Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

R. G. 2013 m. spalio 15 dieną, apie 11.35 valandą, Šiauliuose, Tilžės gatvės 19 namo kieme, būdamas blaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę – krovininį mikroautobusą VOLKSWAGEN LT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 ir 119 punktų reikalavimus, tai yra, pradėdamas važiuoti iš vietos atbuline eiga ir privalėdamas duoti kelią kitiems eismo dalyviams, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad pradėti važiuoti atbuline eiga yra saugu, nepraleido pro automobilio galą einančios pėsčiosios A. P. ir dėl to ją kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio pėsčiajai A. P. dėl galvos traumos buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis R. G. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-10-15 apie pietus (duomenys neskelbtini), atvežė prekes. Grįžus prie automobilio aplinkui nieko nematė ir įsėdęs automobiliu ėmė važiuoti atbuline eiga, nes reikėjo apsisukti. Važiuojant atbuline eiga pajuto stuktelėjimą į automobilio galinę dalį. Tai išgirdęs sustojo ir išlipęs pamatė gulinčią močiutę. Nubėgo į Dainų polikliniką ir pakvietė į pagalbą sesutę, taip pat iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Senutę nuvežė į ligoninę. Jis irgi nuvyko į ligoninę, tačiau informacijos apie močiutę jam niekas nesuteikė, todėl savo telefono numerį paliko ligoninėje. Su nukentėjusiąją jis susitaikė, jos atsiprašė, ji jam atleido. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi.

Įrodymų tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltas ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikaltimo padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko proceso teisme dalyviai.

Išdėstyti įrodymai, tai yra kaltinamojo R. G. parodymai, nukentėjusios A. P. apklausos protokolas, kuriame jis nurodė, kad 2013-10-15 apie 12 val., išėjo iš savo namų, (duomenys neskelbtini) išnešti šiukšles. Prisimena, kad ruošėsi pilti šiukšles ir daugiau nieko neprisimena (b.l. 26-27). Papildomai nukentėjusioji A. P. parodė, kad iki eismo įvykio ji buvo sena, bet sveika, stipri ir savarankiška. Po įvykio nebegali vaikščioti viena be pagalbos, pasirūpinti savimi, nueiti į parduotuvę. Nuolat jaučia skausmą kojose, rankų sąnariuose. Draudimo bendrovė jai atlygino 2 000 litų neturtinės žalos, nors ji mano, kad ši suma turėtų būti ženkliai didesnė. Kaltininkas buvo atėjęs tik vieną kartą aplankyti jos ligoninėje ir kelis kartus bendravo telefonu su jos sūnumi K. P. (b. l. 29- 30). Liudytojas A. V. parodė, kad 2013-10-15, dirbdamas kartu su patrule E. G., gavo pranešimą iš Šiaulių AVPK budėtojo apie eismo įvykį Šiauliuose, Tilžės gatvėje ties namu Nr. 19. Nuvykus į įvykio vietą mikroautobuso vairuotojas paaiškino, kad važiuodamas atbuline eiga nepastebėjo einančios močiutės. Išgirdęs garsą, panašų į stuktelėjimą iš karto sustojo. Vairuotojas savo kaltės neneigė. Nukentėjusioji dėl sužalojimų buvo išvežta į Šiaulių respublikinę ligoninę (b. l. 24-25). Liudytojas K. P. parodė, kad jis yra nukentėjusiosios A. P. sūnus, kuri buvo sužalota 2013-10-15 eismo įvykio metu. Po eismo įvykio jo mama sunkiai vaikšto, todėl nori pasakyti pats, kur ji gydėsi. Po avarijos mama gulėjo VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriuje. Mama ten gulėjo tris savaites, jei tiksliai pamena iki lapkričio 5 dienos. Po ligoninės mama tęsė gydymą slaugos namuose, Vilniaus gatvėje prie Šiaulių viešbučio. Ten ji taip pat gulėjo tris savaites. Po to jis mamą parsivežė namo ir iki šiol ją prižiūri. Po įvykio mama pradėjo sunkiai vaikščioti, o iki įvykstant avarijai buvo sveika, su vaikščiojimu neturėjo jokių bėdų. Taip pat mamai svaigsta galva, todėl ji viena likti nebegali. Taip pat pradėjo blogai girdėti. Pas šeimos gydytoją mama po įvykio nesikreipė. Jis nuvyko į valstybinę teisinių paslaugų teikimo įstaigą dėl advokatų paslaugų, kur sudarė sutartį. Žino, kad advokatas yra pateikęs prašymą dėl papildomos, mamos A. P. užduoties, atlikti kūno tyrimą. Jam advokatas pasakė, kad ieškinį pateiks teisme (b. l. 32-33). Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, ties Tilžės gatvės 19 namu, apžiūra. Protokole nurodyta, kad tai yra automobilių stovėjimo aikštelė, asfaltas – sausas. Automobilis VW LT28 stovi galu į Tilžės gatvę, taip pat užfiksuotos kraujo žymės, išmatuoti reikiami atstumai (b. l. 6-13). Transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti automobilio VW LT28, priklausančio UAB „Hansa Lizingas“, požymiai (b. l. 15-16). Po apžiūros automobilis grąžintas saugoti R. G. iki bylos išnagrinėjimo teisme (b. l. 17). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 98, bei alkotesterio parodymuose užfiksuota, kad po eismo įvykio R. G. buvo blaivus (b. l. 19, 20). Specialisto išvadoje Nr. T-A 10041/13(01) nurodyta, kad po eismo įvykio paimtame A. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 23). Specialisto išvadoje Nr. G 1681/13(04) nurodyta, kad A. P. buvo padaryti krūtinės ląstos kairės pusės VIII šonkaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda dešinėje kaktos pusėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus galvą ir krūtinės ląstą. A. P. dėl krūtinės ląstos kairės pusės VIII šonkaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 37). Specialisto išvadoje Nr. pG 35/14-1681/13(04) nurodyta, kad A. P. buvo padaryti krūtinės ląstos kairės pusės VIII šonkaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda dešinėje kaktos pusėje ir dešinės čiurnos priekiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose. A. P. dėl krūtinės ląstos kairės pusės VIII šonkaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl tolimesnio gydymo sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai be pašalinės jėgos (b. l. 41). Teismo posėdžio metu ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, patvirtina, kad kaltinamasis R. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimas įrodytas.

Spręsdamas R. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, padarė nusikaltimą, kuris yra priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turi galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 51-53), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b.l.50), Ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondui žala atlyginta, draudimo bendrovė „ERGO Insurance SE“ turtinę žalą atlygino pilnai ir atlygino dalį prašomos neturtinės žalos, kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog R. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis ir R. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja A. P. ir byla nutrauktina. Siekiant R. G. pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimt litų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamasis R. G. neteisėtais neatsargiais veiksmais pakenkė nukentėjusios A. P. neturtiniams asmens interesams. Tokius interesus saugo ir gina teisė (LR CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, psichologinę traumą ir kitus nepatogumus. Nukentėjusioji A. P. dėl prieš ją įvykdytą nusikaltimą iškentėjo dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą, atsižvelgiant į nukentėjusios amžių (88 metai), sužalojimo pasekmės, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas turėjo negrąžintinas pasekmes, sveikata nebuvo atstatyta, tai yra iki įvykio nukentėjusioji apsitarnavo pati, kai tuo tarpu po įvykio ir šiuo metu jai reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl teismas pripažįsta, kad priežastinis ryšys, tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios neturtinės žalos yra įrodytas, tuo pačiu įrodyta ir neturtinė žala. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 str.) nenustato, todėl neturtinę žalą vertina teismas, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas neturtinės žalos didį, teismas vadovaujasi LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį - atsižvelgė į įvykdyto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji nurodė 8 500 Lt atlygintiną neturtinės žalos dydį. Draudimo bendrovė „ERGO Insurance SE“ savo atsiliepime teisingai nurodė, kad teismai tokiose bylose paprastai priteisia nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Draudimo bendrovė „ERGO Insurance SE“ pagal draudimo sutartį privalo atlyginti A. P. neturtinę žalą iki 5000 eurų sumoje. Draudimo bendrovė „ERGO Insurance SE“ A. P. atlygino 2000 Lt neturtinę žalą, todėl iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ priteistinas A. P. nesumokėtos prašomos neturtinės žalos skirtumas, kuris sudaro 6500 Lt. Įvertinus išdėstytą, nukentėjusios prašytas priteisti 6500 Lt neturtinės žalos dydis tenkintinas pilnai.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Nuosavybės teisės laikinai neapribotos.

Daiktiniai įrodymai: automobilis VOLKSWAGEN LT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „Hansa Lizingas“, grąžintinas savininko neribotai nuosavybei (b.l. 17).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-299, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

R. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., atleisti nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pirmąją dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. skirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimt litų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ priteisti A. P. 6500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Daiktinius įrodymus: automobilį VOLKSWAGEN LT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Hansa Lizingas“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininko neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.