Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro Dariaus Krogerto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini) sav., Lietuva, deklaruojama gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2013-10-22 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., BK 182 str. 3 d., BK 63 str. pagrindu subendrinus bausmes - 1 m. 10 mėn. l.a., BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 m.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. G. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent:

2016-10-31, apie 20 val. 40 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), E. G., būdamas neblaivus (nustatytas 2.05 prom. girtumas), žodinio konflikto su savo patėviu nukentėjusiuoju P. B. metu, tyčia abiem rankomis į krūtinę pastūmė P. B., po ko pastarasis pargriuvo ir nugara atsitrenkė į medinį lovos kraštą, po ko jis (t.y. E. G.) tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė P. B. į veidą ir tris kartus tyčia koja įspyrė nukentėjusiajam P. B. į nugarą, t.y. tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam P. B. padarė nubrozdinimą dešinės mentės srityje, kas yra kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis E. G. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nurodė, kad jis sutinka su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą. 2016 m. spalio 31 d. jis maždaug apie 17:00 val. grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose jau gerus metus gyvena su savo patėviu P. B., patėvio broliu V. B. ir močiute N. B.. Jis savo patėvį P. B. laiko savo tėvu, kadangi pastarasis jį augino nuo vaikystės. Jo (t.y. E. G.) mama yra mirusi jau 12 metų. Taigi apie 17:00 val. jis grįžo į savo namus su savo draugu E., kurio pavardės nežino. Jis su E. buvo išgėrę. Tuo metu namuose buvo tėvas, baba, tėvo brolis ir tėvo draugas, kurio vardo neatsimena. Jie visi keturi girtavo kambaryje, kadangi jų butas yra vieno kambario. Jis su E. prisijungė prie jo namiškių, kadangi jie turėjo alkoholio ir jie atsinešė savo alkoholio. Jis (t.y. E. G.) kartu su E. atsinešė dvi ar tris ,,pūsles“ alaus, po vieną litrą talpos, 7,5 laipsnių stiprumo. Prieš ateinant į namus, jis su E. ir dar vienu draugu, trise buvo išgėrę penkias ,,pūsles“ alaus irgi po vieną litrą talpos, 7,5 laipsnių stiprumo. Kiek jis atsimena, namiškiai namuose irgi turėjo alaus, kuris buvo 6,00 laipsnių stiprumo, po vieną litrą talpos, tačiau kiek jie turėjo butelių - pasakyti negali, nes to neatsimena. Jis su E. prisijungė prie namiškių, kartu kalbėjo, gerai sutarė, visi kartu girtavo, kiek visi bendrai išgėrė - pasakyti negali. Jis neatsimena tikslaus laiko, bet atsimena, kad E.. buvo išėjęs, kai prasidėjo konfliktas jų namuose. Tėvas pradėjo su bobute kalbėti rusiškai būdami virtuvėje apie jo asmeninį gyvenimą. Jis tada labai susinervino, ir nuėjęs į virtuvę, pradėjo su jais abiem ginčytis. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis bandė išsiaiškinti, ką jie apie jį taip kalba, tačiau tėvas jam nieko nepaaiškino. Tada jis nuėjo į kambarį miegoti. Jam begulint, maždaug po kokių 10-15 min., vėl išgirdo kaip tėvas su baba apie jį vėl kalba. Tada jis vėl susinervino ir gulėdamas lovoje, kuri yra pristumta prie sekcijos, dešinės rankos delnu trenkė į sekcijos durelių stiklą, kuris sudužo. Tada tėvas atėjo į kambarį. Jis su tėvu pradėjo stumdytis. Jam (t.y. E. G.) abiem rankomis stipriau stumtelėjus tėvą į pastarojo lovos pusę, esančią priešais jo lovą, tėvas neišlaikė pusiausvyros ir suklupęs griuvo, nugara atsitrenkdamas į lovos medinį kraštą. Tėvui atsistojus, jis nieko nelaukdamas pats dešinės rankos kumščiu sudavė tėvui į nosį, tačiau atsimena, kad jo ranka nuo jo nosies nuslydo link jo dešinės pusės žando. Jis mano, kad jo tėvas tik griūdamas ir atsitrenkdamas į lovos kraštą galėjo susižaloti savo nugarą, nes jis neatsimena, kad jam būtų spyręs. Bet jeigu tėvas taip pasakė, tai galbūt taip ir galėjo būti, nes jis to nepamena, galbūt dėl per didelio girtumo. Kai jis (t.y. E. G.) tėvui sudavė į veidą, tėvas jį matyt gindamasis pastūmė ir jis neišlaikęs pusiausvyros trenkėsi su kaklu iš dešiniojo šono pusės į savo lovos medinį kampą. Jam lyg šiol yra paraudęs kaklas, bet jis dėl to tėvui pretenzijų neturi, kadangi pats pirmas pastarajam sudavė. Tėvas išėjo į laiptinę ir iškvietė policiją. Kiek jis atsimena, jų su tėvu grumtynes matė baba, kuri atbėgo iš virtuvės, kad užstotų tėvą. Tuo metu tėvo draugas buvo virtuvėje, jis nieko neturėjo matyti. O tėvo brolis V. miegojo kitoje lovoje, esančioje prie durų. Jis mano, kad tėvo brolis nieko nesuprato, kad jie su tėvu susimušė, nes jis tuo metu jau snaudė, be to, pastarasis turi protinę negalią, su juo susikalbėti neįmanoma. Paliudyti jo su tėvu konfliktą gali tik jo baba. Pareigūnai atvyko gana greitai, išsiaiškino situaciją ir jie jį išvežė į komisariatą, uždėję antrankius. Prieš šį įvykį jis (t.y. E. G.) prieš tėvą yra smurtavęs kokius tris kartus. Vieną kartą buvo kviesta policija, tačiau byla nebuvo pradėta, nes tėvas nerašė pareiškimo. Jis (E. G.) nėra turėjęs jokių galvos traumų, nesirgo jokiomis psichinėmis ar priklausomybių ligomis, nėra lankęsis pas jokius psichiatrus. Gailisi, kad smurtavo prieš savo tėvą (b.l. 36-38).

Pareiškus galutinį įtarimą, E. G. nurodė, kad jis sutinka su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą, atsimena savo ankstesnius parodymus, juos tvirtina. Jis atsimena, kad abiem rankomis pastūmė tėvą, dėl ko pastarasis griūdamas atsitrenkė į medinį lovos kraštą. Tuomet tėvui atsistojus atsimena, kad dešinės rankos kumščiu trenkė pastarajam į veidą. Pirmosios apklausos metu sakė, jog neatsimena, kad būtų tėvui įspyręs tris kartus į pastarojo nugarą, tačiau sutinka, kad taip galėjo įvykti, kadangi tuo skundėsi jo tėvas. Net po jo pirmosios apklausos jis su tėvu kalbėjo ir pastarasis sakė, kad jis (t.y. E. G.) tėvą spardė, todėl jis sutinka su tuo, kad tėvui įspyrė tris kartus į nugarą, tačiau nežino, kuria koja ar tai dešine, ar kaire. Jis taip pasielgė, kadangi supyko ant tėvo, kad pastarasis pradėjo aptarinėti jo gyvenimą ir jam tai labai nepatiko. Jis labai gailisi dėl tokio savo elgesio (b.l. 36-38, 46-47).

Be kaltinamojo E. G. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis P. B. parodė, kad 2016-10-31, apie 18 val. 30 min. į namus (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus jo posūnis E. G.. Tuo metu namie jis (P. B.) buvo su savo motina N. B.. Jie šiuo adresu gyvena visi kartu. Jo posūnis pradėjo priekaištauti ir kaltinti juos, kad valstybė pastarajam atėmė vaikus, prarado žmoną. Tai buvo žodinis konfliktas. Po kažkiek tai laiko, apie 20 val. 40 min., jam (P. B.) būnant kambaryje ir sėdint prieš posūnį ant kitos lovos, pastarasis išgėrė alaus ir vėl pradėjo jam (P. B.) priekaištauti dėl vaikų. Jis E. G. pasakė, kad „raminkis tu čia ir eik miegoti“. Tada E. G. atsistojęs nuo lovos, priėjęs prie jo kumščiu vieną kartą trenkė jam į veidą. Nuo suduoto smūgio jam (P. B.) iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir jis susirietė. Tada E. G. nieko nesakęs dar tris kartus spyrė jam į nugarą. Po suduotų smūgių E. G. apsiramino ir nieko nesakęs atsigulė į lovą. Tada jis išėjo į namo laiptinę ir iškvietė policiją. Jis posūnį augina vienas nuo 2005 metų, kai mirė pastarojo motina. Šio įvykio niekas daugiau nematė. E. G. prieš jį anksčiau kelis kartus buvo smurtavęs, bet policijai jis nepranešė. Prašo sudrausminti E. G. (b.l. 14).

Papildomos apklausos metu P. B. nurodė, kad jis su savo mama kalbėjo rusiškai, o E. G. pasirodė, kad jį (E. G.) apkalba, todėl ir kilo žodinis konfliktas bei E. G. jį primušė. E. G. jį pastūmė, kumščiu sudavė į veidą (iš nosies bėgo kraujas) bei jam nugriuvus E,G. jam tris kartus įspyrė. Jam skaudėjo. E. G. išgėręs būna agresyvus. E. G. nekartą prieš jį smurtavo, o šį kartą kreipėsi į policiją, kad E. G. būtų sudrausmintas bei kad jo nebemuštų (b.l. 14, 16-18).

Liudytoja N. B. parodė, kad ji gyvena jai priklausančiame vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini) , kartu su savo sūnumi P. B., kitu sūnumi V. B. ir savo sūnaus posūniu E. G.. Sūnus P. E. užaugino kaip savo sūnų, E. rūpinasi kaip sūnumi, todėl E. ir gyvena su jais. Jos sūnus V., kuris gyvena jos bute, yra neįgalus, jis turi psichinę negalią, mažai kada bendrauja. 2016 m. spalio 31 d. ji buvo savo namuose su savo sūnumis P. ir V. ir P. draugu A.. Jie tą vakarą šiek tiek išgėrė. Ji nebeatsimena, kiek ir ko tiksliai visi gėrė, kadangi jai jau yra daug metų. Atsimena, kad jiems su P., V. ir A. būnant namuose, tikslaus laiko pasakyti negali, nes neatsimena, į jų namus grįžo E. su savo draugu, kurio vardo ji nežino. E. su savo draugu buvo girti ir atsinešė alaus du butelius. E. su savo draugu prisijungė prie jų kompanijos, jie visi gražiai bendravo. Atsimena, kad E. draugas išėjo iš jų namų. E. grįžęs nuėjo į jų visų bendrą kambarį, o ji su A. ir sūnumi P. nuėjo į virtuvę, o V. buvo savo lovoje. Jiems būnant virtuvėje E. „pradėjo durniuoti“, pradėjo šūkauti, rėkauti ant jos, ant P., kad jie apie jį kalba rusiškai. P. E. nuramino ir E. nuėjo atgal į kambarį. Tada už kažkiek laiko E. vėl pradėjo šūkauti, kelti triukšmą, keiktis. Tada P. nuėjo pas E.. Ji nuėjo paskui P. ir būdama kambaryje matė, kaip E. pradėjo mušti jos sūnų. Ji neatsimena, ar E. ką nors su P. kalbėjo. Ji tik pamatė, kaip P. atėjus prie E., E. pašoko nuo lovos, pristumtos prie sekcijos ir pastūmė P., kuris nugriuvo nugara atsitrenkdamas į lovos kraštą. Ji nematė kaip tiksliai, ar tai viena, ar tai abiem rankomis, E. pastūmė jos P., neatsimena. Ji išsigandusi pradėjo šaukti ir nebeatsimena, kaip viskas vyko toliau. Atsimena tik kaip P. gulėjo ant žemės ir E. spardė jos sūnų P.. Ji nežino, kiek kartų ir kuria koja E. spardė jos sūnų P., nes ji buvo labai išsigandusi, todėl ne viską atsimena. Ji negali pasakyti, ar E. sudavė jos sūnui į veidą, nes ji visko nepamatė ir iš to jaudulio nebepamena. Ji tik atsimena, kad tada išbėgo į virtuvę ir sau rėkė: ,,Dieve Dieve, kas dabar bus“. Ir tada pamatė kaip P. išbėgo į koridorių ir paskambino policijai. Ji atsimena, kad E. sudaužė sekcijos durelių stiklą po to, kai sumušė jos sūnų P.. Jai dėl sudaužyto sekcijos stiklo žala nėra padaryta, jos sūnus P sakė tai lengvai sutvarkys, todėl ji dėl to pretenzijų neturi. Ji daugiau neatsimena, kas vyko tą vakarą. Nori pasakyti, kad E. labai dažnai geria, jis tada būna agresyvus. E. ne kartą yra smurtavęs prieš jos sūnų P., yra smurtavęs ir prieš ją. Jai yra baisu, kad jis toks agresyvus, nenori, kad jis pas ją gyventų, ir nori, kad jis būtų nubaustas už tai, kad sumušė jos sūnų (b.l. 27-28).

2016-10-31 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis V. P. nurodė pirmines smurto fakto aplinkybes, t.y, jog E. G. smurtavo prieš P. B. (b.l. 8-9).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad E. G. nustatytas 2.05 promilių girtumas (b.l. 10).

2016-11-01 Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta (b.l. 11-12).

2016-11-18 Kitų objektų apžiūros protokole specialistas R. L. padarė išvadą, kad P. B. padarytas nubrozdinimas dešinės mentės srityje, kuris galėjo būti padarytas tiek suduodant kietu buku daiktu, tiek ir atsitrenkiant į tokį, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nubrozdinimas galėjo būtu padarytas ir vienu trauminiu poveikiu (b.l. 22).

E. G. baustas už LR ATPK pažeidimus. Paskutinį kartą 2015-04-14 pagal LR ATPK 183 str. 1 d. 40 eurų bauda (b.l. 74-75).

Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis E. G. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui-patėviui P. B. ir ši jo nusikalstama veika pilnai atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis E. G. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b.l. 81-83).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į kaltinamojo E. G. asmenybę, padarytos veikos aplinkybes ir jos pavojingumo visuomenei laipsnį jam paliktina siūloma paskirti bausmės rūšis ir jos dydis, t.y. laisvės apribojimas, kuris kaltinamojo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus.

Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis LR BK 64¹ str., E. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p. ir 3 d. bei LR BK 72² str. pagrindu E. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą.

Į bausmės laiką įskaityti E. G. sulaikymą nuo 2016-10-31 iki 2016-11-02, tai yra dvi sulaikymo dienas, Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d., 66 str. 2 d. pagrindu vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.