Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.), kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio nusižengimo protokolas A. A. surašytas dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovu, 2018-01-03 Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 18LTLR1000IM0016D6 prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. Vadovaudamasi 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 48 straipsniu, Klaipėdos teritorinė muitinė po muitinio įforminimo patikrinusi deklaruotų prekių klasifikavimo teisingumą, 2019-10-21 priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9LM190650S, kuria pakeitė deklaruotoms prekėms TARIC kodą (33 langelis) iš 0303 81 90 00 į 0303 89 90 90, perskaičiavo importo mokesčius (47 langelis) ir įregistravo mokestinę nepriemoką – 1 346,00 Eur importo muito bei įtraukė į apskaitą įskaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją didinant – 282,00 Eur. Bendra mokestinės nepriemokos suma - 1 628,00 Eur, o tai sudaro 32,56 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Pateikdamas importo deklaracijoje neteisingus deklaruojamų prekių duomenis (TARIC kodas, apskaičiuoti importo mokesčiai), A. A. pažeidė 2004-04-13 Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.37.1, 27.37.2, 27.53 punktų nuostatas ir Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. į teismo posėdį atvyko, kaltę pripažino. Paaiškino, kad deklarantu dirbo nuo 2001 m., UAB (duomenys neskelbtini) nebedirba. 2018-01-03 importas įformintas pagal dokumentus ir importo metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Be to, importas įformintas po veterinarinės patikros. Importo deklaraciją pateikė UAB (duomenys neskelbtini) nurodymu pagal UAB (duomenys neskelbtini) ir G. B. įmonės (duomenys neskelbtini) susitarimą. Vėliau buvo nustatyta, kad deklaruojant žuvies produktus buvo nurodytas klaidingas prekės kodas. Prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą. Suklydo netyčia.

Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliota atstovė L. S. prašė A. A. pripažintu kaltu padarius ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir skirti jam nuobaudą sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. A. padarytas nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, jo paties paaiškinimais, importo deklaracijos Nr. 18LTLR1000IM0016D6 duomenimis, 2019-10-21 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9LM190650S ir kita rašytine bylos medžiaga.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktas nustato, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nurodyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

Šios nuostatos apibrėžia subjektą, kuris atsakingas už pirmiau paminėtų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nei konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, nei už jos pažeidimus taikomų sankcijų nenustato.

Atsakomybė už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimą numatyta ANK 212 straipsnyje. Veikos, kurios padarymu kaltinamas A. A., padarymo metu galiojusios šio straipsnio redakcijos 2 dalyje buvo nustatyta atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.

Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo.

Pagal ANK 8 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 9 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. 2018-01-03 Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 18LTLR1000IM0016D6 prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai, nurodęs deklaruotų prekių Nr. 1 ir Nr. 2 (užšaldyta blyškioji Naujosios Zelandijos chimera (Hydrolagus bemisi) be galvų, be uodegų, išdarinėta, ir užšaldyta Naujosios Zelandijos chimera (Hydrolagus novazealandiae)) TARIC kodą 0303 81 90 00 (b.l. 7).

Klaipėdos teritorinės muitinės 2019-10-21 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 9LM190650S nurodyta, kad žuvys klasifikuojamos atsižvelgiant į jų mokslinį pavadinimą lotynų kalba - Hydrolagus bemisi ir Hydrolagus novazealandiae ir komercinį pavadinimą – Naujosios Zelandijos chimeros. Kadangi šios žuvys yra chimeros ir priklauso Chimaeriformes klasei, jos negali būti priskirtinos rykliams, priklausantiems Selachomorpha klasei, todėl chimeros turi būti klasifikuotos KN 0303 89 subpozicijoje (b.l. 4-6). Klaipėdos teritorinė muitinė minėtoje ataskaitoje pateikė išsamius argumentus, kodėl aptariamos prekės turi būti klasifikuojamos kitaip. Tokiu būdu, Klaipėdos teritorinė muitinė, atlikusi deklaruotų prekių supaprastintą mokestinį tikrinimą, pagrįstai nusprendė pakeisti G. B. įmonės (duomenys neskelbtini) deklaruotų prekių Nr. 1 ir Nr. 2 TARIC kodus iš 0303 81 90 00 į 0303 89 90 90, perskaičiuoti importo deklaracijoje importo mokesčius, įregistruoti 1 346 Eur muito nepriemoką, PVM sumą padidinti iki 282 Eur.

Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. pateikdamas teritorinei muitinei importo deklaraciją, tapo atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą. A. A. argumentai, kad duomenis deklaracijoje nurodė pagal pateiktus dokumentus, jo atsakomybės nešalina, nes, pagal anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą, būtent jis, būdamas atsakingu už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats, ar deklaracija buvo surašyta pagal pateiktus duomenis. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu A. A. pripažino suklydęs nurodydamas prekių TARIC kodą, tačiau tai nepašalina asmens kaltės, o yra tik aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį. A. A. buvo muitinės tarpininko atstovas, savo srities profesionalas, todėl turėjo pareigą ir visas galimybes pateikti deklaracijoje teisingus duomenis. A. A. nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų įsitikinti, jog duomenys, kuriuos jis įrašė į importo deklaracijas, yra teisingi. Jis pasitikėjo importuotojo pateiktais deklaravimo duomenimis, jų nepatikrinęs, nors tokia galimybė teisės aktuose yra numatyta. Jis privalėjo elgtis rūpestingai bei atidžiai patikrinti importuotojo nurodytus duomenis, tačiau to nepadarė, taigi veikė savo rizika, todėl turi prisiimti ir iš to kylančius padarinius. A. A. kaltė padarius ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą, yra pilnai įrodyta. Jam skirtina ANK 212 straipsnio 2 punkte numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda.

Byloje A. A. atsakomybę lengvina tai, jog kaltę pripažino, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – pažeidimo padarymo metu administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus baustas nebuvo, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. A. skiriant ANK 212 straipsnio 2 punkte sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 212 straipsnio 2 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.), ir jam paskirti 300 eurų (trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 19108695701 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.