Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Aderosa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1056-658/2016, pagal ieškovės UAB „Aderosa“ prašymą dėl baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Aderosa“ ir UAB „Digora“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Banas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

UAB „Aderosa“ 2015 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydama panaikinti skirtą baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties, kuria netenkintas UAB „Aderosa“ prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi taikytos 500 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Atskirajame skunde UAB „Aderosa“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nurodo, kad kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Banas“ buvo kraštutinė priemonė, atsakovui piktybiškai vengiant sumokėti skolas, kurių didelė dalis yra priteista teismų sprendimais, taip pat, kad pakartotiniai prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo atlikti per klaidą ir nereiškia apeliantės nesąžiningumo bei piktnaudžiavimo procesine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apeliantei paskirta 500 Eur bauda. Visus atskirajame skunde išdėstytus skundžiamos nutarties panaikinimo ar paskirtos baudos sumažinimo argumentus pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl baudos panaikinimo, tai patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Aderosa“ (toliau - ieškovė arba apeliantė) 2015-10-27 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Banas“ ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (priimtas 2015-10-28) (finansinio reikalavimo suma 394,84 Eur), pagal apeliantės ir UAB „Irtomsta“ 2015-09-11 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 000221, kuria apeliantei perleista 260,31 Eur skola, priteista Kauno apylinkės teismo 2015-04-07 sprendimu už akių, taip pat delspinigiai, palūkanos, baudos.

2015-10-29 Kauno apygardos teisme gautas apeliantės prašymas dėl įstojimo į bylą bendraieške ir bankroto bylos UAB „Banas“ iškėlimo, laikinųjų apsaugos priemonių 459,97 Eur sumai taikymo (finansinio reikalavimo suma 459,97 Eur), pagal apeliantės ir UAB „Sakla“ 2015-09-14 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleista 319,83 Eur skola.

2015-10-29 Kauno apygardos teisme gautas ieškovės prašymas dėl įstojimo į bylą bendraieške, bankroto bylos UAB „Banas“ iškėlimo taip pat laikinųjų apsaugos priemonių 720,98 Eur sumai taikymo (finansinis reikalavimas 720,98 Eur), pagal apeliantės ir UAB „DDL Ekspedicija“ 2015-09-17 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleista 553,70 Eur skola.

Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės UAB „Aderosa“ prašymus įtraukti bendraieške, prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė yra realizavusi savo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Banas“ iškėlimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įtraukti ją bendraieške į bylą, kuri iškelta pagal jos pačios pareiškimą. Teismas, pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėjo, kad skirtingai nei ginčo teisenoje, bankroto bylose laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama ne vieno kurio nors konkretaus kreditoriaus, tačiau visų įmonės kreditorių turtinių interesų užtikrinimo bei sklandaus bankroto proceso vykdymo, todėl areštas, jei tam yra pagrindas, yra taikomas visam įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, nekilnojamam ir kilnojamam turtui, turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Kauno apygardos teisme 2015-12-10 gautas ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Banas“ iškėlimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (finansinio reikalavimo suma 1 963,31 Eur), pagal ieškovės ir UAB „E.I.R. INTERNATIONAL FOEWARDING“ 2015-10-06 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 000241, kuria perleista 1 705,15 Eur skola, priteista Kauno apylinkės teismo 2015-04-10 sprendimu už akių, taip pat delspinigiai, palūkanos, baudos.

Kauno apygardos teisme 2015-12-11 gautas ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Banas“ iškėlimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (finansinio reikalavimo suma 1 117,49 Eur), pagal ieškovės ir UAB „Mirinta“ 2015-09-24 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 000230, kuria perleista 1 004,37 Eur skola, delspinigiai, baudos. Skola priteista 2015-09-07 Kauno apylinkės teismo sprendimu už akių.

Kauno apygardos teisme 2015-12-16 gautas ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Banas“ iškėlimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (finansinio reikalavimo suma 316,16 Eur), pagal ieškovės ir UAB „Semilija“ 2015-09-29 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleista 258,30 Eur skola, delspinigiai, palūkanos, baudos. Skola priteista 2015-07-14 Kauno apylinkės teismo 2015-07-14 sprendimu už akių.

Taigi, kaip matyti ieškovė net šešis kartus kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydama UAB „Banas“ iškelti bankroto bylą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal pareiškimuose nurodytą finansinio reikalavimo dydį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės ir trečiųjų asmenų sudarytos skolų perleidimo sutartys laikotarpyje nuo 2015-09-11 iki 2015-10-06, todėl ieškovė, kreipdamasi su pirmuoju 2015-10-28 pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo apskaičiuoti, kiek ir pagal kokias reikalavimo sutartis atsakovė yra skolinga ieškovei, tačiau tendencingai, mažu intervalu teikė pirmosios instancijos teismui pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, remdamasi vis su kitu trečiuoju asmeniu sudarytos reikalavimo sutarties pagrindu, taip pat prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors pirmosios instancijos teismas dar 2015-11-03 nutartyje aiškiai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos visų įmonės kreditorių interesų atžvilgiu, taip pat taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Pažymėtina, kad savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 str. 1 d., 1.137 str. 3 d.; CPK 7 str. 2 d.), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Taigi, visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-144/2014).

Pagal CPK 95 straipsnį, reglamentuojantį piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792 Eur baudą nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismų praktikoje aiškinant šią normą nurodyta, kad kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), yra neribota, tačiau ja turi būti naudojamasi sąžiningai bei tikslingai, t. y. tik siekiant apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Elgesys, kai į teismą kreipiamasi kitu tikslu (pvz., norint sukelti kitai šaliai/šalims nepatogumus, bet ne realiai apginti savo ar kito suinteresuoto asmens teises), laikomas neteisėtu ir traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-329/2014). Taigi nors apeliantės argumentai, susiję su teise į teisminę gynybą, jos prieinamumu, iš esmės yra teisingi, teisė į teisminę gynybą yra įtvirtinta ir garantuojama pagrindiniuose įstatymuose, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstumą, jog ieškovė bankroto institutu naudojosi ne pagal jo paskirtį, o siekdama kitų tikslų – skolų išsiieškojimo. Daugkartinis bankroto bylos inicijavimas nagrinėjamu atveju laikytinas kaip paslėptas skolų išsiieškojimo būdas. Šią aplinkybę patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, nepaneigta atskirajame skunde, kad atsakovei, po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui, pradėjus vykdyti atsiskaitymus su ieškove, ieškovė kas kelios dienos pradėjo teikti po naują pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo vis su kitomis neapmokėtų skolų sumomis. Tai patvirtina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantė atskirajame skunde, iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas baudą skyrė ne dėl to, kad ieškovė siekė įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, atsakovei negrąžinus skolų taikiu būdu, net ir tų, kurios yra priteistos teismų sprendimais, bet dėl to, kad šią savo teisę įgyvendino piktnaudžiaudama procesu, teikdama tapačius prašymus (dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir bankroto bylos iškėlimo), su nauju finansiniu reikalavimu vis prašydama įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nors skolos perleidimo sutartys sudarytos iki pirmojo kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes labiau tikėtina, kad apeliantės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo teikiami tendencingai, siekiant paslėptų tikslų, o ne per klaidą, todėl tik dar kartą patvirtina, kad apeliantė savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai (CPK 95 str., CPK 42 str. 5 d.). Nors įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys, ieškovės elgesys patvirtina netinkamą ir piktybišką savo procesinių teisių įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai atsakovei skyrė 500 Eur baudą už nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, todėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.,185 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.