Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-05-20 · Civilinė byla Nr. 2A-296-227/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-20
Bylos Nr.
2A-296-227/2013
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00542-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė (pran.)
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
A. S.
Advokatai
Linas Cirtautas
Kategorijos
  • 42.10.41.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-296-227/2013

Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00542-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 42.10.41.11.1; 121.14; 121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ir atsakovo A. S. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-709-500/2012 ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. S. dėl sutarties nutraukimo ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti 2007-10-02 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. K. ir atsakovo A. S., žemės sklypą grąžinti V. K. teisių perėmėjai, t. y. ieškovei J. K. bei priteisti jos naudai iš atsakovo A. S. 6 006,23 Lt palūkanų bei teismo išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad pagal 2007 m. spalio mėn. 02 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį V. K. už 57 550 Lt pardavė atsakovui A. S. 11, 5100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi už parduotą žemės sklypą atsakovas įsipareigojo pilnai sumokėti V. K. iki 2009 m. gruodžio mėn. 31 d., tačiau atsakovas šios sąlygos laiku neįvykdė ir už parduotą žemę V. K. sumokėjo tik 11 600 Lt, iš jų 5 000 Lt sutarties pasirašymo dieną, o likusius 6 600 Lt po to. Kadangi atsakovas neįvykdė sutarties sąlygos, pilnai apmokėti sutartyje numatytu terminu už žemę ir nesumokėjo didžiosios dalies pinigų už žemę, atsakovas esmingai pažeidė sutarties sąlygas. Žemės pardavėjas V. K. mirė 2010-11-19. Po jo mirties ieškovė pagal testamentą paveldėjo visas V. K. teises ir pareigas, tame tarpe ir teises ir pareigas pagal 2007-10-02 žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė 2011-11-18 raštu nurodė atsakovui padengti likusią skolą ir įspėjo jį dėl galimo sutarties nutraukimo, tačiau atsakovas į tai nereagavo ir skolos už žemę nesumokėjo. Laiku nesumokėdamas sutartos žemės sklypo kainos, atsakovas iš esmės pažeidė pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, todėl ieškovė prašė teismą sutartį nutraukti ir žemės sklypą grąžinti ieškovei, taip pat priteisti iš atsakovo ir įstatymo nustatyto dydžio, t. y. 5 % palūkanas už visą laiku nesumokėtą sumą už žemę.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tekino iš dalies ir nutraukė 2007 m. spalio mėn. 02 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. K. ir A. S., pagal kurią V. K. pardavė atsakovui A. S. 5 100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškinio dalį dėl palūkanų už pavėluotą atsiskaitymą priteisimo atmetė, 5100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) grąžino V. K. testamentinei įpėdinei, t. y. ieškovei J. K., o J. K. įpareigojo grąžinti A. S. 20 132 Lt, sumokėtus už parduotą žemę, priteisė iš atsakovo A. S. 1 727 Lt žyminio mokesčio ieškovės J. K. naudai ir 35,80 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismas konstatavo, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai yra įrodyta, jog atsakovas neįvykdė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 8 p. numatytos sąlygos ir už žemę sutartyje numatytu terminu pilnai nesumokėjo. Remdamasis žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties antrojoje pusėje esančiais įrašais bei V. K. parašais, teismas darė išvadą, jog atsakovas sumokėjo V. K. už žemę 8 532 Lt bei 5 000 Lt pirkimo sutartyje numatytą sumą. Atsakovui nepateikus patikimų rašytinių įrodymų, o teismo posėdyje apklaustiems liudytojams nurodant prieštaringas aplinkybes, teismas laikė neįrodyta, kad atsakovas būtų sumokėjęs kitas sumas už perkamą žemės sklypą ar būtų atsiskaitęs grūdais ar gyvuliais. Notarine tvarka patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje esant numatytai sąlygai, kad už žemę atsakovas V. K. pilnai privalo apmokėti iki 2009 m. gruodžio mėn. 31 d. ir atsakovui šios sąlygos neįvykdžius, t. y. nesumokėjus didžiosios dalies sutartyje numatytos pinigų sumos, teismas paminėtą aplinkybę laikė esminiu sutarties pažeidimu, leidžiančiu sutartį nutraukti. Byloje ištirtais įrodymais buvo nustatyta, kad atsakovas pagal ieškovės įspėjimą nepervedė ieškovei nustatytu terminu nė dalies reikalaujamos pinigų sumos, todėl teismas konstatavo kad atsakovas dėl savo kaltės tinkamai neįvykdė 2007 m. spalio mėn. 02 d. su V. K. sudarytos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovui iš esmės pažeidus sudarytos sutarties sąlygas, teismas ieškovės ieškinį tenkino ir nutraukė 2007 m. spalio mėn. 02 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei taikė restituciją – žemės sklypą grąžino V. K. teisių perėmėjai J. K., o J. K. įpareigojo grąžinti atsakovui visa tai, ką atsakovas sumokėjo V. K. pagal minėtą sutartį. Ieškovės reikalavimą priteisti 6 006,23 Lt palūkanų atmetė, nurodė, kad taikius restituciją ir priteisus ieškovės prašomas palūkanas, ieškovė be pagrindo praturtėtų atsakovo sąskaita.

Šalies argumentai

Ieškovė J. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-12-27 sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybe, jog atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos sudaro 5 proc. metinės palūkanos, kaip tai numato CK 6.37 str. ir 6.210 str. Apeliantė pažymėjo, kad aplinkybė, jog sutartis nutraukiama dėl atsakovo kaltės neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės ir nuostolių atlyginimo. Atsakovas patvirtino paskutinius mokėjimus atlikus 2010 m. spalio pabaigoje, todėl ieškovė laikė, kad 8 532 Lt sumokėti 2010-10-25. Palūkanos pagal pradelstą prievolę 2012-12-27 sprendimo priėmimo dienai faktiškai sudarė 6 206,11 Lt, tačiau ieškovė nurodė prašanti priteisti tik 6 006,23 Lt palūkanų.

Atsiliepimas

Ieškovės J. K. atstovas advokatas Linas Cirtautas atsiliepimu prašo apelianto atsakovo A. S. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimu nurodoma, kad ieškovė testamentu paveldėjo visą V. K. turtą, iš ko jis besusidėtų, tad ieškovė perėmė visas mirusio asmens turtines ir kai kurias asmenines neturtines teises ir pareigas. Pagal testamentą išduotas 2012-09-19 paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina, kad ieškovei priklauso visos V. K. turėtos teisės ir pareigos pagal 2007-10-02 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas atstovas nurodė, kad nutrauktoji pirkimo-pardavimo sutartis buvo pažeista dar esant gyvam V. K. – praleistas terminas sumokėti, o sutartis nustatyta tvarka nepakeista. Ieškovė buvo nustačiusi terminą atsakovui sumokėti trūkstamą sumą iki 2011-12-30, o atsakovas sutartį su banku dėl kredito pasirašė tik 2012-01-02, t. y. jau po ieškovės nustatyto termino pasibaigimo. Atsakovas nesumokėjo trūkstamos sumos, nors žinojo ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, nei iki termino pasibaigimo, nei iki ieškinio padavimo 2012-07-01 dienos. Pardavėjas, esant esminiam sutarties pažeidimui, turi laisvę pasirinkti savo teisių gynybos būdą: reikšti ieškinį dėl kainos sumokėjimo arba kreiptis dėl sutarties nutraukimo. Nors atsakovas teigia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau šalys posėdžio metu nurodė esančios susipažinusios su visais paveldėjimo teisės liudijimais, o atsakovas nereiškė prašymo kurį nors vieną pagarsinti.

Šalies argumentai

Atsakovas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-709-500/2012 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog teismas, nenustatydamas, kokia ieškovės civilinė teisė pažeista, neatskleidė bylos esmės. Ieškovė J. K. paveldėjo tik reikalavimo teisę į pinigų sumą, nesumokėtą pagal 2007-10-02 pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau jai neperėjo visos pardavėjo teisės, todėl ieškovė galėjo prašyti tik priteisti jai nesumokėtos sumos likutį. Ieškinys buvo pareikštas neegzistuojančiai teisei apginti, todėl turėjo būti atmestas. Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas neatsižvelgė į CPK 6.217 str. išvardintas sąlygas, kurios turi būti nustatytos, siekiant pažeidimą pripažinti esminiu. Iš įstatymo normų formuluočių atsakovas sprendė, kad kainos dalies nesumokėjimas nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Pagal sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį griežtas terminų laikymasis nėra esminė sutarties sąlyga, atsakovas ketino atsiskaityti už visą nusipirktą sklypą, pardavėjas nereikalavo to padaryti iš karto. Apeliantas nurodė paėmęs paskolą sklypui išpirkti, tačiau ieškovė pinigų nepriėmusi. Teismas neatsižvelgė į pasekmes, kurias nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį patirs atsakovas. Šiuo atveju nei pardavėjas, nei jo įpėdinė prašyti nutraukti sutarties negali, jie tik gali reikšti reikalavimą nesumokėtų pinigų sumai priteisti. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles: nebuvo perskaitytas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, nebuvo ištirti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovo paimtą kreditą, teismas nevertino atsiliepimo į ieškinį argumentų.

Atsiliepimas

Atsakovas A. S. atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą patenkinti. Atsakovas nurodė, kad ieškovė netinkamai pasirinko savo pažeistų teisių gynybos būdą. Be to, pirkimo-pardavimo sutartyje šalys nesusitarė dėl palūkanų už mokėjimų vėlavimą. Apeliantė J. K. buvo nesąžininga, kadangi atsisakė priimti iš atsakovo likusią nesumokėtos kainos dalį, todėl atsakovui terminas vykdyti prievolę ieškovei nėra prasidėjęs. A. S. pažymėjo, jog ieškovė formulavo reikalavimą taikyti restituciją ir daiktą priteisti natūra, todėl teismas taikęs restituciją, šalis sugrąžino į status quo, kuomet palūkanos nėra skaičiuojamos. Šiuo atveju atsakovas pareigos mokėti palūkanas neturi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad V. K. ir A. S. 2007-10-02 sudarė Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. K. pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas A. S. įsipareigojo iki 2009-12-31 sumokėti 57 550 Lt sumą už perkamą žemės sklypą (b. l. 8-11). Sutartis buvo patvirtina notarės L. J.. 2007-11-10 V. K. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kad ir kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, po savo mirties paliko J. K. (b. l. 13). 2010-11-19 V. K. mirė (b. l. 12). 2011-10-26 ieškovei J. K. išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, kuriuo liudijima, kad J. K. paveldėjo reikalavimo teisę į pinigų sumą, nesumokėtą pagal 2007 m. spalio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. K. ir A. S. (b. l. 16). 2011-11-19 J. K. A. S. įteikė Įspėjimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodė iki 2011-12-23 sumokėti 48 750 Lt skolos ir 4 845,44 Lt palūkanų, priešingu atveju ieškovė nurodė kreipsiantis į teismą dėl sutarties nutraukimo (b. l. 20, 23). 2012-07-02 J. K. pareiškė ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, žemės sklypo grąžinimo bei palūkanų priteisimo (b. l. 5-6). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovei J. K. 2012-09-19 buvo išduotas Papildomas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, kuriame nurodoma, kad J. K. paveldėjo teises ir pareigas (kreditorinius reikalavimus) pagal 2007 m. spalio 2 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 50).

dėl atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų

Mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą apibrėžiamas paveldėjimo samprata (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi yra materialūs ir nematerialūs daiktai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis nuosavybės teisę į paveldėtą turtą įgyja nuo palikimo priėmimo momento ir būdamas paveldėto turto savininku turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). V. K. 2007-11-10 sudarytu Testamentu visą savo turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų, po savo mirties paliko J. K., taigi testamentu ieškovei buvo paliktas visas mirusiojo turtas, turtinės ir neturtinės paveldimos teisės. Po V. K. mirties ieškovei buvo išduoti Paveldėjimo teisės liudijimai, tarp jų ir 2011-10-26 Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą bei 2012-09-19 Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, kurie patvirtina, jog ne tik reikalavimo teisė į pinigų sumą pagal 2007-10-02 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ir kitos teisės ir pareigos pagal minėtą sutartį buvo paveldėtos ieškovės J. K.. Dėl šios priežasties apelianto A. S. apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė paveldėjo tik teisę reikalauti priteisti nesumokėtos sumos likutį, tačiau neturi kitų pardavėjo teisių pagal pirkimo-pardavimo sutartį, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė paveldėjo V. K. teises ir pareigas 2007-10-02 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir gali jomis naudotis, o šiuo atveju – reikšti reikalavimus dėl sutarties nutraukimo.

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o pirkėjas - priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia aplinkybe, kad atsakovas iš esmės pažeidė sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, ir prašo sutartį nutraukti. Apeliantas teigia, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl kita šalis turi galimybę įrodinėti priešingas aplinkybes, t. y. kad sutarties pažeidimas yra neesminis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienu ginčo atveju, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Pagal 2007-10-02 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas A. S. įsipareigojo sumokėti už įsigyjamą daiktą 57 550 Lt, iš jų 5 000 Lt – sutarties pasirašymo dieną, 3 000 Lt – iki 2007 m. gruodžio 31 d. ir 49 550 Lt – iki 2009 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas iki šios dienos pardavėjui už įsigytą žemės sklypą sumokėjo 20 132 Lt, apeliantai šios aplinkybės neginčijo, likusi 37 418 Lt žemės sklypo vertės dalis nesumokėta. Pirkimo-pardavimo sutarties šalis – pardavėjas, perduodamas kito asmens nuosavybėn turtą, pagrįstai tikisi, kad jam už šį turtą bus tinkamai ir laiku sumokėta, sutarties kaina ir jos sumokėjimas yra vienas esminių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. Taigi pardavėjo pagrindinis pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tikslas yra pinigų sumos gavimas. Nagrinėjamu atveju atsakovas sutartu terminu pardavėjui V. K. nesumokėjo nurodytos sumos. Rašytinėje notariškai patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyti aiškūs mokėjimo terminai, sutartis nustatyta notarine forma (CK6.183 str. 3 d.) pakeista ar papildyta nebuvo, atsakovas šių terminų nesilaikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas pažeidė sudarytą 2007-10-02 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Vertinant, ar sutarties pažeidimas buvo esminis, paminėtina, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Aplinkybė, kad V. K. iki mirties likusios pinigų sumos iš atsakovo nereikalavo, neleidžia daryti prielaidos, kad žemės sklypo vertės sumokėjimas nustatytu laiku V. K. nebuvo esminė sąlyga, kaip kad teigia apeliantas. Pirkėjas pardavėjui ir jo įpėdinei sumokėjo 35 proc. sutartos žemės sklypo dalies, 65 proc. šios sumos liko nesumokėta. Nuo termino sumokėti visą sutarties kainą pabaigos jau praėjo daugiau nei treji metai. Pardavėjas turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių sutartu metu gauti atitinkamą pinigų sumą, tačiau didžiosios pinigų dalies negavo nei terminui pasibaigus, nei per trejus metu po to. Ieškovė J. K. atsakovui suteikė papildomą terminą sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nors, kaip pats atsakovas nurodo, A. S. buvo suteikta 43 000 Lt paskola žemės ūkio paskirties žemės pirkimui (b. l. 37), tačiau atsakovas gautos paskolos nepasiėmė ir jos nepanaudojo įsiskolinimui padengti. Atsakovas nurodo, kad ieškovė atsisakė priimti pinigus, tačiau pažymėtina, jog 2011-11-18 įspėjime dėl sutarties nutraukimo (b. l. 20) aiškiai nurodyta, kad atsakovas pinigus turi pervesti į asmeninę J. K. sąskaitą Lietuvos kredito unijoje. Rašte nurodytas ieškovės sąskaitos numeris, tad atsakovas turėjo visas galimybes finansiniam įsipareigojimui įvykdyti ir nesumokėtą pinigų sumą ieškovei pervesti į banko sąskaitą, tačiau tai padaryta nebuvo. Minėta, bankas priėmė sprendimą dėl tikslinės paskolos suteikimo - žemės ūkio paskirties žemės pirkimui. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 2007-10-11 ginčo žemės sklypas įregistruotas nuosavybės teise atsakovo vardu (b.l.21). Esant šioms aplinkybėms negalima vienareikšmiškai spręsti, kad bankas priėmė sprendimą suteikti atsakovui paskolą atsiskaitymui už nupirktą žemės sklypą, o ne kito žemės sklypo pirkimui.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pasyvų pirkėjo elgesį vykdant sutartines prievoles, A. S. veiksmai, t. y. neveikimas, vertinami kaip esminis 2007-10-02 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas (CK 6.217 str.). Nors apeliantas A. S. teigia, kad teismas neatsižvelgė į neproporcingai didelius nuostolius, kuriuos atsakovas patirs sutartį nutraukus, tačiau tokių nuostolių nedetalizuoja, nepateikia galimus nuostolius pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas tokį argumentą pripažįsta nepagrįstu. Sutarties pažeidimą pripažinus esant esminį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2007-10-02 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nutraukė ir taikė restituciją (CK 6.222 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad teismas nenustatė, kokia ieškovės civilinė teisė buvo pažeista, netinkamai taikė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nesirėmė teismų praktika, neištyrė visų rašytinių dokumentų. Šie apeliacinio skundo argumentai pripažinti nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvo pažeista ieškovės kaip pardavėjo teisė į pirkimo-pardavimo sutarties kainą, todėl teismo sprendimu šią ieškovės teisę apgynė. Aplinkybė, kad ne visi rašytiniai dokumentai, kuriuos teismas vertino nagrinėdamas bylą, buvo tiesiogiai paminėti priimtame sprendime, nereiškia, jog tokių dokumentų ir įrodymų teismas nevertino ir jais nesirėmė. Priimtas sprendimas atitinka teismų praktikos suformuotas gaires šios kategorijos bylose, o atsakovas, teigdamas, kad įrodinėjimo taisyklės buvo netinkamai pritaikytos, šių savo teiginių nepagrindė ir nenurodė, kokios konkrečios taisyklės ir kaip jos buvo pažeistos.

dėl ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų

Ieškovė J. K. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas priteisti 6 006,23 Lt palūkanas. Nutraukus sutartį, vadovaujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, taikoma restitucija; pagal bendrąją restitucijos taisyklę šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Ieškovei perduodamas 11,5100 ha žemės sklypas, o atsakovui - jo sumokėta 20 132 Lt suma, taip šalis grąžinant į pradinę padėtį. Pažymėtina, kad nutraukus sutartį ir taikant restituciją, kaip to pageidauja ieškovė, kiekviena šalis turi grąžinti viską, ką gavo pagal sutartį iš kitos šalies. Įstatymas nenumato restitucijos taikymo su išimtimi, vieną šalį paliekant blogesnėje padėtyje. Ieškovas, kreipdamasis pažeistų teisių gynybos, pats pasirenka jam priimtiną gynybos būdą, suformuluoja ieškinio dalyką ir prašymą teismui. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo teises pasirinko ginti nutraukiant sutartį ir taikant restituciją, o ne priteisiant skolą ir palūkanas ar delspinigius iš laiku neatsiskaičiusio žemės sklypo pirkėjo. Nors apeliantė nurodo, kad turi teisę į piniginę satisfakciją kaip minimalių nuostolių kompensavimą, tačiau nenurodo, kokius konkrečiai nuostolius ji patyrė, nepateikia įrodymų, kad tokie nuostoliai tikrai atsirado. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad iš atsakovo ieškovei priteisus prašomas palūkanas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų, todėl reikalavimas priteisti palūkanas pagrįstai atmestas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

Abu apeliacinius skundus atmetus, šalių patirtos išlaidos paliekamos kiekvienai iš jų (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutar i a:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

teisėjai Ramunė ČeknienėMargarita DzelzienėZina Mickevičiūtė