Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorams Osvaldui Stadaliui, Tomui Dorelaičiui, nukentėjusiems D. V., M. G., A. V., kaltinamajam R. Š., jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 kl. išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 3 d.,

kaltinamasis R. Š., veikdamas bendrininkų grupėje su M. A. ir E. S., kurių atžvilgiu priimtas teismo apkaltinamasis nuosprendis, 2010-01-27, apie 19.00 val., prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr.48, Kaune, panaudodamas fizinį smurtą, šaunamąjį ginklą, pagrobė svetimą turtą, t.y. pribėgęs prie nukentėjusiųjų nepilnamečių D. V., gim. 1994 m., M. G., gim. 1995 m. ir A. V., gim. 1995 m. bei nustumdamas juos į krūmus ir, liepdamas E. S. pagrasinti nukentėjusiems šaunamuoju ginklu, E. S. įrėmus D. V. į kaklą pusiau automatinį dujinį garsinį pistoletą „Police“ Nr. E204222, kuris yra „D“ kategorijos šaunamasis ginklas, iš D. V. kelnių kišenės pagrobiant svetimą, nukentėjusiam R. V. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefonus „Sony Ericsson W 350i“ 200 Lt vertės ir „Siemens CXW“ 70 Lt vertės, R. Š. laikė užlaužtas A. V. rankas už nugaros, kol M. A. iš A. V. kelnių kišenės pagrobė svetimą nukentėjusiai D. D. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson Z530i“ 150 Lt vertės.

Kaltinamasis R. Š. kaltas prisipažino iš dalies ir nurodė, kad 2010 metų sausio mėnesį, tikslios datos neprisimena, bet gali būti sausio 27 diena, vakare, kieme, prie M. A. namo, (duomenys neskelbtini) 5, Kaune, susitiko su M., E. S. ir G., kurio pavardės nežino. Visi sėdėjo ir kalbėjosi. Ten besėdint, kažkuris iš jų pasiūlė kažką nuveikti. Visi ėjo link PC „(duomenys neskelbtini) " ir, beeinant M. pasiūlė nueiti prie baseino ir kažką atimti, nes prie baseino bus iš ko, kadangi ten būna daug žmonių. Jis ėjo kartu, bet nesitikėjo, kad kažkas bus. Visi keturi nuėjo prie baseino. Stovėjo maždaug 20-30 metrų atstumu nuo įėjimo į baseiną, apie 10-15 minučių, šnekėjosi. Ką šnekėjo neprisimena, bet tarpusavio veiksmų nederino. Tada M. pasakė „bėgam" ir pirmas nubėgo link trijų vaikinų, kurie nuo baseino ėjo link PC „(duomenys neskelbtini) " pusės. E. nubėgo iškart iš paskos. Jis su G. ėjo jiems iš paskos. G. nuėjo kažkur į šoną, o jis priėjo prie M. ir E.. Jam priėjus, vaikinai stovėjo surikiuoti prie namo krūmų, jie buvo nusisukę į krūmų pusę, vis atsisukinėdavo, tai M. jiems liepdavo užsisukti. Matė kaip M. vieną iš vaikinų laikė už striukės ir tuo pačiu kraustė jo kišenes. Jam priėjus, M. liepė laikyti vieną vaikiną. Jis suėmė vieną vaikiną už striukės ir jį laikė, bet kurį, neprisimena. Ką E. tuo metu darė jis nematė, kadangi buvo užsisukęs. M. su vienu vaikinu stovėjo maždaug poros metrų atstumu jam už nugaros, todėl nematė, ką jis darė. Matė tik, kai jau jis priėjo prie jo, tada pradėjo jo laikomam vaikinui kraustyti kišenes, klausė vaikino, ką jis turi. Kaltinamasis tuomet paleido vaikiną ir atsitraukė. Tada pamatė, kad E. rankoje laiko pistoletą, kurį buvo įrėmęs vaikinui į kaklą. Kaip iš vaikinų buvo paimti mobiliojo ryšio telefonai jis nematė. Pats vaikinui kišenių nekraustė ir jokio telefono neėmė. Įvykio vietoje jam kažkas padavė vieną telefoną „Sony Ericsson", kurį po kelių dienų jis atidavė E.. Paleidę vaikinus, visi trys nubėgo per stadioną ir išsiskirstė. Dar tą patį vakarą kaltinamasis susitiko su M. ir E. pas M. laiptinėje, kur jie parodė iš vaikinų pagrobtus kitus du mobiliojo ryšio telefonus, iš viso buvo trys telefonai, kitų modelių neprisimena. Ką M. ir E. darė su pagrobtais mobiliojo ryšio telefonais jis nežino, pats jokių pinigų negavo. R. Š. matė, kad E. turi dujinį pistoletą, sidabrinės spalvos, nes E. jį kažkada buvo atsinešęs į jo namus ir į mokyklą. Pas E. įvykio metu rankoje pamatė tą patį dujinį pistoletą tik tuo metu kai jis jį buvo įrėmęs vienam iš vaikų į kaklą. Jis nežino ar E. dujinį pistoletą pastoviai nešiodavosi su savimi. Apie tai, kad E. turi pasiėmęs ginklą jis nežinojo. Apie tai, kad ruošiasi jį kažkam parduoti neminėjo. Prisimena, kad po kelių dienų po šio įvykio susitikus su E. jis kažką minėjo, kad pistoletas neveikia, kažkas užsikirtę. Įvykio metu Edvinui išsitraukti ginklo jis neliepė. Kodėl E. ir M. jį apkalba, jis nežino, mano todėl, kad jie yra draugai, kartu gyvena viename kieme ir susitarė taip kalbėti. Pripažįsta nusikaltęs ir labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tik nurodė, kad ginklo nesitarė panaudoti.

Nors kaltinamasis iš dalies pripažino padaręs šį nusikaltimą, tačiau jo kaltė įrodyta teismo ištirtais, žemiau išdėstytais įrodymais:

Nukentėjęs R. V. patvirtino, kad sūnus jam pasakojo, kad jam į šoną įrėmė šaltą metalo formos ginklą ir atėmė telefoną. Sūnus juto ir matė, kad tai ginklas. Užpuolikai sūnui liepė traukti telefonus. Dabar žala atlyginta, todėl jis ieškinio nereiškia. R. dėl šio nusikaltimo neatsiprašė.

Nukentėjęs D. V. patvirtino, kad 2010-01-27, apie 19.00-20.00 val., su M. ir A. išėjo iš mokyklos ir netoliese pamatė vaikinų būrelį. Prie M. ir A. pribėgo R., pačiupo juos už kaklų iš nugaros, o prie jo pribėgo E. S., įrėmė ginklą iš nugaros pusės į kaklą ir sakė „rodyk, ką turi ir ateik čia“. Nuvedė prie krūmų ir liepė padėti rankas ant krūmų. Ginklas buvo pistoleto formos. Jis matė tik jo dalį, t.y. vamzdį, kuris buvo sidabrinės spalvos, jautėsi šaltas metalas, rankenos nematė. E. S. ir kitų veidus plėšimo metu matė, nes kai jie paleido M.ir A., priėjo prie jo, apsupo ir R. patikrino kišenes. Paėmė du telefonus „Sony Ericsson“ ir „Siemens“.

Nukentėjęs M. G. patvirtino, kad 2010-01-27, apie 19.00-20.00 val., trise išėjo iš baseino ir matė nuošaliau stovinčius tris vaikinus. Po to išgirdo kažką atbėgant ir pirmas atbėgęs vaikinas jį ir A. nustūmė prie krūmų, liepė parodyti, ką turi. Pirma iš A. atėmė telefoną, nustūmė ir liepė eiti, o tada apkraustė jį, bet pas jį nieko nebuvo, todėl ir jį nustūmė ir liepė eiti. Po to apieškojo D. ir tada visi nubėgo už namo. Ginklą matė, jis buvo sidabrinės ar metalo spalvos, blizgantis, stačiakampio formos vamzdis.

Nukentėjęs A. V. patvirtino, kad 2010-01-27, apie 19.00-20.00 val. su M. ir D. išėjo iš (duomenys neskelbtini) mokyklos baseino, prie jų pribėgo vaikinų būrelis. Vienas vaikinas liepė užsisukti nugara į juos, kad nematytų jų veidų. Po to kažkuris liepė atiduoti ką turi. Vienas vaikinas jam iš nugaros laikė suspaudęs rankas, o kitas iš dešinės kelnių kišenės ištraukė jo telefoną „Sony Ericsson“ sidabrinės spalvos, atlenkiamu ekranu, kuriame buvo įdėta „Bitės“ kortelė ir kurio vertė 150 Lt. Po įvykio D. jam pasakė, kad minėti vaikinai iš jo pagrobė du telefonus – „Siemens“ ir „Sony Ericsson“, o M. pasakė, kad iš jo nieko nepagrobė, nes jis nieko neturėjo. Ar kuris nors vaikinas turėjo ginklą, jis nematė.

Nukentėjusiojo atstovė D. D. patvirtino, kad sūnus A. V. grįžęs į namus blogai jautėsi, iš pradžių nieko nepasakojo, bet vėliau pasakė, kad išeinat iš baseino iš jo atėmė telefoną. Dabar žala atlyginta, du vaikinai jos ir sūnaus atsiprašė, o R. Š. neatsiprašė.

Nukentėjusiojo atstovas E. G. patvirtino, kad sūnus M. G. tą dieną vakare į namus grįžo susijaudinęs, sakė, kad juos užpuolė trise, bet jis nesigynė, nes tie vaikinai turėjo ginklą. Sūnus nieko neturėjo, tai iš jo nieko ir neatėmė.

Liudytojas G. B. patvirtino, kad 2010-01-27, vakare susitiko su E. ir M., kurie pasiūlė susitikti su jų draugu R., kurio iki to laiko nepažinojo. Keturiese nuėjo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos ir ten kažkas pasakė „einam atiminėti telefonų“. Jis su pasiūlymu nesutiko, bet ir toliau buvo kartu, nes galvojo, kad jie juokauja. Tada iš mokyklos išėjo grupelė vaikų, kuriems šiek tiek nuėjus, į tą pačią pusę pradėjo bėgti R., o paskui jį ir M. su E.. Nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad jie yra susistabdę tuos vaikus. Žinojo, kad E. S. turi dujinį ginklą, bet nežino ar turėjo ginklą įvykio metu. Apie jokį ginklo pardavimą E. S. nesakė.

Liudytojas E. S., patvirtino, kad 2010-01-27, susitiko su R., M. ir G., ir ėjo link PC „(duomenys neskelbtini)“, nes jis norėjo parduoti dujinį pistoletą. Į susitikimą su pirkėju nešėsi tik pistoleto dokumentus, bet pirkėjas neatėjo. R. pasiūlė eiti prie mokyklos ir iš pirmų išėjusių atimti telefonus. Dėl fizinio smurto ar ginklo panaudojimo nesitarė. R. pirmas pribėgo prie vaikinų, paskui jis ir M.. Išgirdo, kaip R. pasakė „išsitrauk pistoletą, kad vaikinukams būtų baisiau“. Jis iš striukės kišenės išsitraukė žaislinį pistoletą, kuris yra panašus į dujinį, pasimosikavo ir įrėmė į kaklą ar į krūtinę vienam nukentėjusiajam. Išsigandęs vaikinas išsitraukė telefonus ir padavė jam į rankas. R. žinojo, kad jis nešiojasi ginklą, bet nežinojo kokį. Dujinio ginklo jis nesinešiojo niekada, o draugai manė, kad jis nešiojasi dujinį. M. A. matė pas jį žaislinį ginklą, o kitiems draugams sakė, kad nešiojasi dujinį. Paėmęs telefonus nuėjo už namo, kur susitiko su draugais, kurie sakė, kad paėmė telefoną, markės neprisimena. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. R. tiesiog pasiūlė, o jis negalvojo, kad viskas taip įvyks.

Liudytojas M. A. patvirtino kad 2010-01-27, susitiko su E., R. ir G., nuėjo prie mokyklos, kur R. pasiūlė atimti telefonus, kai kas nors išeis iš baseino. Kai iš mokyklos išėjo vaikinai, R. pradėjo bėgti link jų, o jis ir E. iš paskos. R. pirmas pribėgo prie vaikinų, pagriebė juos ir pastatė prie krūmų. Jis atsistojo prie kito vaikinuko ir padėjo ranką jam ant peties, kad negalėtų pabėgti. Girdėjo, kaip R. pasakė „išsitrauk ginklą, kad jie išsigąstų“, po to sušuko „traukiat viską, ką turit“. Prieš įvykį nesitarė panaudoti ginklą. Vaikinas išsitraukė telefoną ir jis paėmė telefoną iš jo rankų ir įsidėjo į kišenę. Viskas vyko labai greitai. Tada R. vaikinus pastūmė, sako „eikit“, o jie per parką nuėjo link stadiono ir išsiskirstė. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, bet po to labai gailėjosi. Jis gyvena su E. S. ir žino, kad šis turi dujinį pistoletą, o nešiojasi žaislinį ginklą. Su E. S. tarėsi, kaip parduoti telefonus. Jis pasiūlė telefonus pirkti nepažįstamiems žmonėms, šie ir nupirko.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta ir aprašyta nusikaltimo padarymo vieta prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 48, Kaune, nubraižytas planas-schema (1t.,b.l.10-17);

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjęs D. V. atpažino E. S., kuris įrėmė jam į kaklą pistoletą ir iš dešinės kelnių kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (1t., b.l.28-31);

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjęs D. V. atpažino R. Š., kuris kartu su draugais prie jo, M. ir A. pribėgęs kai jau buvo atimti telefonai, dar kartą apčiupinėjo jo kišenes (1t., b.l.38-41);

M. G. parodė vietą, kurioje iš jų buvo pagrobti mobiliojo ryšio telefonai ir tai užfiksuota liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole (1t., b.l.63-67);

A. V. parodė vietą, kurioje iš jų buvo pagrobti mobiliojo ryšio telefonai ir tai užfiksuota liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole (1t., b.l.95-99);

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas ir aprašytas telefonas „Sony Ericsson“, pagrobtas iš A. V., kuris grąžintas D. D. (1t., b.l.119-120,121);

R. Š. nusikaltimo aplinkybes išdėstė savo prisipažinime (2t., b.l.3);

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad R. Š. parodė padaryto nusikaltimo vietą (2t., b.l.15-16);

R. Š. VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje ir priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2t., b.l.26,28);

VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklas R. Š. charakterizuoja teigiamai (2t., b.l.30);

Kratos metu E. S. bute (duomenys neskelbtini) g.3-28, Kaune rastas pistoletas „Police – kal 9 mm K“, numeris E-204222“ su dėtuve, kurioje yra keturi geltonos spalvos šoviniai, taip pat medžiaginė dėtuvė su odos imitacija ginklui, baltos metalo antrankiai su rakteliu, mobiliojo ryšio telefonai „Touch Screen“ ir „Nokia 2630“, šie daiktai apžiūrėti ir nufotografuoti, telefonai grąžinti E. S. (2t., b.l.39-40, 41-45,47-50);

Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas Italijos pramoninės gamybos 8 mm kalibro pusiau automatinis dujinis garsinis pistoletas „Police“ nr. E204222. skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais garsiniais šoviniais, yra D kategorijos šaunamasis ginklas; pistoletas šaudymui tinkamas; tirti apteikti keturi pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujiniai šoviniai, skirti daugelio modelių 8 mm kalibro dujiniams-garsiniams pistoletams, priskiriami prie D kategorijos ginklams skirtų šaudmenų; šie šoviniai tinka tirti pateiktam pistoletui; šoviniai šaudymui tinkami (2t., b.l.54-56);

E. S. ir R. Š. buvo suvesti akistaton, kurios metu kiekvienas liko prie savo parodymų, duotų apklausų metu (3t., b.l.55);

R. Š. ir M. A. buvo suvesti akistaton, kurios metu kiekvienas liko prie savo parodymų, duotų apklausų metu (3t.,b.l.56).

Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Kadangi kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusiklastamą veiką, taip pat jo veika įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, teismas išsamiau nagrinėja tik klausimą dėl veikos kvaklifikavimo. Nukentėjusiųjų A. V., M. G. ir D. V. parodymais, kurie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje, nustatyta plėšimo veiksmų seka, iš kurios matyti, kad kaltinamasis, kartu su liudytojais E. S. ir M. A., dėl kurių yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, stovėjo prie Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos tuo metu, kai nukentėjusieji išėjo iš pastato, ir pirmiausia juos pavijo kaltinamasis, o iš paskos E. S. ir M. A.. Kaltinamasis R. Š. laikė A. V., M. A. laikė už peties M. G., o E. S. laikė įrėmęs ginklą į D. V. kaklą. Kai M. A. paėmė iš A. V. kišenės mobilaus ryšio telefoną, kaltinamasis patikrino M. G. kišenes, o paskiausiai buvo apieškotas D. V., iš kurio kišenės buvo paimti du telefonai.

Kaltinamasis, kartu su liudytojais E. S. ir M. A., bendrais veiksmais siekė to paties tikslo - pagrobti nukentėjusiųjų turtą, kaltinamasis buvo nusikaltimo orgnaizatorius. Ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis ir liudytojai M. A. ir E. S. buvo paprastai sutarę pagrobti telefonus, tarp jų nebuvo bendro susitarimo panaudoti šaunamąjį ginkląir tik pradėjus vykdyti sumanymą, E. S. panaudojo šaunamąjį ginklą nukentėjusiojo D. V. atžvilgiu. Kad tarp kaltinamojo ir liudytojų M. A. ir E. S. buvo tik susitarimas atimti telefonus, konkrečiai nesitariant tam tikslui panaudoti kokius nors specialius įrankius ar ginklą, patvirtino ir kartu su jais buvęs, bet nusikaltimo padaryme nedalyvavęs, liudytoju apklaustas G. B., todėl nesant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių R. Š. veiksmų subjektyvinę tyčią – atimti telefonus, panaudojant šaunamąjį ginklą, kaltinamojo R. Š. nusikalstama veika iš BK 180 str. 3 d. perkvalifikuotina į BK 180 str. 1 d., o liudytojo E. S. veiksmai - šaunamojo ginklo panaudojimas plėšimo metu, vertinami kaip vykdytojo ekscesas.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusiklatimą ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. Š. administracine tvarka nebaustas, neteistas, VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie apysunkių tyčinių nusikaltimų, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nustatytina mažesnė už įstatyme numatytos bausmės vidurkį (BK 54 str. 2 d., 55 str.). Atsižvelgiant į R. Š. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis yra padaręs teigiamas išvadas ir bausmės tikslai bus pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimą su įpareigojimais (BK 75 str. 1 d., 2 d.).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės –įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir užstatas nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, užstatą grąžinant jo davėjui R. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297str., 298 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

R. Š., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir paskirti bausmę - 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant R. Š. BK 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 100 (šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Įpareigoti R. Š. 100 (šimtą) valandų nemokamų darbų atlikti iki 2013 m. kovo 30 d.

Bausmės vykdymo atveju, BK 65 str., 66 str. pagrindu į bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką 2012-04-18 – 2012-04-27.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, užstatą 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų), grąžinti jo davėjui R. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.