- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- e2S-2547-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21098-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotieji asmenys – antstolė N. Š.-S., uždaroji akcinė bendrovė „GJ baldai“, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, uždaroji akcinė bendrovė „Idea In“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolės N. Š.-S. 2018 m. birželio 21 d. nekilnojamojo turto bei nuomos teisės į žemės sklypą, priklausiusių UAB „GJ baldai“, varžytynių paskelbimą pasibaigusiomis ir pasiūlymą turtą įsigyti laimėtojai UAB „Idea In“ už 550 277 Eur. Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės vykdytose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) perleisto UAB „GJ baldai“ priklausančio nekilnojamojo turto bei nuomos teisės į žemės sklypą varžytynių akto, kuris taps naujojo turto įgijėjo (pirkėjo) nuosavybės teisę pagrindžiančiu dokumentu, pasirašymą.
2. Nurodė, jog pareiškėja yra skolininkės UAB „GJ baldai“ kreditorė, skolos dydis pagal 2016 m. gruodžio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą yra 13 819,65 Eur. Taip pat pareiškėja 2013 m. yra sudariusi su UAB „GJ baldai“ jungtinės veiklos sutartį dėl parduodamo nekilnojamojo turto vystymo. Tačiau dėl skolininkės netinkamo įsipareigojimų vykdymo, sutartis buvo nutraukta, todėl pareiškėja patyrė apie 500 000 Eur dydžio nuostolius. Skolininkei priklausęs turtas varžytynių metu buvo realizuotas už daug mažesnę nei rinkos kainą. Skolininkė turi ir kitų kreditorių. Šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „GJ baldai“ iškėlimo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjai tektų pradėti kitą teisminį procesą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir sustabdė antstolės vykdytose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) už 550 277 Eur perleisto UAB „GJ baldai“ priklausančio nekilnojamojo turto bei nuomos teisės į žemės sklypą varžytynių akto pasirašymą iki pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundo dėl antstolės 2018 m. birželio 21 d. veiksmo išnagrinėjimo.
Šalies argumentai
4. Išieškotoja KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, išspręsti atskirąjį skundą, nutartį vykdyti skubiai. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi buvo tenkinęs pareiškėjos prašymą ir sustabdęs varžytynes, vėliau, 2018 m. birželio 20 d., šiuos suvaržymus panaikino ir antstolei leido vykdyti varžytynes. Turtas parduotas už 550 277 Eur, t.y. gerokai didesnę, nei pradinė kainą (276 800 Eur). Pareiškėja dar kartą kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl tokių pačių laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir reikšdama prevencinį ieškinį, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėja nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji yra UAB „GJ baldai“ kreditore.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi sutiko su išieškotojos KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atskiruoju skundu ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį.
6. Teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4075-275/2018 panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. antstolės paskelbtų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą, leido jas vykdyti, nelaukiant minėtos nutarties įsiteisėjimo, o 2018 m. birželio 28 d. nutartimi atmetė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą sustabdyti atsakovės antstolės vykdytose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) už 550 277 Eur perleisto UAB „GJ baldai“ priklausančio nekilnojamojo turto bei nuomos teisės į žemės sklypą varžytynių akto pasirašymą. UAB „GJ baldai“ turėjo galimybę ginčyti nustatytas turto pardavimo kainas tuo atveju, jei antstolis vykdė turto pardavimą, pažeisdamas CPK normas. Todėl teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, jog preliminariai pareiškėjos skundas yra pagrįstas.
7. Pateiktas 2016 m. gegužės 3 d. pranešimas UAB „Apskaitos analizė“ patvirtina, kad UAB „GJ baldai“ yra pateikusi duomenis išieškotojai, jog nuo 2016 m. gegužės 5 d. yra nutraukusi apskaitos tvarkymo sutartį su UAB „Apskaitos analizė“, kurios pagrindu pareiškėja mano turinti reikalavimo teisę į UAB „GJ baldai“. Todėl teismas pripažino, jog pareiškėja taip pat nepagrindė savo suinteresuotumo vykdomojoje byloje. Aplinkybę, jog nuo 2016 m. gegužės 4 d. UAB „Apskaitos analizė“ netvarko UAB „GJ baldai“ apskaitos patvirtina ir įsiteisėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-1365-892/2018. Pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kad ją su UAB “GJ baldai” sieja tarpusavio teisės ir pareigos pagal skunde nurodomą jungtinės veiklos sutartį. Išieškotojos pateikti duomenys patvirtina, jog įvertinus pareiškėjos galimo reikalavimo dydį su turto pardavimo iš varžytynių kaina – 550 277 Eur, nėra pagrindo pripažinti realią žalą pareiškėjai ir grėsmę sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar neįvykdymui.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti antstolės vykdytose varžytynėse perleisto suinteresuotajam asmeniui UAB „GJ baldai“ turto bei nuomos teisės į žemės sklypą varžytynių akto pasirašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas, teigdamas, jog UAB „GJ baldai“ turėjo galimybę ginčyti nustatytas turto pardavimo kainas, jei antstolis vykdė turto pardavimą pažeisdamas CPK normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl turto įkainojimo ir teisių gynimo varžytynių metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, jog tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Pareiškėja pateikė įrodymus, jog antstolės nustatyta turto vertė neatitinka rinkos vertės ir yra nustatyta neteisingai. Be to, nėra visiškai jokio priežastinio ryšio tarp pareiškėjos skundo pagrįstumo ir UAB „GJ baldai“ naudojimosi savo teise ginčyti turto įkainojimą.
8.2. Pareiškėja yra UAB „GJ baldai“ kreditorė. Pagal CPK 633 straipsnio 2 dalį asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Kreditorius visada yra suinteresuotas savo skolininko turtine padėtimi ir jo atžvilgu vykdomais išieškojimo procesais, nes vykdymo metu gali būti nepagrįstai ir neteisėtai pabloginta skolininko turtinė padėtis (nagrinėjamu atveju ginčo turtą pardavus už mažesnę nei rinkos vertė), o tai pažeidžia kreditoriaus, kaip suinteresuoto asmens, teises ir teisėtus interesus, nes atsiranda rizika skolininkui atsiskaityti ne su visais savo kreditoriais. Todėl nagrinėjamoje byloje pareiškėjos turtinis suinteresuotumas yra akivaizdus.
Šalies argumentai
8.3. Teismas klaidingai konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti realią žalą pareiškėjai ir grėsmę sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar neįvykdymui. Turtą pardavus iš varžytynių, iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi (CPK 700 straipsnis), o likusios lėšos yra perduodamos skolininkui. Todėl kuo didesne kaina yra parduodamas turtas, tuo daugiau lėšų lieka skolininkui, kuris jas turi panaudoti atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tarp jų ir su pareiškėja (CK 6.930 straipsnis). Pareiškėja nukentėtų ne tik dėl netinkamai įkainoto ir realizuoto varžytynėse turto, bet ir dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo. Pareiškėja prašymo pateikimo dieną negalėjo nurodyti tikslaus žalos dydžio, kadangi šiuo metu tik skaičiuoja jai padarytus nuostolius. Pagal CK 6.255 straipsnį realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti.
8.4. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-26790-964/20l8 pagal pareiškėjos prevencinį ieškinį antstolei. Taigi, jau vien ši aplinkybė, kad yra priimtas ir nagrinėjamas pareiškėjos prevencinis ieškinys, suponuoja išvadą, jog yra pagrindas pripažinti realią žalą pareiškėjai ir grėsmę sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar neįvykdymui. Pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atitiko tokiems prašymams keliamus turinio reikalavimus, pareiškėja įrodė preliminarų skundo pagrįstumą bei grėsmę, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo vykdymas pasunkės arba net taps neįmanomu.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotasis asmuo KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepimu į pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Skolininkė UAB „GJ baldai“ skolos išieškotojai KU „Mėmelio taupomoji kasa“ grąžinimo užtikrinimui 2013 m. spalio 3 d. hipotekos sutartimi įkeitė nekilnojamąjį turtą, kuris šiuo metu yra parduodamas iš varžytynių. Antstolės užsakymu 2018 m. balandžio 18 d. buvo atlikta ekspertizė turto vertei nustatyti, turtas įvertintas 346 000 Eur. Siekdama sustabdyti varžytynes, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos skolininkei UAB „GJ baldai“ iškėlimo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdomas varžytynes. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi minėtoje byloje tenkino pareiškėjos prašymą, tačiau 2018 m. birželio 20 d. panaikino laikinąsias apsaugos priemones.
9.2. Varžytynių metu turtas buvo parduotas UAB „Idea In“ už 550 277 Eur, nors pradinė turto pardavimo kaina buvo 276 800 Eur. Pareiškėja 2018 m. birželio 28 d. dar kartą Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. eB2-4075-275/2018 pateikė prašymą sustabdyti antstolės vykdytinose varžytynėse tariamai už pernelyg žemą kainą perleisto UAB „GJ baldai“ Turto varžytynių akto pasirašymą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, motyvuodamas iš esmės tuo, kad turto pardavimas turi būti užbaigtas. Analogiškas laikinąsias apsaugos priemones buvo taikęs ir Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-26790-964/2018, kuri buvo iškelta pagal pareiškėjos prevencinį ieškinį, kuriuo reikalaujama uždrausti antstolei pasirašyti Turto pardavimo iš varžytynių aktą. Tačiau išieškotojai pateikus atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 13 d. nutartimi taip pat pasinaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
9.3. Pareiškėja neįrodė pagrindų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pareiškėjos skundas nėra tikėtinai pagrįstas. Pareiškėja nepateikė duomenų, jog ji yra UAB „GJ baldai“ kreditore. Pareiškėja nėra vykdymo procese dalyvaujantis asmuo ir neturi subjektinės teisės skųsti antstolės veiksmų. Pareiškėjos pateiktas 2016 m. gruodžio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas yra neaiškios juridinės galios dokumentas. Aktą UAB „GJ baldai“ vardu pasirašė UAB „Apskaitos analizė“, su kuria UAB „GJ baldai“ nuo 2016 m. gegužės 5 d. yra vienašališkai nutraukusi apskaitos tvarkymo sutartį. Teismui taip pat nepateikta jokia pareiškėjos su skolininke sudaryta jungtinės veiklos sutartis.
9.4. Turto rinkos vertė yra nustatyta, nepažeidžiant įstatymų normų. Prieš paskelbiant varžytynes buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti. Pareiškėja nepateikė jokių patikimų duomenų, kad turto vertė, lyginant ją su ekspertizės akte nustatytąją verte, pasikeitė ar kad apskritai turto vertintojai šio turto vertę nustatė netinkamai. Pareiškėja teisės aktų nustatytais terminais nepateikė antstolei jokių pretenzijų dėl turto rinkos vertės nustatymo ir (ar) pradinės šio turto pardavimo varžytynėse kainos nustatymo.
Atsiliepimas
9.5. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pažeidžia išieškotojos interesus. Turto hipoteka užtikrintas išieškotojos reikalavimas sudaro 272 628,99 Eur. Užtikrinant hipotekos turėtojų interesus teismų praktikoje pabrėžiama, jog atsižvelgiant į tai, kad hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės ir tik šiuos reikalavimus patenkinus tenkinami kitų kreditorių reikalavimai, laikantis įstatyme nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės bei proporcingumo principo, konstatuotina, jog hipotekos kreditorius turi privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius, siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Pareiškėjos prašomi taikyti antstolio veiksmų suvaržymai yra nesuderinami su hipotekos kreditoriaus prioritetiniais interesais bei šiuo klausimu formuojama teismų praktika.
9.6. Pareiškėjas neįrodė, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pareiškėja siekia apsisaugoti nuo rizikos, kad jos tariamas 13 819,65 Eur reikalavimas nebus patenkintas iš skolininkės UAB „GJ baldai“ turto. Byloje esantys duomenys apie skolininkės UAB „GJ baldai“ kreditorinius įsipareigojimus, patvirtina, jog iš turto pardavimo kainos galės būti patenkintas ne tik išieškotojos reikalavimas, bet taip pat ir kitų kreditorių reikalavimai, kadangi turtas parduotas už 550 277 Eur, išieškotojos reikalavimą sudaro 272 628,99 Eur, pareiškėjos – 13 819,65 Eur, kitų kreditorių reikalavimai – 27 810,74 Eur. Taigi pareiškėjos interesai dėl turto pardavimo objektyviai nenukentės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl antstolės vykdytose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) perleisto turto varžytynių akto pasirašymo sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolė vykdo 2015 m. spalio 26 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos iš skolininkės UAB „GJ baldai“ išieškojimo hipotekos kreditorei KU „Mėmelio taupomoji kasa“. Vykdymo proceso metu antstolė paskelbė išieškotai įkeisto nekilnojamojo turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose turtas ir teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą buvo perleistos už 550 277 Eur pirkėjai UAB „Idea In“. Pareiškėja, teigdama, jog taip pat yra skolininkės kreditorė, ginčija šias varžytynes, nes turtas buvo perleistas už daug mažesnę nei rinkos kainą, todėl prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti perleisto turto varžytynių akto pasirašymą.
14. Pažymėtina, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Aplinkybes, ar iš varžytynių parduodamas turtas buvo tinkamai įkainotas, galės būti patikrintos ir nustatytos tik pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų nagrinėjant iš esmės. Tuo tarpu, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbus yra tik pareiškėjos reikalavimo teisės skolininkei pagrįstumas bei galima grėsmė, kad pareiškėjai galimai palankios teismo priimtos nutarties dėl jos skundo dėl antstolio veiksmų įvykdymas pasunkės arba bus neįvykdytas.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjos reikalaujamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo ne vieną kartą jau nagrinėtas kitose civilinėse bylose: Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-4075-275/2018 dėl bankroto bylos UAB „GJ baldai“ iškėlimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-26790-964/20l8 pagal ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prevencinį ieškinį atsakovei antstolei N. Š.-S. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tretieji asmenys: UAB „GJ baldai“, KU „Mėmelio taupomoji kasa“, UAB „Idea In“. Pastaroji byla Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo nutraukta, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Taip pat minėtoje nutartyje teismas nustatė, jog byloje neliko ir paties ginčo dalyko, nes varžytynės, kuriose parduoto turto perdavimo iš varžytynių aktą ieškovas prašo uždrausti antstolei sudaryti, antstolio D. S. 2018 m. liepos 24 d. patvarkymu yra paskelbtos neįvykusiomis, nes jas laimėjęs varžytynių dalyvis už varžytynėse pirktą turtą per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4075-275/2018 iškėlė skolininkei UAB „GJ baldai“ bankroto bylą ir areštavo bankrutuojančios UAB „GJ baldai“ nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialinį turtą. Taigi pareiškėjos, kaip UAB „GJ baldai“ kreditorės, turtiniai interesai yra užtikrinti pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Nors nei minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis šiuo metu dar nėra įsiteisėjusios, tačiau jų priėmimo faktas yra pakankamas konstatuoti pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų preliminarų nepagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais, tuo pačiu paneigiant pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, kuriais įrodinėjamas preliminarus pareiškėjos skundo pagrįstumas.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
18. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.