką. Liudytojas A. P. patvirtino, kad narkotinių medžiagų iš M. K. yra pirkęs kokius keturis kartus, liudytojas E. Š. nurodė, kad iš M. K. narkotines medžiagas yra pirkęs ne kartą, liudytojas J. J. paaiškino, kad paskutinius penkis ar šešis metus jis narkotines medžiagas pirkdavo iš M. K., V. P. patvirtino, kad yra kelis kartus pirkęs iš jo narkotines medžiagas, taip pat ir liudytojas G. V. nurodė, kad yra pirkęs narkotinių medžiagų iš M. K., kitas nuteistasis šioje byloje V. Ž. nurodė, jog ir anksčiau iš M. K. buvo įsigijęs narkotinių medžiagų. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai. Be to, tai rodo, kad jis prekiavo narkotinėmis medžiagomis siekdamas finansinės naudos. Šie duomenys suteikia pagrindą teismui nuteistojo asmenybę vertinti, kaip pavojingą. Todėl pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri artima minimaliai sankcijoje numatytai bausmei, yra teisinga.

12. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, M. K. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios galutinės 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jo asmenybė nėra pavojinga ir paskyrus jam bausmę be laisvės atėmimo, bausmė pasieks tikslą, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies. Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, M. K. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

13. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2011, 2K-633/2011, 2K-447/2014).

14. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes (susijusias su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos vertinimu kaip neatsitiktinės, nustatytu tikslu platinti narkotines medžiagas siekiant finansinės naudos), bei apeliacinio skundo argumentą, susijusį su nuteistojo šeiminėmis aplinkybėmis (motinai reikalinga pagalba buityje), dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo yra atmestini. Aplinkybės, susijusios su reikalinga pagalba motinai, jog dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka nesuteikia pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės. Minėtos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeimines ir asmenines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. K. paskirtos bausmės nėra pagrindo švelninti pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, aplinkybės, susijusios su pagalba motinai, egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė. Kaip matyti, kartu su apeliaciniu skundu pateiktas medicininis dokumentas apie M. K. sveikatos būklę. Pažymima, kad šie medicininiai duomenys taip pat nesuteikia pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir švelninti bausmę. Įkalinimo įstaigose esantiems nuteistiesiems yra užtikrinama medicininė priežiūra ir pagalba.

15. Paminėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

16. Analizuojamu atveju taip pat nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti bausmės vykdymą taikant elektronines stebėjimo priemones, kadangi pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas sunkus nusikaltimas patenka į XXXVII skyrių, kuomet bausmės vykdymo atidėjimo taikymas negalimas.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kitam nuteistajam, kuris buvo teistas šešis kartus, baustas, nedirbantis, o nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo metu, tačiau jam paskirta tokio pat dydžio bausmė, kaip ir M. K. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė individualizuojama kiekvienam asmeniui individualiai, vertinant konkrečias aplinkybes, todėl šiuo atveju vertinti ir lyginti apeliantui ir kitam nuteistajam paskirtas bausmes nėra pagrindo. Patikrinus M. K. paskirtos bausmės individualizavimo motyvus ir argumentus nustatyta, kad jam paskirta teisinga ir proporcinga bausmė.

18. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą artimą minimaliai sankcijoje numatytai bausmei, bausmės dydį objektyvaus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.